Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, advokatei Eelenai Žilėnienei, vertėjai Helenai Žemaitel, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Moldovos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteista, 2016-07-25 ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintu prokuratūros 2016-07-21 nutarimu, vadovaujantis LR BK 38 str. pagrindu nutraukus ikiteisminį tyrimą atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl LR BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo, kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Z. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to sukėlė eismo įvykį, nulėmusį nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą:

ji 2018-05-30 apie 08.00 val. Vilniuje, vairuodama maršrutinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį troleibusą „Solaris Trollino 15AC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Laisvės prospektu nuo Ukmergės gatvės pusės, ties Laisvės prospekto 82-uoju pastatu esančia „Žemynos“ maršrutinio transporto stotele nukritus jos vairuoto troleibuso srovės imtuvui, ji staigiai stabdė, dėl ko troleibuse ant grindų parkritusi keleivio vietoje sėdėjusi P. K. patyrė stuburo krūtininės dalies 12-ojo slankstelio kūno lūžį bei muštinę smakro žaizdą.

J. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimą vairuotojui imtis visų būtinų atsargumo priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti bei 135.4. punkte numatytą draudimą vairuotojui staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.

Apklausta kaltinamąja J. Z. kalta prisipažino ir parodė, kad 2018-05-30 apie 08.00 val. Vilniuje, vairuojamu troleibusu „Solaris Trolino“ apie 40 km/h greičiu važiavo Laisvės prospektu nuo Ukmergės gatvės pusės. Pajudėjusi nuo „Žemynos" stotelės, važiuojant ne didesniu, nei 40 km/h greičiu, nukrito abu troleibuso elektros imtuvai. Taip atsitikus troleibuso greitis pradeda mažėti, tačiau kyla grėsmė, kad bus nutraukti elektros tiekimo laidai, todėl reikia sustabdyti. Išsigandusi, kad gali būti apgadintas viršuje esantis kontaktinis tinklas, stabdė. Troleibusą „Solaris“ ji vairavo pirmą kartą (prieš tai vairavo „Škoda“ troleibusus) ir dar nebuvo perpratusi jo valdymo specifikos. Jos stabdymas buvo staigus. Pilnai sustabdžius troleibusą paaiškėjo, kad troleibuso salone nuo kėdės nukrito mergina. Ji priėjo prie nukentėjusiosios pasiūlė pagalbą, paklausė, ar reikia kviesti GMP, tačiau mergina pasakė, kad jai pagalbos nereikia ir išlipo, o ji tęsė darbą nustatytu maršrutu. Netrukus, ties „Karoliniškių poliklinikos“ stotele, prie jos troleibuso privažiavo moters vairuojamas automobilis – tai buvo nukentėjusiosios mama, šalia kurios sėdėjo pati nukentėjusioji. Jos sakė, kad važiuoja į ligoninę. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu ji pilnai apmokėjo nukentėjusiosios procedūrų išlaidas, su nukentėjusiąja susitaikė.

Esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. Z. kaltė įrodyta jos pačios kaltės prisipažinimu ir duotais parodymais bei rašytiniais bylos duomenimis. Visi šie duomenys tarpusavyje nėra prieštaringi, jie vieni kitus tik papildo.

Nukentėjusioji P. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-05-30 apie 08.00 val. Vilniuje, viešojo transporto stotelėje „Pašilaičių žiedas“ per vidurines duris įlipo į 16-ojo maršruto troleibusą, ketino važiuoti iki „Rygos“ stotelės. Troleibuse kairėje, prie pat durų ji atsisėdo keleivio vietoje arčiau lango, sėdėjo viena. Ties „Žemynos“ stotele troleibusas buvo pradėtas staigiai ir intensyviai stabdyti, dėl ko ji nugriuvo ant troleibuso salono grindų. Jos manymu tai buvo vienkartinis stabdžio nuspaudimas. Kažkas apie tai pranešė troleibuso vairuotojai. Ji (nukentėjusioji) iš troleibuso išlipo „Žemynos“ stotelėje. Ji neprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Vėliau paskambino mamai ir su ja dėl patirto sužalojimo nuvyko į ligoninę.

Liudytojas V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-05-30 apie 07.30 val. prie prekybos centro „Mada“ pastebėjo Rygos gatvės kryptimi važiuojantį 16-ojo maršruto troleibusą, kurį vairavo jo pažįstama J. Z.. Jis pats taip pat dirba troleibuso vairuotoju. Jis nusprendė J. vairuojamu troleibusu nuvažiuoti vieną maršruto ratą ir tuo pat metu pabendrauti su J., pasiteirauti, kaip jai sekasi, nes abu jie troleibusų vairuotojais dirbo neseniai. Įlipęs į troleibusą jis atsistojo ties vairuotojos kabina ir važiavo iki maršruto pabaigos, o iš ten buvo pradėta važiuoti atgal link „Stoties“ rajono. Troleibusu tuo metu važiavo gal tik trys keleiviai. Ties „Žemynos“ sustojimu nukrito J. vairuojamo troleibuso srovės imtuvas („štanga“). Jelena pradėjo staigiai stabdyti. Kadangi naujo troleibuso „Solaris“ stabdžiai labai jautriai reaguoja į pedalo paspaudimą, stabdymas buvo staigus ir vientisas. Po stabdymo jis išgirdo troleibuso salone kažką nugriuvus. Atsisukęs pamatė ties troleibuso įlipimo durimis („platforma“) gulinčią moterį. Negali pasakyti, ar ši keleivė prieš nugriūnant stovėjo, ar sėdėjo. Keleivė prašė, kad dėl šio įvykio policija nebūtų kviečiama (b.l. 23). Iš Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados seka, kad P. K. eismo įvykio metu patyrė stuburo krūtininės dalies 12-ojo slankstelio kūno lūžį ir muštinę smakro žaizdą. Sužalojimai visumoje dėl stuburo slankstelio lūžio atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 21).

Aptarti faktiniai bylos duomenys yra gauti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie teismo pripažįstami įrodymais. Šių duomenų pakanka išvadai, kad kaltinamoji J. Z., vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimą vairuotojui imtis visų būtinų atsargumo priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti bei 135.4. punkte numatytą draudimą vairuotojui staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. Staigiai stabdydama kaltinamoji sukėlė eismo įvykį, nulėmusį tai, kad dėl stabdymo jos vairuoto troleibuso salone nukrito ir susižalojo jo keleivė P. K., kuri patyrė stuburo krūtininės dalies 12-ojo slankstelio kūno lūžį bei muštinę smakro žaizdą, kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamosios padaryta veika atitinka visus nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius. Veikos kvalifikacija teisinga.

Ikiteisminio tyrimo metu proceso dalyvių iniciatyva buvo surašytas susitaikymo protokolas, patvirtinantis, kad įtariamoji J. Z. susitaikė su nukentėjusiąja P. K.. Nukentėjusioji nurodė nereiškianti ir ateityje nereikšianti J. Z. jokių pretenzijų, nes visą dėl eismo įvykio patirtą neturtinę žalą (1 750 eurų) jai atlygino draudimo bendrovė - AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, o visą turtinę žalą (220 eurų) atlygino įtariamoji (b.l. 66; 26). Šiuo atveju teismas neturi įstatyminio pagrindo svarstyti dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja, nes kaltinamajai 2016 metais jau buvo taikytas šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. Pagal Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuo baudžiamosios atsakomybės tuo pačiu pagrindu, t.y. susitaikius su nukentėjusiuoju, pakartotinai negali būti atleistas asmuo, jeigu nuo susitaikymo dienos pirmoje byloje iki naujos nusikalstamos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Dėl skirtinos bausmės

Kaltinamoji J. Z. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie neatsargių nusikaltimų, ji pilnai atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiąja.

J. Z. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. Z. neteista, tačiau 2016-07-25 ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintu prokuratūros 2016-07-21 nutarimu, vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 38 str. ir LR BPK 212 str. 5 p., nutraukus ikiteisminį tyrimą, ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl LR Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo (b.l. 57; 60-64). Kaltinamoji per paskutinius 5 metus iki nusikalstamos veikos padarymo (t.y. iki 2018-05-30) nebuvo bausta administracine tvarka (b.l. 58). Kaltinamoji dirba nuolatinį darbą, yra santuokoje, tačiau teigia, kad su sutuoktiniu negyvena, gyvena su dukra. Duomenų, kad J. Z. sirgtų psichikos ar priklausomybės ligomis ar, kad ji priklausytų tokio pobūdžio gydymo įstaigų stebimųjų asmenų grupėms, nėra.

Bausmės tikslų kaltinamajai teismas siekia skirdamas baudą. Vertinant tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas kaltinamajai suteikia pragyvenimo šaltinį, tai, kad ji praeityje nebuvo teista ar bausta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tai, kad šioje byloje ji teisiama dėl nusikalstamos veikos, padarytos dėl neatsargumo, teismas sprendžia, kad specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo taikymas kaltinamajai būtų neteisinga bei neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir tyrimui reikšmingų daiktų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžią:

pripažinti J. Z. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti 21 MGL dydžio baudą, tai yra 1050 eurų (vienas tūkstantis penkiasdešimt eurų).

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio nuostatas ir paskirtąją baudą sumažinti vienu trečdaliu – iki 14 MGL dydžio baudos, tai yra iki 700 eurų (septyni šimtai eurų).

J. Z. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, paskirtą baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ji turi sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės J. Z. neskirti. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.