- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-04
- Bylos Nr.
- 2A-30-436/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Birutė Bobrel, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- M. T.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- G. V., D.M., Kauno miesto 21-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Žydruolė Glebavičiūtė, Jelena Smirnova, Marina Laurinaitienė
- Kategorijos
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo M. T. atstovei advokatei Jelenai Smirnovai
trečiojo asmens G. V. atstovei advokatei Žydruolei Glebavičiūtei
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr.2-4714-375/2007 pagal ieškovo M. T.ieškinį atsakovui V.V., tretieji asmenys D.M., G. V., Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaras V. L., dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir abišalės restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2005 m. gegužės 26 d. pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr.VL-3690, taikyti abišalę restituciją: grąžinti jam 65/100 dalį namo, (duomenys neskelbtini) , ir priteisti iš jo 220000 Lt, gautus už namą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2005 m. gegužės 26 d. pirkimo –pardavimo sutartį, reg, Nr.VL-3690, jis pardavė atsakovui V. V. 65/100 dalis gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) . Sutartyje parduodamo turto kaina nurodyta 220000 Lt, tačiau šalys sutarė, kad V.V. įsigis iš ieškovo turtą už 300000 Lt, iš kurių 220000 Lt už V.V. sumokės AB Sampo bankas, o 80000 Lt V.V. sumokės ieškovui iki 2007 m. sausio 1 d. Nustatytu terminu atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. Be to, 2005 m. gegužės 26 d. sutartyje neteisingai nurodyta tarp šalių sutarta turto kaina. Ieškovas nurodo, kad sudarant sutartį, atsakovas jam vertė sutarties tekstą į rusų kalbą, nors nei rusų, nei lietuvių kalbos ieškovas gerai nežino. Dėl šios priežasties, pasirašant sutartį jis nepastebėjo, kad sutartyje nurodyta mažesnė turto kaina ir neįrašyta sąlyga, kad V.V. turi jam iki 2007 m. sausio 1 d. sumokėti likusią dalį pinigų, sumoje 80000 Lt. Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartyje nurodžius mažesnę turto kainą negu buvo sutarta su pirkėju, kas prieštarauja įstatymo reikalavimui, ieškovo nuomone, sudaro pagrindą pripažinti šią sutartį negaliojančia (CK 1.80 str., 6.397 str. 1 d.).
Kauno miesto apylinkės teismas, atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, 2007 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino: pripažino negaliojančia 2005 m. gegužės 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį, reg. Nr.VL-3690, taikė abišalę restituciją: grąžino ieškovui 65/100 dalį namo, (duomenys neskelbtini) , priteisė iš ieškovo M. T. atsakovo V. V. naudai 220000 Lt, gautus už namą, taip pat priteisė iš atsakovo 3262,00 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai bei 6,60 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas, atlikęs formalų pateiktų įrodymų vertinimą, padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, yra pagrindas ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo G. V.prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad sprendimas už akių priimtas pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas:
1. Teismas tiesiogiai neišklausė visų proceso dalyvių, atliko tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą ir priėmė sprendimą už akių vien todėl, kad atsakovas V. V. nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Priimtas sprendimas yra palankus atsakovui mažinant turtą, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl jis sąmoningai nepateikė atsiliepimo. Teismas pažeidė CPK 177 straipsnio 2, 3 dalis, 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino tik ieškovo naudai ir visapusiškai neišnagrinėjo įrodinėjamas bylos aplinkybes, nesivadovavo CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto įpareigojimu sprendime nurodyti argumentus, dėl kurių atmetami G.V. atsiliepime į ieškinį pateikti argumentai ir įrodymai.
2. Priimdamas sprendimą teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.313 straipsniu. Kadangi ginčo objektas yra nekilnojamojo daikto pirkimas – pardavimas, todėl teismas privalėjo vadovautis CK 6.397 straipsniu, kuris yra speciali norma, vertinant nekilnojamojo turto pirkimą – pardavimą. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 2005 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį, dėl neva tai per mažos parduodamo turto kainos. Sandorio naikinimo pagrindą jis nurodė kaip niekinį sandorį, nes pagal CK 6.397 str. 1 d. nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta parduodamo daikto kaina. Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju Sutarties 2 d. turto kaina buvo nurodyta ir šalių aptarta, todėl nenustačius minėtos normos pažeidimo, nėra pagrindo pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį pripažinti pirkimo - pardavimo sutartį niekine. Ieškovo teiginys, kad jis nesuprato kalbos, yra nepagrįstas, nes sutartyje kaina buvo aptarta tiek žodžiu, tiek parašyta skaitmenimis. Be to, nei ieškovas, nei teismas, priimdamas sprendimą už akių, nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja minėtas sandoris, todėl taip ir liko neaišku, kodėl jis pripažintas negaliojančiu.
3. Teismas netinkamai taikė CK 6.344 straipsnį, nesivadovavo CK 6.314 straipsniu. Ginčijamos sutarties 2 d. nurodyta, kad turtas parduodamas už 220000 Lt. Taip pat nurodoma, kad šie pinigai bus pervesti į ieškovo sąskaitą iš AB Sampo bankas, kadangi turtas perkamas už kreditą. Sutarties 3.8 p. numatyta, kad pardavėjas, gavęs visus pinigus už parduodamą turtą per 3 darbo dienas įsipareigoja parašyti pareiškimą, paliudytą notaro, kad yra gavęs visus pinigus. Tokį pareiškimą ieškovas pas notarą yra parašęs. Vadinasi, pretenzijų dėl pinigų neturi. Nors teismas sprendime tinkamai nurodė CK 6.345 straipsnio normą, tačiau neanalizavo, ar nėra tarp šalių paskolinių santykių, nes kaip nurodo ieškovas, V.V. neva tai jam nesumokėjo 80000 Lt.
Atsiliepimas
4. Teismas nevertino tikrųjų sandorio naikinimo tikslų, nors atsiliepime į ieškinį apeliantė juos buvo išdėsčiusi. Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla (Nr.2-03922-505/2006) pagal G.V. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Pastarojoje byloje V.V. priešieškiniu prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) , įgytą už skolintas iš AB Sampo bankas lėšas. Apeliantė nurodo, kad 2005 m. gegužės 30 d. ji, kaip sutuoktinė, pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo solidariai atsakyti bankui, jeigu V.V. neįvykdys savo prievolės ar jos dalies pagal 2005 m. gegužės 30 d. kredito sutartį. Kadangi minėtas turtas įgytas 2005 m. gegužės 26 d., o santuoka su V.V. sudaryta 1990 m. lapkričio 23 d., todėl šis turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir negali būti pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe. Tačiau atsakovas visais įmanomais būdais siekia, kad po turto dalybų nebūtų priteistas V.V. minėtas turtas. Dėl nurodytų aplinkybių apeliantė atsiliepime į ieškinį šioje byloje prašė pripažinti ją atsakove, kartu su V.V. (CPK 45 str.). Taip pat prašė sujungti minėtas bylas (CPK 136 str. 4 d.), tačiau dėl šių prašymų teismas jokio procesinio sprendimo nepriėmė, tuo pažeidė CPK 245, 290 straipsnius.
5. Teismui pateikti ieškinio priedai yra patvirtinti pažeidžiant Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2006 m. sausio 19 d. sprendimą, todėl negalėjo būti vertinami kaip įrodymai.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindai panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas, t. y. civilinio proceso kodekso 329, 330 straipsniuose nurodyti pagrindai. Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles. Šis procesinės teisės normų pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Pagal CPK 26 straipsnio 1 dalį visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Kuris pirmosios instancijos teismas - apylinkės ar apygardos - turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį yra nustatoma taikant rūšinio teismingumo taisykles. CPK 27 straipsnyje yra išvardytos kategorijos bylų, kurios teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Šiuo atveju rūšinis teismingumas yra nustatomas pagal ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. CPK 27 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte numatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą – pripažinti negaliojančia nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją grąžinant ieškovui nekilnojamąjį daiktą, o atsakovui pagal sutartį gautus 220 000 Lt. Būdai, kuriais nustatoma ieškinio suma esant turtiniam reikalavimui, nurodyti CPK 85 straipsnyje. Nors turto išreikalavimo bylose ieškinio suma nustatoma pagal turto – ginčo dalyko – rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau teismų praktikoje bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma paprastai nustatoma pagal sandorio kainą. Ieškinio sumą privalo nurodyti ieškovas, tačiau teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti ar ieškovas nurodė teisingą ieškinio sumą ir rašytinio proceso tvarka nustatyti ieškinio sumą, jeigu nurodyta ieškinio suma neatitinka ginčijamo turto vertės (CPK 85 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas ieškinį grindžia aplinkybėmis, jog ginčijamojoje pirkimo – pardavimo sutartyje parduodamo turto kaina nurodyta 220 000 Lt, tačiau šalys sutarė, kad V.V. įsigis iš ieškovo turtą už 300 000 Lt iš kurių 220 000 Lt už V.V. sumokėjo AB Sampo bankas, o likusius 80 000 Lt V.V. turėjo sumokėti ieškovui iki 2007 m. sausio 1 d. Tačiau nustatytu terminu atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovas nurodė 80 000 Lt ieškinio sumą, t.y. skirtumą tarp sumokėtos ir sutartos sandorio kainos. Tačiau tai nėra teisinga pareikšto ieškinio suma. Kaip jau minėta, ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sandorį pagal kurį yra sumokėta 220 000 Lt, o ne reiškia reikalavimą priteisti nesumokėtą 80 000 Lt kainos dalį. Todėl ieškinio suma šiuo atveju turi būti ne ieškinyje ieškovo nurodyta 80 000 Lt suma, kurios ieškovo teigimu atsakovas jam nesumokėjo, o 220 000 Lt, kurie buvo sumokėti ieškovui už parduotą nekilnojamąjį turtą pagal prašomą pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad ginčo turto rinkos vertė taip pat yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų.
Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o šiai klaidai paaiškėjus po bylos iškėlimo, perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą apygardos teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tačiau šių procesinės teisės normų teismas netaikė ir išnagrinėjo jam neteismingą bylą. Tuo teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles. Kaip minėta, šis procesinės teisės normų pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Kolegijai nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, apeliacinio skundo argumentai neteko įtakos sprendimo teisėtumui, todėl kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Dėl išdėstyto kolegija teismo sprendimą už akių panaikina, o bylą pagal teismingumą perduoda nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui.