- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-04
- Bylos Nr.
- 1-309-564/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-01560-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Ieškovas
- V. G.
- Kaltinamasis
- S. D.
2013 m. rugsėjo 4 d.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė
gynėjui advokato padėjėjui D. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, nevedęs, gyv. duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d.
Teismas išnagrinėjęs bylą
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis S. D. 2012 m. lapkričio 10 d. apie 18.00 val. automobiliu “ Opel Movana” valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nukentėjusiąją V. G. nusivežęs į namus, esančius adresu R. Juknevičiaus g. 17-48, Marijampolė, išsakė nukentėjusiajai V. G. grasinimus suvaryti į stiklus, jog ji išlėks per langus, kad ją pakas, išveš į mišką, apipils sieros rūgštimi, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taip grasino nužudyti ir sunkiai sutrikdyti V. G. sveikatą.
Kaltinamasis S. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. lapkričio 10 d. apie 18.00 val., kieme, esančiame Kokolos g. prie namų pažymėtų numeriais 9 ir 11, bei R. Juknevičiaus g. 48, Marijampolės mieste, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis suėmęs V. G. už dešinės rankos ją ištempė iš automobilio “Opel Movana” valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą, po to ranka sugriebęs už V. G. striukės, krūtinės srityje, grasino nuvežti į mišką ir pakasti, apipilti sieros rūgštimi, tokiais savo veiksmais sudarydamas V. G. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino ją nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą.
Kaltinamasis S. D. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su V. G. kartu pragyveno 8 metus, turi bendrą vaiką. 2012 m. lapkričio 10 d. sugrįžęs į namus nerado nei V. G. su vaiku, nei daiktų. Ieškojo V. G. pas jos motiną Stankevičienę bute, esančiame Juknevičiaus g. 17-48, ten neradęs nuvažiavo į Marijampolės kolegiją, kur V. G. mokėsi. Klausė V. G., kodėl ji išsinešė daiktus, tačiau V. G. nieko neatsakė. Tuomet jis pasiėmė automobilį, kuriuo buvo atvažiavusi V. G. ir išvažiavo. Po to vakare paskambinusi V. G. paprašė parvežti iki namų. Jis automobiliu OPEL MOVANO parvežė ją pas motiną A. S. į butą, esantį Juknevičiaus g. 17-48. V. G. į automobilį įsėdo pati. Pas A. S. namuose buvo ir J. V., J. S., J., ir visi kalbėjosi, kodėl V. G. išėjo iš namų, kodėl nusprendė skirtis ir pasikalbėjus jis išvažiavo. Besikalbant jis buvo pakėlęs toną, V. G. pavadino „padla, streva“, tačiau jai negrasino ir kaltinime nurodytų grasinimų nesakė, fizinio smurto prieš V. G. nevartojo, jos netampė, tik paėmęs už rankos pavedė ir pasodino ant lovos, šiais veiksmais fizinio skausmo nesukėlė. Kol V. G. buvo kolegijoje, vaikas buvo pas A. S.. Tą dieną į V. G. išsinuomotą butą Kokolos g. nebuvo užsukę, iš kolegijos važiavo tiesiai į R.Juknevičiaus g. 17 namą. Ar kartu važiavo ir sūnus, negali pasakyti. Pamatęs V. G. ieškinį suprato, kad V. G. nori iš jo pinigų. Ji pastoviai skambina žiemą prašydama nuvežti į darbą, parvežti iš darbo, automobilio padangą pakeist, tai reiškia kad jai nėra streso ir baimės. Civilinio ieškinio nepripažįsta visiškai.
Nukentėjusioji V. G. parodė, kad kartu su S. D. gyveno 8 metus, nusprendusi skirtis nuo 2012 m. lapkričio 1 dienos ji išsinuomojo butą R.Juknevičiaus g. 48 ir, S. D. nežinant, pamažu vežėsi daiktus į šį butą. Lapkričio 10 dieną, būnant paskaitose kolegijoje, apie 18 val., atvažiavo S. D. ir reikalavo, kad važiuotų su juo, taip pat jo reikalavimu atidavė automobilio raktelius. Po to po paskaitų ji paskambino S. D. ir prašė parvežti. S. D. buvo įsiutęs, visas drebėjo. Pati savo noru į automobilį nesėdo, S. D. paėmęs už rankos ir krūtinės tempė į automobilį. Ji įsėdo, automobilyje buvo ir sūnus Paulius. Važiuojant iš kolegijos S. D. pasuko link jos išsinuomoto buto, sustojo ties Kokolos 9 ir 11 namais, reikalavo parodyti butą. Kai ji nėjo, S. D. apėjęs mašiną ir paėmęs už krūtinės, dešinės rankos ištempė ją iš mašinos reikalaudamas parodyti butą. Nuo suėmimo ji jautė skausmą, tačiau žymių nebuvo. Ji išsigando, sakė, kad kartu negyvens ir buto nerodys. S. D. tokie žodžiai nepatiko, vėl pasodino į mašiną ir pasakė „vežu į mišką užkasiu, apipilsiu siera veidą, gražuolė nebūsiu“. Nuvežė iki motinos A. S. buto. Ji bijodamas kad nebūtų išvežta į mišką, ėjo pas mamą, o sūnus su S. D. ėjo priekyje. Siaubingai sureagavo į šiuos grasinimus, kad tai gali būti realu, nes S. D. buvo labai įsiutęs, piktas. A. S. bute S. D. įtempė ją iš koridoriaus į kambarį, kur buvo mama A. S., teta J. J., sesuo J. P., dukra G.ir sūnus P. D. bei V. J.. Jie nežinojo, kas čia vyksta ir S. D. pasakė, kad ji išsinuomojusi butą, kad skiriasi. Visi bandė sužinoti priežastis, kas atsitiko. Aiškinimosi metu S. D. sakė, kad suvarys ją į stiklus, nes ji stovėjo prie balkono lango, kad ji lėks iš penkto aukšto, nors pas mamą 1 aukštas, kad atskirai ji negyvens, kad apipils rūgštimi, kad jis į kalėjimą nesės. Po kelių valandų aiškinimosi, prašant mamai ir tetai, S. D. apsiramino, toliau kalbėjo, kad ji privalo grįžti su juo namo į butą Uosupio g. 10-16, tačiau ji bijodama nevažiavo. S. D. buvo įsiutęs, nevaldomas, grasino girdint jos artimiesiems, ji galvojo, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Konfliktų tarp jų būdavo ir anksčiau, tačiau fizinio smurto nebuvo, kai pasakydavo, kad išeis, jis sureaguodavo piktai. Prašo priteisti 30000 litų neturtinei žalai atlyginti. Šio konflikto metu ji patyrė didelį stresą, dėl pablogėjusios sveikatos gydėsi ligoninėje. Iš karto sveikatos pablogėjimo nesijautė, ligoninėje gydėsi 2013 m. kovo mėn. Tuo metu ji nedirbo, nustatytas darbingumas 40 procentų. Nuo šio konflikto S. D. vengia, tačiau leidžia bendrauti su vaiku, pati bendrauja tik dėl vaiko. Gyvena pas mamą, iš S. D. buvo trukdymų gyventi.
Vadovaujantis BPK 276 str. 1 ir 4 d. pagrindu perskaityti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjai. 2013-01-15 apklausos metu ( b. l. 11-12 ) V. G. parodžiusi, jog prie kolegijos į S. D. automobilį ji įlipo pati, prievarta lipti Stasys jos nevertė, kad prie Kokolos g. 9 ir 11 bei R.Juknevičiaus g.48 namų jis suėmęs už dešinės rankos, virš alkūnės, ją ištempė iš automobilio, už rankos buvo suėmęs stipriai, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Už kaklo iš automobilio netempė, kodėl tyrėjai pasakiusi, kad Stasys tempė už kaklo, paaiškinti negali. Atsisakius parodyti butą sugriebė per striukę už krūtinės, lietė kaklą, kurį taip pat spaudė, grasino nužudyti. Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad šie jos parodymai teisingi. Perskaičius 2013-04-11 apklausos protokolą, kur parodžiusi ( bl. l. 19), jog neatsimena, ar motinos namuose, esančiuose R.Juknevičiaus g. 17-48, S. D. grasindamas buvo suėmęs ją už atlapų, paaiškino, kad nežino kodėl skirtingi parodymai, teisingiausiai ji nurodžiusi lapkričio 14 d. pareiškime.
Liudytoja A. S. parodė, kad lapkričio 10 dieną pas ją namuose buvo J. J., dukra J. P. , anūkai Paulius ir Karolina. Į butą atvykęs agresyvokai nusiteikęs S. D. ieškojo V. G., pasakė, kad ji iš jo išsikraustė. Pasakius, kad V. G. kolegijoje, S. D. išvažiavo. Apie 19 valandą grįžo S. D. su V. G.. Tuo metu bute buvo ir J. V.. S. D. suėmęs V. G. už kaklo, pečių su jėga ir agresyvumu įvedė į svetainę, sakė jai „tėkšiu į balkono langą, tave nuvešiu į mišką užkasiu, sieros rūgštim apipilsiu. Į kalėjimą aš nesėsiu, kas su vaikais bus man nesvarbu“. V. G. visa drebėjo, vaikai pradėjo verkti, jie visi suaugę žmonės jo išsigando, pagal S. D. reakciją ir elgesį, jisi tikrai realiai galėjo tai padaryti. S. D. ramino, sakė, kad iškvies policiją. Ji V. G. pasisodino šalia savęs užstodama nuo S. D.. Norėjo kviesti policiją, tačiau pavyko S. D. nuraminti. Dar tą vakarą S. D. išeidamas primygtinai prašė V. G. važiuoti namo. Tas agresyvumas tęsėsi ir toliau. Lapkričio 12 dieną vaikai jai pasakė, kad tėtė sakė, jog veš mamą į mišką, ji su policija ieškojo V. G.. Dukra su Dovydaičiu išgyveno 8 metus. Jų namuose atmosfera buvo šalta. Dukra V. G. liko gyventi pas ją. Buvo visa susikrimtus, išėjus iš ritmo. Jai darbe buvo sunku, neturėjo ramybės, nes S. D. atėjęs vakarais į duris spiria, į langus tranko. Kovo mėnesį V. G. gulėjo ligoninėje, nes nuo įtampos, išgyvenimų buvo ligos paūmėjimas.
Liudytoja J. P. parodė, kad būnant svečiuose pas motiną A. S., atėjęs S. D. ieškojo jos sesers V. G.. Ji tik tada sužinojo, kad V. G. išėjusi iš S. D. buto. S. D. neradęs V. G. išvažiavo. Ar jų sūnus tuo metu liko bute, neatsimena. Po to sugrįžo S. D. ir V. G.. Ji tuo metu buvo kambaryje. V. G. ne savo kojom ėjo, ją parvedė S. D., ji buvo įbauginta, išgąsdinta, įsitempusi. V. G. ir S. D. stovėjo prie balkono lango, tada S. D. pasakė kad ją nužudys, per stiklus paleis, sakė, kad sieros rūgštimi apipils. Po to jis atsisėdo prie stalo, o mama pasakė, kad vaikus ne tam gimdė, kad juos pultų, kad reikia ieškoti priežasties. S. D. žodžiai buvo agresyviai išsakyti, tuo metu, kai buvo agresyvi jo būsena, galėjai pagalvoti, kad gali taip būti. Tuo metu buvo stresas, sudėtinga atmosfera. Ji išsivedė vaikus į kitą kambarį ir juos ramino. Perskaičius liudytojos parodymus bl.l. 25-26, kur ji nurodžiusi, jog S. D. sakė, jog Vilmą suvarys į stiklus, kad ji lėks iš penkto aukšto, apipils sieros rūgštimi, išveš į mišką ir pakas, sakė , jog ji negyvens, patvirtino, kad tai teisingi parodymai, buvo taip pasakyta.
Liudytoja J. J. parodė, kad praėjusiais metais lapkričio 10 d. būnant pas seserį svečiuose, įbėgo agresyviai nusiteikęs S. D., ieškojo V. G. sakydamas, kad ji viską paėmė, visus daiktus paėmė. V. G. tuo metu buvo paskaitose. Po kiek laiko atėjo S. D., paėmęs už pečių V. G. atsistūmė iki lango, sakė kad sugrūs pro stiklus, nuveš į mišką gyvą, užkas, į kalėjimą nesės, o kas su vaikais bus-nesvarbu. Jai pasirodė, kad S. D. suėmęs V. G. už atlapų norėjo tėkšti į stiklus, nes jie buvo arti balkono stiklo. Visa tai buvo prie vaikų, prabėgdamas jų sūnus pasakė “tėte, negražiai kalbi‘. S. D. buvo agresyvus, V. G. „padla“ vadino. Apie sieros rūgštį ji negirdėjo. Ji norėjo kviesti policiją, rankoje laikė telefoną, norėjo pokalbį įrašyti, bet nepavyko. Pamažu S. D. nuramino, kalbėjosi, kodėl V. G. išsikraustė.
Liudytojas J. V. parodė, kad, vakarieniaujant pas A. S., atvažiavęs S. D. ieškojo V. G.. Jam atrodo, kad S. D. buvo išėjęs ir vėl bute atsirado su V. G.. S. D. buvo įsikarščiavęs, nesuprato dėl ko skyrybos su žmona. Kai V. G. pasakė, kad skiriasi, S. D. pradėjo agresyviai šnekėti, kad V. G. išveš į mišką, pats negyvens, į kalėjimą nesės, jei nužudys žmoną. Jis buvo labai susinervavęs ir visko prišnekėjo. Jiems visiems tada baisu pasidarė. A. S. sesuo norėjo skambinti policijai, bet S. D. jokių veiksmų neatliko, todėl policijos neiškvietė. Jei būtų pradėjęs mušti, būtų buvę kitaip. S. D. priėjo prie V. G. arčiau aiškintis, bet nieko nedarė, tik gąsdino. Visi jį ramino, šnekino. Bijojo, kad prasidės muštynės, kad jis puls V. G.. Vaikai abu buvo namuose, jie buvo į kitą kambarį išsiųsti. Kaip V. G. ir S. D. įėjo į kambarį, negali pasakyti. Fizinio kontakto tarp kaltinamojo ir nukentėjusios nepastebėjo. Žino, kad buvo pasakytas žodis „stiklas“, tačiau ten pirmas aukštas. Jis netikėjo, kad V. G. būtų nužudyta, bet kad apmušta, tai galėjo taip būti.
Iš protokolo –pareiškimo seka, kad 2012-11-20 tyrėjo surašytame protokole pareiškime V. G. nurodžiusi, jog 2012-11-10 apie 17 val. jai būnant paskaitose Marijampolės kolegijoje, S. D. ją prievarta įsodino į automobilį ir grasino, kad nuveš į mišką ir užkas. Lapkričio 14d. atvažiavęs į motinos butą, jos neradęs, vaikams K. ir P. vėl pasakė, kad jai galas, kad jos nepaliks ramybėje. Lapkričio 19d. vėl į telefoną parašė grasinančias žinutes. Prašo pradėti dėl tokio S. D. elgesio ikiteisminį tyrimą ( b. l. 3).
Iš 2012-11-14 pareiškimo, kuris Marijampolės AVPK registruotas 2012-11-15, seka, kad V. G. nurodžiusi, jog 2012-11-10 S. D. atvažiavęs prie Marijampolės kolegijos, reikalavo, kad ji važiuotų su juo, nesutikus, per prievartą įsodino į automobilį, reikalavo, pkad parodytų butą, kurį ji išsinuomojusi. Atvažiavęs ties Kokolos g. 9 ir 11 bei R.Juknevičiaus g. 48 namais, suėmė už kaklo, smaugdamas ištempė iš mašinos, reikalavo parodyti išsinuomotą butą. Jai nesutikus, suėmęs už krūtinės įtempė atgal į mašiną, grasindamas, kad nuveš vaiką pas močiutę, o ją į mišką ir užkas, kad apipils sieros rūgštimi. Atvažiavus į motinos namus jos artimųjų akivaizdoje vėl grasino jai sakydamas „ suvarysiu tave į stiklus“( nes ji stovėjo prie stiklinių balkono durų), kad neleis išeiti gyventi atskirai, o jei vis tiek išeis, tai lėks iš penkto aukšto. Buvo išsigandusi, pradėjo visa drebėti, bijojo, kad jos neištiktų koma, nes serga cukriniu diabetu. Vaikai taip pat išsigando, nes tai vyko jų akivaizdoje. Lapkričio 14 d., neradęs jos motinos bute, vaikams pasakė, kad ją susiras, nuveš į mišką ir pakas, kad jai galas ir jos nepaliks ramybėje. Dukra matė, kaip jis ją įsodino į automobilį ir liepė važiuoti ir išsigandusi iškvietė policiją, kad ją surastų. Prašo padėti jai, kad galėtų apsisaugoti nuo galimų grasinimų ir jų pasekmių, kad ji ir jos vaikai galėtų ramiai gyventi, kad galėtų pasiimti jai ir vaikams priklausančius daiktus iš buto, esančio Uosupio g. 10-16, Marijampolė ( b. l. 4-5)
Iš prokuroro reikalavimo seka, kad, atsižvelgiant į tai, kad S. D. veiksmai, atitinkantys LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1d. buvo padaryti artimoje aplinkoje, reikalaujama tęsti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1d. ( b. l. 6 ).
Iš Marijampolės AVPK duomenų seka, kad 2012-11-14 17 val. 28 min. policijai telefonu G. pranešė, kad namuose R.Juknevičiaus g. 17, bute, vyksta šeimyninis konfliktas ( b. l. 36-37).
Iš 2013-03-30 prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl išžaginimo seka, kad S. D. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl V. G. išžaginimo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl veikos, numatytos LR BK 149 str. 1d. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad pačios nukentėjusios parodymai dėl šio įvykio eigos nenuoseklūs ir prieštaringi, o kiti atlikti tyrimo veiksmai nei patvirtino, nei paneigė V. G., S. D. nurodytų įvykio aplinkybių. Tyrimo metu nebuvo surinkta įtariamojo S. D. kaltę patvirtinančių objektyvių duomenų ir nėra galimybės jų daugiau surinkti, o visos abejonės vertinamos įtariamojo naudai ( b. l. 136-138).
Kaltinamasis S. D. kaltę neigė aiškindamas, jog jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko, jai negrasino. Teismas sprendžia, kad kaltė pasitvirtino ne visa apimtimi. Kaltinamojo paaiškinimus dalyje dėl R.Juknevičiaus g. 17 name išsakytų grasinimų teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jie yra paneigti nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Be nukentėjusios parodymų, kaltinamojo kaltė dėl grasinimų išsakytų nukentėjusios atžvilgiu bute, esančiame R.Juknevičiaus g 17-48, Marijampolė, įrodyta ir įvykį betarpiškai mačiusių ir išsakytus žodžius girdėjusių liudytojų parodymais. Šioje dalyje nukentėjusios parodymai yra iš esmės nuoseklūs, jos ir liudytojų parodymuose prieštaravimų taip pat nėra. Liudytojų parodymai vieni kitiems neprieštarauja ir vieni kitus papildo. Neabejotinai nustatyta, kad bute vyko konfliktinė situacija, aplinka buvo įtemta, todėl liudytojų ir nukentėjusios parodymuose tam tikrų neesminių detalių neatitikimus-apie konkrečių S. D. išsakytų grasinančio pobūdžio žodžių formas ar apimtį, teismas vertina kaip sąlygotus praėjusio laiko tarpo, buvusios įvykio stresinės situacijos, todėl abejonių dėl nukentėjusios ir liudytojų parodymų tikrumo ir teisingumo teismui nekyla. Nors liudytojos A. S., J. J. irt J. P. yra artimos nukentėjusiosios giminaitės, tačiau kad S. D. grasino V. G. nužudyti patvirtino ir liudytojas J. V., kuris nėra nukentėjusios šeimos narys, netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, apie šio liudytojo buvimą pats pirmasis nurodė būtent kaltinamasis, todėl nėra jokių kliūčių vadovautis šio liudytojo parodymais. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas pagal kitą V. G. pareiškimą ( dėl išžaginimo) buvo nutrauktas, nukentėjusios parodymų teisingumo šioje kaltinimo dalyje savaime nepaneigia, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas motyvuojant tuo, kad nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių įtariamojo S. D. kaltę, o ne dėl to, kad nebuvo padaryta tokia veika, nukentėjusios V. G. parodymai įvertinti kaip nepaknakami įtariamojo kaltei pagrįsti. Šiuo atveju ( kaltinime dėl grasinimų išsakytų bute ), nukentėjusios parodymų teisingumą tiesiogiai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, išskyrus paties kaltinamojo paaiškinimus, todėl abejoti jos parodymais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. LR BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nuketėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Pagal konstrukciją LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymu visuma teismas nustatė, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis S. D. 2012-11-10 bute, esančiame R.Juknevičiaus 17-48, Marijampolėje išsakė nukentėjusios atžvilgiu grasinimus, iš kurių turinio seka neabejotina išvada, kad tai buvo grasinimai nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą- būdamas prie nukentėjusios, stovinčios prie stiklinių balkono durų, grasino nustumti ją į stiklus, grasino nuvežti į mišką ir pakasti, sakydamas, kad ir jis nebegyvens, nes dėl to į kalėjimą nesės, grasino apipilti sieros rūgštimi, išsakydamas, kad tai pakenks nukentėjusiosios išvaizdą, o tai visuotinai suvokiama, kad tokiu būdu padaromas nepataisomas kūno subjaurojimas. Pats kaltinamasis iš viso neigia išsakęs tokius žodžius, todėl spręsti vien pagal pasakytus žodžius, kad žodžiai buvo išsakyti kaip pajuokavimas ar nevaldomas spontaniškai ištrūkęs pyktis dėl nukentėjusios veiksmų- netikėto išsikraustymo iš bendro buto, nėra pagrindo, grasinimo realumas vertinamas, pagal tai, kaip šiuos išsakymus suvokė ir nukentėjusioji. Buvo išsakytas ne vienas, o keli grasinimai atlikti skirtingus veiksmus, grasinimai išsakyti girdint pašaliniams asmenims. Ne tik pati nukentėjusioji, bet ir liudytojai parodė, kad toje įvykio situacijoje, kai S. D. buvo agresyviai nusiteikęs ir įniršęs, jie tikėjosi, kad grasinimai gali būti įgyvendinti. Liudytojas J. V. parodė, kad jam atrodė visai realu, kad kaltinamasis gali panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Nukentėjusioji yra moteris, todėl šioje situacijoje grasinimų realų pobūdį ji suvokė dar labiau, ji buvo išsigandusi, stresinėje būsenoje. Iš surinktų įrodymų seka, kad tokių žodžių išsakymas nebuvo įprasta kaltinamojo ar nukentėjusios bendravimo forma. Tai kad kaltinamasis jokių veiksmų dėl išsakytų grasinimų neatliko ar kad patalpoje buvo daugiau asmenų, kad iš karto nesikreipė į policiją , kaltinamojo veiksmų pavojingo pobūdžio savaime nešalina, grasinimų vertinimo kaip realių, duodančių pagrindą manyti, kad jie gali būti realizuoti, nepanaikina. Būtent iš karto policija nebuvo kviečiama todėl, kad kartu patalpoje buvusiems asmenims tuo metu pavyko nuraminti kaltinamąjį, nukentėjusioji dėl šių kaltinamojo veiksmų kreipėsi į policiją tik po to, kai tarp jų po kelių dienų vėl buvo konfliktinė situacija ir dukra apie tai pranešė policijai. Kaltinamasis šiuos grasinimus išsakė reikalaudamas kad nukentėjusioji V. G. sugrįžtų ir gyventų kartu. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad kaltinamasis tai darė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad daro psichologinį poveikį nukentėjusiajai, siekdamas sukelti nuketėjusiajai neigiamas pasekmes - stresą, baimę, nerimą. Tokie kaltinamojo veiksmai vertinant juos tiek pagal objektyvųjį poveikį žmogaus psichikai, tiek pagal subjektyvų nukentėjusios suvokimą, pagrįstai pripažinti realiu grasinimu nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą. Teismas konstatuoja, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis S. D. 2012-11-10 bute, esančiame R.Juknevičiaus g. 17-48, Marijampolė, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusios V. G. sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Jo veika atitinka nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.
Tačiau teismas sprendžia, kad nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis Kokolos g. prie namų, pažymėtų Nr. 9 ir 11 bei R.Juknevičiaus g. 48 namo sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai rankomis suėmęs už dešinės rankos ir ją ištempdamas iš automobilio bei toje pačioje vietoje grasino ją nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą. Kaltinamasis dėl šios kaltinimo dalies kaltu neprisipažįsta, paaiškindamas, kad jo manymu tą dieną į nurodytą kiemą jie net nebuvo užsukę.. Nukentėjusios parodymai dėl šių aplinkybių taip pat nėra nuoseklūs- parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu dėl aplinkybių nuo įsėdimo į automobilį prie Marijampolės kolegijos iki atvykimo į motinos butą, kiek tai liečia kaltinamojo veiksmus, skiriasi: tyrėjui ji buvo nurodžiusi, o ir teisiamojo posėdžio metui patvirtino, kad S. D. ją prievarta įsodino į automobilį, po to paaiškino, kad į automobilį įlipo pati, po to nurodė, kad prie Kokolos g. 9 ir 11 bei R.Juknevičiaus g.48 namų S. D. ją iš automobilio ištempė stipriai suėmęs už dešinės rankos, tempė už kaklo, po to nurodė, jog už kaklo netempė. Aiškios ir įtikinamos parodymų neatitikimo priežasties ji negalėjo nurodyti. Nesutampa liudytojų ir nukentėjusios parodymai šioje kaltinimo dalyje apie tai, kur tuo metu buvo S. D. ir V. G. mažametis sūnus. Kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusios parodymus, kad būtent tuo metu S. D. ją buvo stipriai suėmęs už dešinės rankos ir tuo sukėlė fizinį skausmą, kad ir šioje vietoje išsakė grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, nėra ir pašalinti abejones dėl nukentėjusios parodymų teisingumo šioje dalyje nėra galimybės. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejonėmis, jos vertinamos kaltinamojo naudai, todėl teismas sprendžia, kad nėra surinkta neginčijamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis S. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, todėl jis pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisintinas ( LR BPK 303 str. 5d. 1 p. ) bei kad šioje vietoje ir metu grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusios sveikatą. Kadangi S. D. buvo kaltinamas tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1d. padarymu ir teismas sprendė, kad kitoje kaltinimo dalyje jo kaltė įrodyta, jam iš kaltinimo pafgal šį BK straipsnį šalintinos faktinės veikos aplinkybės, kad jis 2012 m. lapkričio 10 d. apie 18.00 val., kieme, esančiame Kokolos g. prie namų pažymėtų numeriais 9 ir 11, bei R. Juknevičiaus g. 48, Marijampolės mieste, asmeninio konflikto metu, ranka sugriebęs už V. G. striukės, krūtinės srityje, grasino nuvežti ją į mišką ir pakasti, apipilti sieros rūgštimi, tokiais savo veiksmais sudarydamas V. G. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino ją nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis S. D. neteistas, administracine tvarka nebaustas, Marijampolės AVPK tyrėjo charakterizuojamas teigiamai. Padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį- gaunamos darbinės veiklos pajamos nėra didelės, nusikaltimo pobūdį, įvertinęs tai, kad nėra lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių, teismas sprendžia, jog kaltinamajam, vadovaujantis BK 54 str., 56 str., 61 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą, artimesnę vidurkiui, laisvės apribojimo bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skirtinas įpareigojimas atlikti neatlygintinus darbus. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji turi bendrą vaiką, abu dalyvauja vaiko auklėjime, būtina spręsti bendras problemas, susijusiais su vaiko priežiūra, duomenų apie šiuo metu netinkamą kaltinamojo elgesį nėra, todėl nors nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje, draudimas bendrauti su nukentėjusiąja neskirtinas.
Nukentėjusioji V. G. reiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl S. D. pavartoto prieš ją fizinio smurto ji jautė fizinį skausmą, sutriko jos normalus gyvenimas, labai išsigando, incidentas įvyko viešoje vietoje, tai padarė jai buvęs artimas žmogus ir dėl to labai jautriai išgyveno šią konfliktinę situaciją. Tapo nervingesnė ir iki šiol negali atgauti dvasinės ramybės, neužmiega, iki šiol bijo, kad neįvykdytų savo grasinimų. Dėl nervinės įtampos ir patirto streso pablogėjo jos sveikata ( serga cukriniu diabetu ), todėl gydėsi ligoninėje. Taip pat prašo priteisti du šimtus litų bylinėjimosi išlaidų.
Pagal LR CK 6.250 str., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar dėl gyvybės atėmimo. Neturtinę žalą CK 6.250 str. 1 d. apibūdina, kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pripažįsta, kad yra priežastinis ryšys, tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusios patirtų neigiamų emocijų bei pergyvenimų. Neabejotina, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji, būdama iš dalies darbinga, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, stresą. Tačiau įrodymų, kad būtent tik dėl kaltinamojo veiksmų pablogėjo jos sveikata nėra, rašytinių įrodymų-medicininių dokumentų apie nukentėjusios gydymąsi teismui nepateikta. Iš pačios nukentėjusiosios ir liudytojos A. S. parodymų seka, kad V. G. iš karto į gydytojus nesikreipė, jos sveikata pablogėjo, dėl ko ji gydėsi ligoninėje, praėjus keletui mėnesių po nusikalstamos veikos, medicininiais dokumentais jos gydymosi ligoninėje priežastis nepagrįsta, todėl spręsti, kad šis sveikatos pablogėjimas yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo 2012-11-10 jos atžvilgiu įvykdyta veika, nėra pagrindo. Jokių pagrįstų duomenų, kad šiuo metu nukentėjusiajai išlikę ypatingi liekamieji reiškiniai nėra. Kaltinamojo veika padaryta tyčia, tačiau tai buvo vienkartinio pobūdžio veiksmas. Teismas įvertinęs veikos pobūdį ir apimtį, kaltininko asmenybę, jo bei nukentėjusios turtines padėtis, teisingumo ir protingumo kriterijus, mano, kad nukentėjusios prašoma priteisti suma aiškiai neatitinka jai padarytos neturtinės žalos dydžio, prašoma priteisti suma yra žymiai per didelė, todėl civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos vadovaujantis CK 6.250 str. tenkina dalinai, priteisiant 3000 litų neturtinės žalos iš kaltinamojo nukentėjusios naudai.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusios V. G. naudai priteistinos 200 litų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ( b.l 23), turėtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas
NUSPRENDĖ:
S. D. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 8 ( aštuoniems ) mėnesiams, įpareigojant per 6 ( šešis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
S. D. pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių ( LR BPK 303 str. 5d. 1 p. ).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, -panaikinti.
Nukentėjusiosios V. G. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant jos naudai iš kaltinamojo S. D. 3000 ( tris tūkstančius litų ) nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 200 ( du šimtus ) litų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.