Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K., V. Z. ir J. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dar esant gyvam pareiškėjos sutuoktiniui, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, todėl vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis jos sutuoktinis padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkantį buvusio savininko jo senelio V. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 0,58 ha žemės sklypą, buvusį(duomenys neskelbtini) kaime. Nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą J. K. buvo atkurtos 2014-08-28, t. y. jau mirus pareiškėjos sutuoktiniui. Kadangi pareiškėjos sutuoktinis numirė dar (duomenys neskelbtini) metais, o nuosavybės teisė jam buvo atkurta tik (duomenys neskelbtini) metais, dėl šių priežasčių nebuvo galimybės šį žemės sklypą įregistruoti kaip jo asmeninę nuosavybę. Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke pareiškėjos sutuoktinis yra nurodytas tik kaip šio žemės sklypo naudotojas. Nacionalinei žemės tarnybai 2014-08-28 sprendimu mirusiam J. K. atkūrus nuosavybės teises, liko jo palikimas t. y. 0,5801 ha žemės sklypas, esantis adresu(duomenys neskelbtini). Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad nuosavybės bei paveldėjimo teisės į šį žemės sklypą jai pereina savarankiškai, kaip J. K. sutuoktinei ir vieninteliai įpėdiniai, todėl niekada nesikreipė dėl jo teisinės registracijos jos vardu. Pareiškėjų vaikai, kurie šioje byloje yra patraukti suinteresuotais asmenimis, niekada nepretendavo ir nepretenduoja į savo tėvo palikimą, jie niekada nesikreipė pas notarą dėl palikimo. Neseniai pareiškėjos sūnus R. K., su kuriuo pareiškėja kartu gyvena, pasidomėjo ar jo motina, atsižvelgiant į jos garbų amžių (beveik 83 m.), yra susitvarkiusi tėvo žemės sklypo paveldėjimo dokumentus ir jį įregistravusi savo vardu.

Pareiškėjos sūnus jos vardu kreipėsi pas advokatą konsultacijos šio sklypo paveldėjimo klausimu. Nors po sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo pareiškėja turėjo kreiptis pas notarą per tris mėnesius po palikimo atsiradimo, ko ji nepadarė, nes nei ji, nei jos sutuoktinis J. K. jokio kito registruojamo turto neturėjo, tačiau pareiškja faktiškai vyro palikimą (0,5801 ha žemės sklypą) yra priėmusi ir jį valdo, žemės sklypą prižiūri, naudoja savo reikmėms, jame šienaujama, ganomi gyvuliai, nes šis žemės plotas yra pieva.

Suinteresuoti asmenys R. K., V. Z. ir J. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 36, 37, 38). Teisme gauti jų atsiliepimai į pareiškimą, kuriuose prašoma nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ir tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b. l. 24-25, 26-27, 30-31).

Byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo J. K. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Mirusiojo turto įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėja O. K., kuri yra mirusiojo sutuoktinė (b. l. 7) ir suinteresuoti asmenys R. K., V. Z. ir J. K., kurie yra mirusiojo vaikai (b. l. 24-25, 26-27, 30-31).

Po J. K. mirties atsirado palikimas – 0,58 ha žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Dar būdamas gyvas, pareiškėjos sutuoktinis padavė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkantį buvusio savininko jo senelio V. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 0,58 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini)kaime. Nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą pareiškėjos sutuoktiniui J. K. buvo atkurtos 2014-08-28, t. y. jau 2007-08-22 mirus pareiškėjos sutuoktiniui J. K. (b. l. 10, 11, 12). Faktą, kad nuosavybės teisė pareiškėjos sutuoktiniui buvo atkurta į minėtą žemės sklypą, tačiau pats žemės sklypas ir nuosavybės teisės į jį nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, o mirusysis J. K. nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke yra nurodytas tik kaip minėto žemės sklypo naudotojas, patvirtina 2017-01-04 VĮ Registrų centro raštas dėl duomenų pateikimo bei 2017-01-03 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 9, 8).

Pareiškėjos bei jos atstovo nurodymu, nors pareiškėja pas notarą per tris mėnesius po palikimo atsiradimo nesikreipė, nes nei ji, nei jos sutuoktinis J. K. jokio kito registruojamo turto neturėjo, tačiau faktiškai vyro palikimą (žemės sklypą) yra priėmusi ir jį valdo, minėtu turtu rūpinosi,

jį prižiūrėjo ir šiuo metu prižiūri, naudoja savo reikmėms, minėtame žemės sklype šienaujama ir ganomi gyvuliai, nes šis žemės plotas yra pieva. Minėtas aplinkybes patvirtina ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos seniūno R. J. išduota 2017-03-14 pažyma, kuria seniūnas patvirtina, kad po savo vyro J. K. mirties pareiškėja jo palikimą priėmė, valdo ir tvarko (b. l. 13).

Interesų konflikto tarp paveldėtojų dėl palikimo priėmimo nėra. Suinteresuoti asmenys R. K., V. Z. ir J. K. neprieštarauja, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. K. mirties pradėdama jį faktiškai valdyti (b. l. 24-25, 26-27, 30-31).

Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po J. K. mirties jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti, priėmė mirusiojo J. K. sutuoktinė O. K..

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, duomenų, kad paveldėjimo byla po J. K. mirties būtų užvesta byloje taip pat nėra, darytina išvada, kad nors O. K. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė savo sutuoktinio J. K. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio(duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.