Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienėrašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas M. Š. ir atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK, ir atsakovės atstovas) atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas pareiškėjo keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Panevėžio apskrities VPK areštinėje, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad apygardos administracinis teismas nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso6.271 straipsnis). Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos įtvirtina viešosios civilinės atsakomybės specifiką, kuri pasižymi tuo, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, kurios civilinei atsakomybei atsirasti kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: Panevėžio apskrities VPK pareigūnų neteisėti veiksmai arba neteisėtas neveikimas, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų arba neteisėto neveikimo ir pareiškėjo patirtos žalos. Vadinasi, sprendžiant pareiškėjo keliamo ginčo ir formuluojamo reikalavimo pagrįstumo klausimą, pirmiausia, teismui kyla pareiga nustatyti, ar Panevėžio apskrities VPK ar jo pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo prasme veikė neteisėtai (arba neveikė teisėtai), bei ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jį laikant Panevėžio apskrities VPK areštinės kameroje Nr. 3, dėl šioje kameroje neužsidarančių langų buvo labai šalta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Panevėžio apskrities VPK areštinę buvo pristatytas 2016 m. lapkričio 14 d. 11 val. 21 min. ir patalpintas į areštinės kamerą Nr. 3, kuriojebuvo laikomas iki 2016 m. lapkričio 17 d. 12 val. 28 min. (toliau – ir ginčo laikotarpis) (b. l. 17-18).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1819 redakcija) 2 straipsnis numatė, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais, o pagal 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų, įskaitant ir teritorinių policijos įstaigų areštinių, visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Reikalavimus gyvenamųjų patalpų oro temperatūrai nustatė šios Higienos normos HN 134:2015 16 punktas, pagal kurio nuostatas gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.

Remiantis atsakovės atstovo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, Panevėžio apskrities VPK areštinės kamera Nr. 3, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, yra pirmame areštinės korpuse; šiame korpuse esančios kameros buvo suremontuotos 2013 m. sausio mėn., remonto metu kamerose pakeisti langai, įrengiant naujus plastikinius langus (b. l. 15). Tai, jog minėtoje kameroje Nr. 3 įrengti nauji sandarūs, plastikiniai langai patvirtina atsakovės atstovo byloje pateikta vaizdinė medžiaga(b. l. 28).

Vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento (toliau – ir NVS Panevėžio departamentas) 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo akto Nr. PA.5-322(20.14.3.5.12) duomenimis, Panevėžio apskrities VPK areštinės kamerose įrengti skaidraus stiklo langai, per kuriuos galima vėdinti areštinės kameras (b. l. 19-20). Byloje nėra duomenų apie tai, jog ginčo laikotarpiu NVS Panevėžio departamentas būtų atlikęs Panevėžio apskrities VPK areštinės kameros Nr. 3 šiluminės aplinkos tyrimą, tačiau vertinant NVS Panevėžio departamento 2017 m. vasario 10 d. patikrinimo akto Nr. PA.5-17(16.3.187.5.12) rezultatus, sprendžiama, kad atlikus areštinės pirmojo korpuso kamerų Nr. 4 ir Nr. 8 fizikinių veiksnių tyrimą, pažeidimų, susijusių su areštinės kamerų temperatūrai keliamais reikalavimais, nebuvo nustatyta (b. l. 21-22). Remiantis Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2017 m. vasario 10 d. tarnybiniame pranešime nurodytais paaiškinimais, 2016 m. lapkričio mėn. Panevėžio mieste jau buvo įjungtas centralizuotas šildymas, todėl, pareigūno teigimu, areštinės kameroje Nr. 3 negalėjo būti šalta (b. l. 15). Tarnybiniame pranešime taip pat pažymėta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu neteikė skundų. Be to, šios aplinkybės skunde taip pat nenurodė ir pareiškėjas.

Apibendrinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti Panevėžio apskrities VPK pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, taip pat aplinkybės, jog atsakovės atstovas nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas pažymi, kad tam tikri asmenų, kurių laisvė apribota, patyrimai ir nepatogumai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai, paprastai, yra neišvengiama suėmimo vykdymo pasekmė, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo laikymas Panevėžio apskrities VPK areštinėje ginčo laikotarpiu jam sukėlė neigiamas pasekmes ar sutrikdė jo sveikatą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Panevėžio apskrities VPK pareigūnai būtų sąmoningai siekę pareiškėjui sudaryti blogesnes laikymo sąlygas ir taikę kokius norsįstatymenenumatytus apribojimus.Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartisadministracinėje byloje Nr. A146-309/2013). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.