Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-09-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-4368-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-12
Bylos Nr.
A8.-4368-271/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03635-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pažeidėjas
R. Š., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Bylos Nr. A8-4368-271/2019
Proceso Nr. 4-68-3-03635-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 9.18 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn R. Š.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotajam atstovui Jonui Osteriui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal protokolą, surašytą

R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu – bendrovės konsultantu, nuo 2018-12-31 iki 2019-12-31 įgaliotu eiti direktoriaus pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) bei Užimtumo įstatymo nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams (susitarė su A. R. dėl laistymo sistemų montuotojo darbo objekte, adresu (duomenys neskelbtini), darbo laiko nuo 8.00 iki 17.00 val., darbo užmokesčio – 40 Eur per dieną), nuo 2019-06-03 iki 2019-06-05 leido A. R. dirbti minėtame objekte laistymo sistemų montavimo darbus, tačiau su A. R. nesudarė darbo sutarties ir nepranešė apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Taigi, jis pažeidė Lietuvos Respublikos DK 42 straipsnio 2 punkto, 43 straipsnio 1 dalies ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. Š., nuo 2018-12-31 iki 2019-12-31 įgaliotas eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, neužtikrino, jog minėta bendrovė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, t.y. iki 2019-06-15 d., pateiktų 2018 metų Metinės pelno mokesčio deklaraciją ir jos priedą – Ataskaitos apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis, tuo pažeidė 2004-04-14 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 5 dalies, 76 straipsnio 1 dalies bei 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 2 punkto ir 51 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 187 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Š. visiškai pripažino nusižengimų padarymo faktą ir paaiškino, kad A. R. dirbo pas juos prieš trejus metus, vėliau ilgą laiką buvo be darbo. Kreipėsi į jį prašydamas įdarbinti. Pasiūlė jam ateiti, atsinešti dokumentus. Pats visko nesukontroliavo, nes ofise nebūna, ten tik sėdi administratorė, jis važinėja po objektus. Taip ir išėjo, kad dvi – tris dienas pavėlavo pranešti Sodrai apie A. R. įdarbinimą. Pripažįsta, kad VMI operatyvaus patikrinimo metu darbo sutartis su A. R. sudaryta nebuvo, Sodrai apie jį pranešta taip pat nebuvo. Pripažįsta ir tai, jog bendrovė pavėlavo laiku pateikti 2018 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją ir jos priedus. Įmonės buhalteriją tvarko samdyta įmonė. Po to, kai šioje įmonėje iš darbo išėjo ankstesnė buhalterė, kuri tvarkė jų firmos buhalterinę apskaitą, pasikeitė dar dvi ją tvarkiusios merginos. Kol iš vienų rankų į kitas buvo perduodami apskaitos dokumentai, procesai įstrigo. Taip ir gavosi, kad pateikti minėtą deklaraciją buvo pavėluota. Pažeidimas yra, tačiau jis formalus. Biudžetas nuo to nenukentėjo, viską, kas priklauso, bendrovė sumokėjo. Prašo griežtai nebausti. Neskirti sankcijoje numatytų nuobaudų. Dirba per du darbus, tačiau bendros mėnesio pajamos - nepilni 600 Eur. Turtinė padėtis nėra gera.

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotasis atstovas Jonas Osteris nurodė, kad neprieštarauja, jog R. Š. atžvilgiu būtų pritaikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir teismo nuožiūra skirtos baudos.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Teismas, išklausęs R. Š., įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad R. Š. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusižengimų padarymo yra įrodyta.

Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.

Lietuvos Respublikos DK 42 straipsnis nustato, kad: Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės – darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą, kurios dydis ne didesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu dvi savaitės. Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš keturių požymių – tarp jų: darbas esant šio Kodekso nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Siekiant konstatuoti nelegalaus darbo faktą, būtina įrodyti, kad buvo dirbamas darbas, dirbančiojo ir darbdavio santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo.

Kaip minėta, Lietuvos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – leidimas darbuotojui dirbti nepasirašius darbo sutarties. Kita - nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Bent vieno iš jų pakanka konstatuoti nelegalaus darbo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-28 nutarimas byloje Nr. N 442-1178/2012).

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

2019 m. rugpjūčio 7 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pažymoje konstatuota, kad VMI specialistams atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), operatyvųjį patikrinimą nustatyta, jog bendrovės vadovas yra V. Š., apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovėje, VSDFV 2019-06-05 duomenimis, dirba 5 darbuotojai. Statybos objekte prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 2016-06-05 12:30 val. atlikus operatyvųjį patikrinimą surašyta faktų fiksavimo pažyma, kad laistymo įrangos montavimo darbus šiame objekte atliko trys darbuotojai M. V., G. K. ir A. R.. Visi trys vilkėjo marškinėlius su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. A. R. paaiškino, kad dėl darbo pobūdžio, laiko, vietos ir darbo užmokesčio tarėsi su direktoriumi R. Š., buvo susitarta dėl laistymo sistemos montuotojo darbo statybų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), už vieną darbo dieną žadėta mokėti 40 Eur, minėtame objekte jis dirbo nuo 2019-06-03 iki 2019-06-05 , nuo 8 iki 17 val. darbo sutartis su A. R. sudaryta nebuvo, apie A. R. įdarbinimą VSDFV nepranešta (analogiškos aplinkybės nurodytos rašytiniame A. R. paaiškinime, b.l. 4). Kiti du darbuotojai M. V. ir G. K. paaiškino, kad 2019-06-05 dirbo kartu brigadoje su A. R.. VSDFV patvirtino, jog apie A. R. darbo pradžią nuo 2019-06-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešta tik 2019-06-06 18:35 val., kartu pateikta 2019-06-06 darbo sutartis Nr. 08 (b.l. 2-13).

VSDFV duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas direktorius yra V. Š., tačiau jis yra perdavęs įgaliojimus iki 2019-12-31 atstovauti bendrovę visuose valstybinėse įmonėse bei institucijose, įmonėse, organizacijose bei visuose veiksmuose, susijusiuose su bendrovės veikla, R. Š.. R. Š. nurodė, jog jis jau kelerius metus šių įgaliojimų pagrindu yra faktinis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuris faktiškai kontroliuoja visą įmonės veiklą, tame tarpe priima ir atleidžia darbuotojus. Kad būtent su R. Š., kaip bendrovės direktoriumi, tarėsi dėl įdarbinimo, nurodė ir A. R. (b.l. 4).

Konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog R. Š., kaip faktinis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pažeidė DK 42 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jau aukščiau minėto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlikto „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė nustatyta tvarka ir terminais – t.y. iki kitų metų šešto mėnesio 15 d. nepateikė 2018 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir jos priedo - Ataskaitos apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis. Tuo pažeidė 2004-04-14 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 5 dalies, 76 straipsnio 1 dalies bei 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 2 punkto ir 51 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 187 straipsnio 2 dalyje, kuri inter alia numato administracinę atsakomybę už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato mokesčių mokėtojo pareigą laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, o 76 straipsnio 1 dalis – pareigą mokesčio deklaraciją pateikti atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalis numato, jog Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Byloje nėra ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) ir jos priedas Ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančiuosius vienetus bei asmenis (forma FR0438) už 2018 m. mokestinį laikotarpį buvo pateikta tik po operatyvaus patikrinimo, t.y. 2019 m. liepos 30 d. (b.l. 17), nors pagal įstatymo reikalavimus turėjo būti pateikta iki 2019 m. birželio 15 d. Šios aplinkybės neginčija ir R. Š., pavėluotą deklaracijos teikimą VMI aiškindamas darbuotojų kaita jų įmonę aptarnaujančioje buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančioje firmoje. Tačiau Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (21 str. 1 d.). Atitinkamai jis turi kontroliuoti, jog bendrovės deklaracijos būtų pateikiamos įstatymų nustatyta tvarka ir terminais.

Nuobaudų skyrimas

R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes (asmens nelegaliai dirbtas laikotarpis nedidelis - 3 dienos, Metinę pelno mokesčio deklaraciją buvo vėluojama pateikti pusantro mėnesio), į tai, kad nusižengimų pasekmės jau pašalintos (Metinė pelno deklaracija pateikta, A. R. įdarbintas legaliai), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo, kuris neturi galiojančių nuobaudų už šios rūšies nusižengimus asmenybę, turtinę padėtį (gaunamos pajamos nedidelės). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą skirtina švelniausia sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis – įspėjimas, o ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis gali būti mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas baudos minimumas. Šiuo atveju teismas remiasi teismų suformuota praktika, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, pagal kuriuos teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N3-1900/2006, Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-794-256/2015, Nr. ATP-585-843/2016).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta, paskyrus R. Š. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą švelnesnę baudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

R. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

R. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 19104351309. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1-2 dalys).

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teisėjas Pavel Borkovski