Utenos apylinkės teismo sprendimas

2018-03-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-1930-266/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
2YT-1930-266/2018
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00230-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
R. B.
Advokatai
Vida Leonovienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1930-266/2018Proceso Nr. 2-14-3-00230-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.3.2.; 3.2.3.8. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,dalyvaujant pareiškėjo V. K. atstovei advokatei Vidai Leonovienei,suinteresuotam asmeniui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė S. K.. Po jos mirties liko turtas- santuokoje įsigytas butas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po žmonos mirties, nei pareiškėjas , nei dukra per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo atstovė nurodė, jog pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po žmonos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, nes jis ir toliau liko gyventi tame pačiame bute, mokėjo mokesčiu, naudojosi visais namų apyvokos, buities daiktais. Jo dukra gyvena Kaune ir nepretenduoja į motinos palikimą. Prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. B. – pareiškėjo dukra- paaiškino, jog jos tėvai santuokoje įsigijo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir kartu gyveno iki mamos mirties. Mirus mamai, tėtis ir toliau liko bute gyventi, mokėjo mokesčius ir naudojosi visais namų apyvokos daiktais. Į notarą dėl palikimo priėmimo tėtis nesikreipė, nes nežinojo, kad reikia. Butas buvo registruotas tėčio vardu. Paaiškėjus aplinkybėms, jog tėtis nepriėmė palikimo po mamos mirties, suskubo kreiptis į teismą. Prašė pareiškimą tenkinti.

Bylos medžiaga, pareiškėjo atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. K. sutuoktinė, o suinteresuoto asmens R. B. mama S. K.. Po jos mirties liko turtas – santuokoje įsigytas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktinei, V. K. toliau liko gyventi santuokoje įsigytame bute, mokėjo mokesčius, naudojosi visis namų apyvokos daiktais , bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, jog pareiškėjas palikimą, atsiradusį po žmonos mirties, priėmė faktiniu jo valdymu ir toliau turtą valdė kaip savo. Šiuo metu pareiškėjas norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą , tačiau to padaryti nebegali, nes praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo praktiką, asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjos atstovės, suinteresuoto asmens duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus ir pateiktus dokumentus, konstatuotina, kad po savo sutuoktinės S. K. mirties, V. K. pradėjo valdyti po jos mirties likusį turtą, kadangi atliko aktyvius veiksmus: toliau liko gyventi bute ir gyvena , naudojosi visais likusiais daiktais, mokėjo mokesčius, disponavo velionei priklausančiais kilnojamaisiais ir asmeniniais daiktais. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad V. K. priėmė sutuoktinės palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 259 straipsniu, CPK 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės S. K. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Zita Gavėnienė