Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn V. D. ir jo gynėjui advokatui Arūnui Kontrimavičiui,

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato atstovui Andriui Petrauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimą bylą, kurioje V. D., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, baustas administracine tvarka, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybė, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 2 dalį 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. 2016-07-03, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), H. A. priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype (pievoje), vairuodamas automobilį Toyota L. C., kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, keturis kartus mėgino užvažiuoti ant tuo metu pievoje buvusio H. A., nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į lauke stovėjusią ant ratų metalinę, vandeniui laikyti ir transportuoti skirtą talpą, dėl ko ji apvirto ir prakiuro bei apgadino savo vairuojamą automobilį. Apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Bylos nagrinėjimo metu V. D. pripažino, kad buvo savo automobiliu atvažiavęs į nukentėjusiojo lauką, jie apsipyko, jis mėgino išvažiuoti iš lauko, tačiau dėl slidžios po lietaus žolės, kelis kartus nepataikė į šalia griovio buvusį išvažiavimą iš lauko, kliudė pievoje buvusią vandens talpyklą, kuri apvirto. Šį įvykį matė ir nukentėjusiojo sutuoktinė L. A.. V. D. gynėjo teigimu, įvykis nesusijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Bylos nagrinėjimo metu, nukentėjęs H. A. parodė, kad minėtą dieną V. D. buvo atvažiavęs į jo pievą, jie susibarė ir jis liepė jam išvažiuoti iš jo pievos. Išvažiavimas iš pievos yra šalia griovio. Išvažiuojant jis kelis kartus pro nukentėjusįjį pravažiavo, jam teko pasitraukti į šoną, o ketvirtą kartą važiuojant, jis atsitrenkė į minėtą vandens talpyklą, kuri nuvirto ant šono. V. D. išlipęs iš automobilio teigė, jog nieko nemato, o jis jam nuvalė automobilio galinį stiklą ir jis išvažiavo. H. A. buvo labai piktas, kadangi sekančią dieną pamatė prakiurusią vandens talpyklą. Nuvažiavo į seniūniją, o ten draugai jam rekomendavo įgaliotinį iškviesti. Dėl turto sugadinimo pretenzijų neturiu, suvirino talpyklą, o pyktis atslūgo. Prašo nebausti V. D..

Bylos nagrinėjimo metu liudytoja L. A. teigė, jog matė atvažiavusį V. D. į pievą, tačiau ji buvo toliau, negirdėjo dėl ko vyrai ginčijosi, tik matė, kaip nuvirto vandens talpykla, kai V. D. mėgino išvažiuoti iš pievos. Po lietaus buvo slidu.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas Andrius Petrauskas, sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra, tačiau atkreipė dėmesį, kad nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės pirminiai parodymai buvo kitokie, dėl to ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Šiuo metu jau matyti, kad šalys yra susitaikę, žala atlyginta, o nukentėjusiojo teigimu, vandens talpa buvo sena ir surūdijusi. Prašė nukentėjusįjį ir liudytoją traukti administracinėn atsakomybėn už melagingų parodymų davimą.

Širvintų rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas Igorius Vasilevskis, bylos nagrinėjimo metu parodė, kad skundą surašė iš nukentėjusiojo žodžių, sekančią dieną po įvykio. Apie įvykį pranešė seniūnas. Atvykus pas seniūną, nukentėjęs asmuo buvo ramus. Paaiškino, kad dieną prieš tai, V. D. jo pievoje mėgino keturis kartus ant jo užvažiuoti, jis vos spėjo pasitraukti. Atsitrenkė į vandens talpyklą, apgadino savo automobilį ir išvažiavo iš pievos. Minėtoje pievoje nebuvo tokio griovio, kurio nepravažiuotų V. D. automobilis ir įvykio vietoje neįmanoma nepataikyti į išvažiavimą iš pievos (b. l. 9-10).

Širvintų rajono policijos komisariato VPS kelių policijos grupės specialistas Česlovas Oršauskas, bylos nagrinėjimo metu parodė, kad paaiškinimą surašė iš liudytojos L. A. žodžių. Jam nekilo abejonių, kad V. D. mėgino užvažiuoti ant jos sutuoktinio.

Nukentėjusiojo H. A. 2016-07-04 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad nukentėjusiajam su sutuoktine būnant laukuose, (duomenys neskelbtini), atvažiavo į laukus V. D., automobiliu Toyota L. C. ir pradėjo dideliu greičiu važinėti po jų pievą. Jis šaukė V., ką jis daro ir liepė išvažiuoti iš jo lauko. Po šių žodžių V. D. dideliu greičiu važiavo tiesiai į jį, jis vos spėjo pasitraukti. Apsisukęs lauke V. D. vėl dideliu greičiu važiavo tiesiai į jį, tačiau vėl spėjo pasitraukti. V. jį mėgino suvažinėti tris kartus, o ketvirtą kartą vėl važiuodamas į jį, atsitrenkė į pievoje buvusią metalinę vandens talpyklą, gyvuliams girdyti. Po šio įvykio V. D. išvažiavo iš laukų. Apie įvykį negalėjo pranešti policijai, nes nebuvo pasiėmę su sutuoktine telefonų. Sekančią dieną pastebėjo, kad statinė prakiurusi. Dėl to patyrė 900 eurų žalą. Mano, jog V. D. buvo supykęs ant jo, nes tą dieną jis atsisakė su juo išgerti. Ar V. D. buvo neblaivus, negali pasakyti. Prašė V. D. nubausti įstatymų nustatyta tvarka, ir kad jam būtų atlyginta žala.

Nukentėjusiojo sutuoktinės L. A. 20160-07-28 rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016-07-03 jai būnant su sutuoktiniu savo laukuose, (duomenys neskelbtini), prie karvių, į pievą atvažiavo V. D., automobiliu Toyota L. C., važinėjo dideliu greičiu, bei norėjo užvažiuoti ant jos sutuoktinio. Nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pievoje stovėjusią vandens talpyklą, dėl ko ji nuvirto ir prakiuro. Po šio įvykio V. D. išvažiavo (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių nuotraukų matyti įvykio vieta, išvažinėta pieva (b. l. 12), vieta kurioje stovėjo vandens talpyklą ir išvažiavimo iš pievos vieta ( b. l. 13), šlepetė, automobilio nuolauža, vandens talpykla (b. l. 14-15), apgadintas V. D. automobilis (b. l.16- 19).

Teismas konstatuoja:

V. D. ir jo gynėjas byloje įrodinėja tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, kadangi įvykis įvyko ne kelyje, o pievoje, nukentėjęs asmuo šiuo metu pretenzijų V. D. neturi, žala jam atlyginta, o ir ketinimo užvažiuoti ant nukentėjusiojo nebuvo, nes V. D. keturis kartus nesėkmingai mėgino išvažiuoti iš nukentėjusiojo pievos.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2016-07-01 redakcija) 12 straipsnį, eismo įvykis, tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Nagrinėjamu atveju, įvykis įvyko privačioje teritorijoje, buvo apgadinta viena transporto priemonė ir nukentėjusiojo turtas. Kelių eismo taisyklių 9 punktas, be kita ko, numato ir pareigą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, taip pat ir privačioje teritorijoje, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Iš byloje esančių nuotraukų, darytų sekančią dieną po įvykio matyti, kad pieva išvažinėta. Apsisukimui ir išvažiavimui iš pievos palankios sąlygos ir pakankamai pravažiavimui vietos (b. l. 12, 13), todėl teismas kritiškai vertina pažeidėjo argumentus, kad jis, turėdamas 23 metų vairavimo stažą, galėjo keturis kartus nepataikyti į išvažiavimą iš pievos. Bylos medžiaga liudija, kad nukentėjęs asmuo ir liudytoja L. A. bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo parodymus, nors nukentėjęs asmuo sekančią dieną po įvykio, pasak pareigūnų pas seniūną buvo ramus, pasakojo įvykio aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos rašytiniame jo paaiškinime (10 b. l.), o nukentėjusiojo sutuoktinė L. A. praėjus daugiau nei trims savaitėms po įvykio, pasakodama jo aplinkybes, neabejojo, jog V. D. 2016-07-03 vakare, sąmoningai mėgino pievoje keturis kartus užvažiuoti ant H. A., sugadino jų turtą bei pasišalino iš įvykio vietos. Teismo vertinimu, V. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

ATPK 124² straipsnio 2 dalis, chuliganišką vairavimą apibrėžia, kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliančių pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. ATPK 124² straipsnio 2 dalies konstatavimui, yra būtina nustatyti chuliganiškas paskatas ir valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Būtinasis šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punktu, be kita numatančiu pareigą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus ir kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Nagrinėjamu atveju, teismas, V. D. veiksmus, dideliu greičiu važinėjimą nukentėjusiojo pieva ir mėginimą keturis kartus sąmoningai užvažiuoti ant H. A., vertina, kaip chuliganišką vairavimą dėl kurio buvo sugadintas nukentėjusiojo turtas, nors žala, kaip teigia nukentėjusysis ir vėliau jam buvo atlyginta. Bylos medžiaga liudija, kad po įvykio V. D. pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Pažeidėjas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo išaiškinimais byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-2014), kurioje buvo vertinami veiksmai, kuomet atliekant žemės ūkio darbus, vairuojant kombainą, vagojant bulves, ar atliekant kitus darbus, privačiame žemės sklype padaroma žala, nes šios bylos faktinės aplinkybės yra kitos, nei nurodomoje byloje, kadangi V. D. chuliganiškai vairavo transporto priemonę pievoje, padarė žalą ir pasišalino iš įvykio vietos, todėl V. D. teisingai traukiamas administracinėn atsakomybėn, pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė V. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. V. D. yra baustas administracine tvarka. Turi galiojančių nuobaudų. Neteistas, vykdo individualią žemės ūkio veiklą.

ATPK 124² straipsnio 2 dalis užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 eur iki 579 eur, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 eur iki 57 eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 eur iki 1158 eur, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

ATPK 33 straipsnio 2 dalis numato, kad galutinė nuobauda skiriama sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog pažeidėjas su nukentėjusiu asmeniu susitaikė ir atlygino jam žalą. Nukentėjęs asmuo prašo dėl įvykio nebausti V. D., pretenzijų jam neturi. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, paskyrus V. D. galutinę nuobaudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai. V. D. vykdo individualią žemės ūkio veiklą, todėl vairavimo teisės atėmimas net ir minimaliam 3 metų terminui (pagal 130 straipsnio 1 dalį), akivaizdžiai būtų neproporcingas ir neadekvatus konkrečiu atveju, todėl šiuo atveju, teismas laiko, jog yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę nuobaudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, šiuo atveju nuobaudos tikslai bus pasiekti V. D. paskyrus 900 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams (ATPK 30¹ straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 400 eurų baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

V. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 40 eurų baudą.

V. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 900 eurų baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą V. D. paskirti 900 eurų baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.