Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-26 · Civilinė byla Nr. e2S-2397-781/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
e2S-2397-781/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2397-781/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28389-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (apeliantės) S. P.-G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria leista baigti pradėtus vykdymo veiksmus, tretieji asmenys – antstolės I. K., V. M., UAB „Mokilizingas“, UAB „Sergel“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB Nordea Bank (dabar AB Luminor Bank),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja S. P.-G. 2017 m. liepos 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu prašydama iškelti jai bankroto bylą, kuris buvo priimtas teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 6 dalimi, minėtos nutarties kopija išsiųsta antstoliams, vykdantiems vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš pareiškėjos sustabdymo, įskaitant ir antstolei V. M..

Trečiasis asmuo antstolė V. M. kreipėsi į teismą su prašymu leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, t. y. leisti surašyti parduoto iš varžytynių (varžytynių Nr. 138913) turto – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), turto pardavimo iš varžytynių aktą pirkėjui MB „Būstas Tau“. Nurodė, kad vykdymo procese specialiame el. puslapyje www.evarzytynes.lt trisdešimt dienų nuo 2017 m. gegužės 26 d. 13:58:26 val. iki 2017 m. birželio 26 d. 14:03:59 val. vyko skolininkei S. P.-G. priklausančio ir išieškotojui Nordea Bank AB naudai įkeisto turto – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), varžytynės, kurios baigėsi 2017 m. birželio 26 d.; didžiausia pasiūlyta kaina – 106 740 Eur, kurią pasiūlė ir atitinkamai laimėjo varžytynes – MB „Būstas Tau“. Pažymėjo, kad visa suma už perkamą turtą į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėta 2017 m. liepos 26 d.; tą pačią dieną buvo priimta ir nutartis priimti S. P.-G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsiliepimas

Pareiškėja S. P.-G. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame su prašymu nesutiko ir prašė antstolės V. M. prašymą atmesti. Nurodė, kad antstolės prašymas iš esmės pagrįstas tuo, jog pirkėjo lėšos už turtą buvo pervestos tą pačią dieną kuomet buvo priimta nutartis priimti pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo. Anot pareiškėjos, iškėlus bankroto bylą kreditorių interesas bus labiau patenkintas ir, atsižvelgus į galimus padarinius, labiau tikėtina, jog iškeltoje bankroto byloje visi šalių interesai bus labiau patenkinami nurodytą turtą parduodant bankroto proceso metu, nei antstolei pardavus turtą iš antrųjų varžytynių. Pareiškėjos vertinimu, teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, visi vykdymo veiksmai sustabdomi iki teismas išsprendžia klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo/neiškėlimo; tuo atveju, kai bankroto bylą atsisakoma iškelti ir įsiteisėja dėl to priimta teismo nutartis, vykdymo veiksmai atnaujinami; o tuo atveju, kai bankroto byla fiziniam asmeniui iškeliama, antstolis turi teisę per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos neperduoti turto arešto ir vykdomuosius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o prašyti teismo leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis buvo sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pareiškėja nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenumato išimčių laikotarpiui nuo pareiškimo priėmimo iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo/neiškėlimo, kaip ir nenumato išimčių priklausomai nuo prievolės rūšies, todėl padarė išvadą, jog šiuo laikotarpiu nėra teisinio pagrindo prašymo, dėl vykdymo veiksmų procedūrų baigimo, nagrinėjimui. Taigi, pareiškėjos vertinimu, FABĮ 20 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria iškelta fizinio asmens bankroto byla.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į prašymą prašė jį spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo AB Nordea Bank, veikdamas per Lietuvos skyrių (dabar AB Luminor Bank) atsiliepime į prašymą jį palaikė. Trečiasis asmuo nurodė, kad S. P.-G. prievolių pagal 2003 m. sausio 8 d. būsto įsigijimo kredito sutartį (su vėlesniais pakeitimais bei papildymais) įvykdymo užtikrinimui įkeitė bankui jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kuris 2017 m. birželio 26 d. buvo parduotas varžytynėse. Aiškino, kad lėšos, gautos pardavus aukščiau nurodytą įkeistą turtą, atskaičius antstolio patirtas išlaidas, bus pervestos AB Nordea Bank (hipotekos kreditoriui), nepažeidžiant kitų pareiškėjos kreditorių interesų.

Kiti tretieji asmenys savo pozicijos dėl prašymo neišreiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi trečiojo asmens antstolės V. M. prašymą tenkino – leido antstolei V. M. surašyti parduoto iš varžytynių (varžytynių Nr. 138913) turto – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), turto pardavimo iš varžytynių aktą pirkėjui MB „Būstas Tau“.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 26 d. baigėsi S. P.-G. priklausančio ir išieškotojo Nordea Bank AB naudai įkeisto turto – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), varžytynės, kurių Nr. 138913; varžytynes laimėjo MB „Būstas Tau“, kuris pasiūlė didžiausią kainą – 106 740 Eur. Teismas nurodė, kad visa suma už perkamą turtą į antstolės V. M. depozitinę sąskaitą sumokėta 2017 m. liepos 26 d.; tą pačią dieną, t. y. 2017 m. liepos 26 d., teisme priimtas S. P.-G. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o 2017 m. rugpjūčio 8 d. teisme gautas antstolės V. M. prašymas leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui, o jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.

Teismas sprendė, kad pareiškėjos S. P.-G. pozicija, jog leidimo antstoliui baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas klausimas gali būti sprendžiamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą (kurią pareiškėja grindė apeliacinės instancijos teismų priimtais procesiniais dokumentais), paneigta vėlesne teismų formuojama praktika, kurioje teismai pažymėjo, kad galima leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas, jeigu varžytynes laimėjęs pirkėjas sumokėjo visą turto kainą iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas nagrinėjamoje byloje spręsti leidimo antstolei V. M. baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas klausimą.

Be to, teismas pažymėjo, kad didžiausias pareiškėjos kreditorius Nordea Bank AB palaikė antstolės V. M. prašymą leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, tuo tarpu kiti kreditoriai minėtam prašymui neprieštaravo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pradėtos vykdymo procedūros nutraukimas neapibrėžtam laiko tarpui nukeltų turto realizavimą, dėl ko pirkimo kainą sumokėjęs varžytynių laimėtojas ilgą laiką netektų galimybės naudotis įsigytu turtu, o didžiausias pareiškėjos kreditorius – atgauti artimą pusei įsiskolinimo dalį. Teismas nurodė, kad varžytynių laimėtojo, kreditoriaus interesų nepaneigia pareiškėjos interesas iki klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir galimo turto realizavimo bankroto įstatyme nustatyta tvarka išlaikyti nuosavybės teisę į varžytynėse parduotą turtą, tuo tarpu kitų interesų, kurie būtų pažeisti užbaigiant pradėtą turto realizavimą, pareiškėja nenurodė, apsiribodama deklaratyviu teiginiu, jog, iškėlus bankroto bylą, kreditorių interesas bus labiau patenkintas ir, atsižvelgiant į galimus padarinius, labiau tikėtina, kad iškeltoje bankroto byloje visi šalių interesai bus labiau patenkinami, nei parduodant turtą dabar. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pradėto turto realizavimo užbaigimas nepažeis kitų kreditorių interesų, nes, turtą realizuojant bankroto įstatyme nustatyta tvarka, pirkėjui sumokėjus visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius bankroto administravimo išlaidoms, susijusioms su šio turto administravimu, apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, turi būti pervesta į hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą, todėl, teismo vertinimu, pradėtas turto realizavimas turi būti užbaigtas – leidžiant antstolei baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja (apeliantė) S. P.-G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir atmesti antstolės V. M. 2017 m. rugpjūčio 7 d. prašymą.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi neaprobuota teismų praktika, t. y. ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Apeliantės vertinimu, vien tai, jog varžytynės įvyko, nėra lemiantis faktorius leisti antstolei užbaigti vykdymo veiksmus, o pirmosios instancijos teismas, anot pareiškėjos, turėjo atsižvelgti ne tik į hipotekos kreditoriaus, bet ir į pareiškėjos interesus. Pareiškėjos teigimu, turto pardavimas bankroto proceso metu bus daug naudingesnis, nes turtas bus parduotas gerokai didesne kaina, nei jį parduodant antstolei varžytynėse už 60 proc. jo vertės. Apeliantė pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos nei formalios (varžytynių dalyvio mokestis nebuvo sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos), nei materialios (vykdymo procedūrų užbaigimas neatitinka nei skolininko, nei kreditorių interesų) sąlygos FABĮ 20 straipsnio 1 dalies taikymui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido antstolei užbaigti pradėtus vykdymo veiksmus. Apeliantės teigimu, teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, visi vykdymo veiksmai stabdomi iki teismas išsprendžia klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo/neiškėlimo. Tuo atveju, kai bankroto bylą atsisakoma iškelti ir įsiteisėja dėl to priimta teismo nutartis, vykdymo veiksmai atnaujinami; o tuo atveju, kai bankroto byla fiziniam asmeniui iškeliama, antstolis turi teisę per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos neperduoti turto arešto ir vykdomuosius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui bei prašyti teismo leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis buvo sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pareiškėja aiškina, kad nurodytas teisinis reglamentavimas nenumato išimčių laikotarpiui nuo pareiškimo priėmimo iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo/neiškėlimo, kaip ir nenumato išimčių priklausomai nuo prievolės rūšies, todėl daro išvadą, jog šiuo laikotarpiu nėra teisinio pagrindo prašymo, dėl vykdymo veiksmų procedūrų baigimo, nagrinėjimui.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo antstolė V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Antstolė nurodo, kad nagrinėjamu atveju ne tik varžytynių dalyvio mokestis, bet ir visa suma už varžytynėse nupirktą turtą buvo sumokėti iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido antstolei baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolą, o toks teismo procesinis sprendimas užtikrina proceso teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir ekonomiškumo principus. Antstolė aiškina, kad tiek priverstinio vykdymo proceso, tiek fizinio asmens bankroto proceso metu įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių, todėl nėra pagrindo spręsti, jog turto pardavimas bankroto procese būtų naudingesnis; priešingai, tai tik padidintų tokio turto realizavimo išlaidas. Be to, antstolė pažymi, kad apeliantė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant atsiskaityti/susitarti su kreditoriumi ir (ar) pasiūlyti savo turto pirkėją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčas byloje kilo dėl nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas leido antstolei baigti pradėtus vykdymo veiksmus, t. y. surašyti pareiškėjai – bankrutuojančiam asmeniui, priklausančio turto pardavimo iš varžytynių aktą, (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad varžytynės, realizuojant pareiškėjai priklausantį turtą, baigėsi 2017 m. birželio 26 d. 14:03:59; varžytynių dalyvio mokestis (10 674 Eur) į antstolės depozitinę sąskaitą pervestas 2017 m. birželio 27 d. (sumokėtas VĮ Registrų centrui dar anksčiau); likusi už turtą suma (96 066 Eur) pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą 2017 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi priimtas pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo; vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 6 dalimi, teismo nutartis išsiųsta, be kita ko, antstolei V. M..

2017 m. rugpjūčio 8 d. antstolė V. M. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl leidimo baigti pradėtus vykdymo veiksmus (surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą), kurį pirmosios instancijos teismas tenkino skundžiama 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi.

Nustatyta, kad bankroto byla pareiškėjai iškelta 2017 m. spalio 2 d. nutartimi (kuri įsiteisėjo 2017 m. spalio 10 d.).

FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.

FABĮ 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs nutartį atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo iki atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą panaikinamos.

FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui. Jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinamas draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Taigi, iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos priverstinio vykdymo veiksmai turi būti sustabdyti iki fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, nuspręs, ar leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, iš esmės pritaria apeliantės pozicijai, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, visi vykdymo veiksmai sustabdomi iki teismas išsprendžia klausimą dėl bankroto bylos fiziniams asmeniui iškėlimo/neiškėlimo. Tuo atveju, kai bankroto bylą atsisakoma iškelti ir įsiteisėja dėl to priimta teismo nutartis, vykdymo veiksmai atnaujinami (FABĮ 5 straipsnio 9 dalis), tuo tarpu tuo atveju, kai bankroto byla fiziniam asmeniui iškeliama, tai vadovaujantis FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostata, antstolis turi teisę per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ne perduoti turto arešto ir vykdomuosius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o prašyti teismo leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis buvo sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nurodytas teisinis reglamentavimas nenumato išimčių laikotarpiui nuo pareiškimo priėmimo iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo/neiškėlimo nutarties įsiteisėjimo, taigi darytina išvada, jog šiuo laikotarpiu nėra teisinio pagrindo prašymo, dėl vykdymo veiksmų procedūrų baigimo, nagrinėjimui.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi (jos priėmimo metu) leido antstolei baigti pradėtus vykdymo veiksmus dar nesant įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo dėl bankroto bylos pareiškėjai (skolininkei) iškėlimo/neiškėlimo, nes FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostata gali būti taikoma tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria iškelta fizinio asmens bankroto byla.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos atskirojo skundo nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi (kuri įsiteisėjo 2017 m. spalio 10 d.) iškėlė pareiškėjai bankroto bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo metu (pasikeitus faktinėms aplinkybėms) yra pagrindas pakartotinai svarstyti antstolės prašymą dėl leidimo baigti pradėtus vykdymo veiksmus ir siekdamas proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, šioje nutartyje toliau nagrinėja ar šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos FABĮ 20 straipsnio 1 dalies taikymui.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju varžytynės baigėsi dar 2017 m. liepos 26 d., nustatytas varžytynių laimėtojas, varžytynių dalyvio mokestis sumokėtas iki varžytynių pabaigos (pervestas antstolei į depozitinę sąskaitą 2017 m. birželio 27 d.), tačiau turto pardavimo iš varžytynių aktas nebuvo surašytas, nes 2017 m. liepos 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai, todėl nuo šios dienos antstolė negalėjo užbaigti turto pardavimo procedūrų, t. y. surašyti turto pardavimo akto. Kaip minėta, šiuo metu bankroto byla pareiškėjai jau yra iškelta (nutartis įsiteisėjusi). Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos svarstyti klausimą dėl leidimo antstolei baigti pradėtus vykdymo veiksmus.

Taigi, pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas teismo diskrecijai priskirta teisė leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras arba tokio leidimo neduoti. FABĮ nenurodyti kriterijai, kurie yra reikšmingi ir nustatytini sprendžiant dėl suinteresuotų asmenų pareikšto prašymo dėl leidimo baigti pradėtus vykdymo veiksmus, tačiau teismas privalo išklausyti kreditorių ir fizinio asmens nuomones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-684/2016). Ši nuostata nagrinėjamoje byloje iš esmės įgyvendinta, kreditoriai ir fizinis asmuo – pareiškėja, pateikė teismui savo paaiškinimus dėl nurodyto trečiojo asmens prašymo.

Leidimo baigti pradėtas vykdymo procedūras suteikimui prieštarauja fizinis asmuo – pareiškėja, iš esmės nurodanti (išskyrus procesinio pobūdžio skundo argumentus dėl tam tikru laikotarpiu (nuo pareiškimo priėmimo iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo/neiškėlimo) teisinio pagrindo nagrinėti prašymą dėl vykdymo veiksmų procedūrų baigimo nebuvimo (dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pasisakė anksčiau šioje nutartyje)), kad jai priklausančio turto pardavimą tikslingiau vykdyti bankroto procese, nes tokiu atveju turtas būtų parduotas už didesnę kainą negu nurodytose varžytynėse. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutinka ir laiko juos neįrodytais.

Visų pirma, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja vykdymo procese ginčijo nustatytą minėto turto rinkos vertę; taip pat byloje neįrodyta, jog antstolė, vykdžiusi varžytynes, būtų pažeidusi pradinės kainos varžytynėse nustatymą reglamentuojančias teisės normas (CPK 718, 722 straipsniai).

Antra, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reali iš varžytynių parduodamo turto vertė nustatoma būtent varžytynių metu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia rašytine medžiaga, neturi priežasčių teigti, kad turtas buvo parduotas už kainą, neatitinkančią realios jo rinkos vertės. Viena vertus, kaip minėta, pareiškėja nurodo, kad pardavinėjant turtą fizinio asmens bankroto procese būtų galimybė parduoti turtą už didesnę kainą nei įvykusiose varžytynėse. Kita vertus, FABĮ 27 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įkeistas turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui. Taigi, tiek priverstinio vykdymo proceso metu, tiek fizinio asmens bankroto proceso metu įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, jog turto pardavimas bankroto procese būtų objektyvesnis ir efektyvesnis, bei lemtų, kad turtas būtų parduotas už didesnę kainą. Taip pat pažymėtina, kad nurodyti pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvūs, paremti vien tik subjektyviu jos vertinimu, nepateikiant jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

Be to, pagal FABĮ nuostatas turtas pradedamas pardavinėti tik po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis). Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju neleidus užbaigti vykdymo veiksmų, turto realizavimas nusikeltų nepagrįstai ilgam laikotarpiui, o pakartotinai bandant realizuoti pareiškėjai priklausantį turtą, už šiuos veiksmus turėtų būti mokamas atlyginimas bankroto administratoriui, o tai sąlygotų ir tai, jog hipotekos kreditoriaus (ir kitų kreditorių, jeigu užtektų gautos sumos) reikalavimo tenkinimui tektų mažesnė lėšų, gautų už parduotą turtą, dalis (atskaičius atlyginimą administratoriui). Tokia situacija turėtų neigiamos įtakos ne tik hipotekos kreditoriaus, tačiau ir pačios skolininkės interesams, nes ją slėgtų didesnė skolų našta kreditoriams; taip pat tokiu atveju būtų pažeistos ir hipotekos kreditoriaus teisės, teisingumo, protingumo principai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji bandė tartis su hipotekos kreditoriumi (dėl turto išsaugojimo, skolos mokėjimo dalimis ir pan.) ir (ar) siūlytų savo pirkėją nurodytam turtui.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai taikęs FABĮ nuostatas dėl leidimo baigti pradėtus vykdymo veiksmus dar neiškėlus pareiškėjai (skolininkei) bankroto bylos, tačiau, šio skundo nagrinėjimo metu pasikeitus faktinėms aplinkybėms (pareiškėjai iškėlus bankroto bylą), iš esmės priėmė teisingą sprendimą – tenkinęs trečiojo asmens antstolės V. M. prašymą ir leidęs antstolei baigti pradėtus vykdymo veiksmus, t. y. surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, nes byloje nustatytos tiek formalios (pradėti vykdymo veiksmai, varžytynių dalyvio mokestis sumokėtas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, pareiškėjai iškelta bankroto byla), tiek materialios (vykdymo procedūrų užbaigimas labiau atitinka tiek skolininkės, tiek kreditorių interesus) sąlygos FABĮ 20 straipsnio 1 dalies taikymui, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos (apeliantės) S. P.-G. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, kuria leista baigti pradėtus vykdymo veiksmus, palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė