- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- A2.6.-514-964/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Kategorijos
- 2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė, susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-514-964/2015 medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas L. M. surašytas už tai, kad jis 2015-10-11, 19.50 val., Molėtų r. sav., kelyje Molėtai - Kaltanėnai - Ignalina, 3,30 km, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (2,42 prom.) girtumo laipsnis, išvažiuodamas iš šalutinio kelio nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas minėtas automobilis ir pakelės medis. Pažeisti Kelių eismo taisyklių 5 p., 9 p., 14 p., 127 p. reikalavimai. L. M. veiksmai protokole kvalifikuoti kaip Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 3 d. pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR ATPK 259, 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, surašomas dėl administracinio teisės pažeidimo, jame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai, taip pat ir šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes tik tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali tinkamai realizuoti savo teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad byla turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių, tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-5351/2010).
ATPK 127 str. 23 d. numatyta, kad šio straipsnio pirmoje ir antroje dalyje numatyti veiksmai, padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Pastarojo straipsnio antroje dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda skiriama už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala. Tai yra pabrėžęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. numatytų pažeidimų padarymo, kuomet nurodė, jog pripažinti asmenį kaltu pažeidus šią teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą, o jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str., nesant kitų šio straipsnio sudėties požymių, nekyla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas byloje Nr. N261-3550/2010). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d.).
Vadinasi, siekiant pripažinti L. M. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., yra būtina, be kitų duomenų, nustatyti ir sugadintą ar apgadintą kitiems asmenims priklausantį turtą bei jam padarytą piniginę žalą, ko nagrinėjamu atveju, nesant pakankamai duomenų, tiksliai nustatyti bei įvertinti nėra galimybių. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apgadintas automobilis priklauso pačiam jį vairavusiam asmeniui, o duomenų apie žalos, padarytos dėl nulaužtos pušies, nustatymą, išskyrus fotonuotrauką, nėra. Apie nulaužtą pušį neužsimenama ir pareigūno tarnybiniame pranešime. Nagrinėdamas panašią faktinėmis aplinkybėmis bylą Panevėžio apygardos teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-67-719/2013 nurodė, kad fotonuotraukos negali būti vertinamos kaip pakankamas pastarojo objekto sugadinimo (apgadinimo) įrodymas, ar, juo labiau, šiam objektui padarytos žalos dydžio nustatymo priemonė.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir bylos medžiaga turi esminių trūkumų, kurių neištaisius negalima objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatui tinkamo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos parengimui ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
grąžinti L. M. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatui.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.