Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant prokurorams Raimundui Binkiui, Danutei Šleivaitei, gynėjui advokatui M. Ž., kaltinamajam S. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Biržų r., lietuviui, LR piliečiui, aukštojo išsilavinimo, vedusiam, dirbančiam UAB“ (duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, vykdančiam individualią žemės ūkio veiklą, neteistam, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamam padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

Teismas, viešame teisiamajame posėdyje atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą ir išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S., nuo 2001-12-29 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 21 str. 1 d. ir 2 d., būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, jos tvarkymą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą ir jų pateikimą buhalteriui, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-12-31, Biržų rajone, bendrovės veiklos teritorijoje, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio "Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas" 2-ą dalį, kurioje nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas”1-ą dalį, kurioje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1-os dalies 3 punktą, kuriame nustatytas rekvizitas-apskaitos dokumento data ir 4 punktą, kuriame nustatytas ūkinės operacijos turinys; 13 straipsnio 3 dalį, kuriame nustatyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio minėtose dalyse nurodytus rekvizitus, 19 straipsnio „apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1-ą ir 2-ą dalį, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 2011-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausiojo archyvaro įsakymą Nr. V-100 „Dėl bendrų dokumentų saugojimo“, kuriame nurodyta, kad kasos aparato juostos saugomos dvejus, o darbo pamainų grafikai trejus metus, nenustatydamas tvarkos ir kaip direktorius neišsaugodamas bendrovės apskaitos dokumentų, jų nepateikdamas bendrovės apskaitą tvarkiusiam vyr. buhalteriui, taip aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t.y.

- 2009-2013 m. laikotarpiu neužtikrino, kad bendrovėje “ (duomenys neskelbtini)” 90 398,40 Lt (26181,19 €) degalų sunaudojimas ir įrašymas į sąnaudas būtų pagrįstas apskaitos dokumentais - degalų nurašymo aktais. Iš jų: 2009 m. -1450,31 Lt, 2010 m. – 29646,65 Lt, - 2011 m. – 32561,84 Lt, 2013 m. – 267439,60 Lt.

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje pagal tikrovės neatitinkančius duomenis darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo apskaičiuotas mažesnis darbo užmokestis pardavėjoms, taip buvo sumažintos išlaidos darbo užmokesčiui, neteisingai atvaizduota sąnaudų dydis, įsipareigojimai, dėl to iškraipytas turto ir įsipareigojimų dydis ir struktūra bei pateikti neteisingi duomenys finansinėse 2009-2013 m. ataskaitose, nes laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2010-11-01 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įrašyti (duomenys neskelbtini) kaimų parduotuvėse ir (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvėje, laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2013-12-31, darbo laiko apskaitos duomenis neatitinka pirminiuose dokumentuose (kasos aparato dienos ataskaitose) fiksuotiems duomenims ir dėl to 2009-2013 m. neapskaičiuota ir į apskaitą neįtraukta 60 463,69 Lt (17511,49 €) darbo užmokesčio. Iš jo: 7811,20 Lt -2009 m.; 25937,73 Lt -2010 m., 7958,95 Lt-2011 m.; 8349,67 Lt -2012 m. ir 10406,14 Lt-2013 m. ir 30,98% - 18731,60 Lt (5425,05 €) darbdavio mokėtinų VSDF įmokų ir 79,21 Lt (22,94 €) garantinio fondo įmokų. Dėl to į 2009-2013 m. apskaitą, didžiosios knygos 446 sąskaitas neįtraukta 79274,33 Lt (22959,43 €) su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų. Iš jų: 48287,69 Lt (13985,08 € ) mokėtino darbo užmokesčio, 6734,13 Lt (1950,30 €) mokėtino pajamų mokesčio, 24173,30 Lt (7001,07 €) mokėtinų socialinio draudimo įmokų (5441,70 Lt (1576,02 €) -9 procentai ir 18731,60 Lt (5425,05 €) -30,98 procentai) ir 79,21 Lt (22,94 €) garantinio fondo įmokų, nes darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose privaloma žymėti tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaitą,

UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišsaugojo (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvių 2013 m. kasos aparato juostų ir visų kaimo parduotuvių pamainų grafikų ir jų nustatyta tvarka neatkūrė.

Dėl nustatytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2013 metus.

Ši veika kvalifikuojama pagal LR BK 223 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikacija

Kaltinamasis S. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2001 m., yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Bendrovė užsiima prekyba mažmeninėse kaimo parduotuvėse. Apyvartos dėl mažo gyventojų skaičiaus yra nedidelės. Būna daug atvejų, kad dėl užsistovėjusių prekių, prekes tenka nurašyti. Įsikūrus parduotuvei „MAXIMA“ Vabalninke, bendrovės padėtis dar labiau pablogėjo. Teko sumažinti darbuotojų darbo laiką iki 0,75 etato. Pardavėjos dirbdavo iš ryto 2 valandas ir vakare 2 valandas. Buvo paimtos kasos aparato X ataskaita ir Z ataskaita. Jei X ataskaitą padarė 8 val., ryto, o Z ataskaitą 18 val., vakare, gavosi 10 -12 val., vietoj to, kad pardavėja iš viso dirbo 4 val. Būdavo daug tokių atvejų, kad pardavėjos Z ataskaitą padarydavo ne iš vakaro, o ryte. Atrodytų, kad parduotuvė dirbdavo visą parą, tačiau to nebuvo. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra išsaugoti, bet jų niekas netikrino, o tikrino tik kasos aparatų knygas kuriose yra daromas X ir Z ataskaitos. Darbo grafikai iki 2012 m. buvo nesaugomi, pasibaigus mėnesiui darbo grafikai būdavo sunaikinami. Darbo grafikas būdavo tik tam, kad darbuotojas susipažintų, kada jam reikia dirbti. Nuo 2012 m. atsirado reikalavimas, kad darbo grafikai turi būti saugomi 3 metus. Darbo grafikus turėjo išsaugoti tie asmenys, kurie tiesiogiai buvo už tai atsakingi. Darbo grafikai nuo 2013 m., buvo neišsaugoti. Kasos aparatų juostos buvo saugomos 2 m. Kada pareigūnai paprašė pateikti kasos juostas, negalėjo pateikti 2 parduotuvių kasos aparato juostų, nes jų neišsaugojo. Kuras nebuvo vogtas, yra visi kuro pirkimo dokumentai, yra išrašytos kuro pirkimo sąskaitos-faktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m., kaip rangovas dirbo statybų srityje. 2009-2013 m., degalų nurašymo aktų nebuvo. Degalų nurašymo aktai buvo surašyti po patikrinimo. Pripažįsta kaltę, kad per mažai dėmesio skyrė mažmeninių kaimo parduotuvių veiklai, daugiau dėmesio skyrė žemės ūkiui, projektams, pasitikėjo darbuotojais, nebuvo tyčios jo veiksmuose, o tik dėl didelio darbo krūvio.

2) 2009-2013 m. 90398,40 Lt (26181,19 €) degalų sunaudojimas ir įrašymas į sąnaudas nepagrįstas apskaitos dokumentais-degalų nurašymo aktais. Iš jų: 2009 m. -1450,31 Lt, 2010 m. – 29646,65 Lt, - 2011 m. – 32561,84 Lt, 2013 m. – 267439,60 Lt.

3) Įrašai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nesutampa su įrašais pirminiuose dokumentuos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, (laikotarpyje nuo 2009-10-01 iki 2010-11-01 m. ) darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įrašyti (duomenys neskelbtini) kaimų parduotuvėse ir (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvėje, laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2013-12-31, darbo laiko apskaitos duomenys neatitinka pirminiuose dokumentuose, kasos aparato dienos ataskaitose, fiksuotiems duomenims.

Pagal tikrovės neatitinkančius duomenis darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo apskaičiuotas mažesnis darbo užmokestis pardavėjoms. Tuo būdu buvo sumažintos išlaidos darbo užmokesčiui ir sumažinti mokėtini mokesčiai į biudžetą ir fondus. Apskaitoje neteisingai atvaizduota sąnaudų dydis, įsipareigojimai, dėl to iškraipytas turto ir įsipareigojimų dydis ir struktūra bei pateikti neteisingi duomenys finansinėse 2009-2013 m. ataskaitose.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2009-2013 m. neapskaičiavo ir buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo 60 463,69 Lt (17511,49 €) darbo užmokesčio. Iš jo 2009 m. -7811,20 Lt, 2010 m. – 25937,73 Lt, 2011 m. – 7958,95 Lt, 2012 m. – 8349,67 Lt ir 2013 m. – 10406,14 Lt.

Pagal LR 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 straipsnio ir 6 straipsnio 3 dalies (su papildymais ir pakeitimais) reikalavimus, pajamų mokesčio objektas – gyventojo gautos (A) klasės pajamos apmokestinamos 15 % pajamų mokesčiu, taikant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Tyrimo metu per 2009-2013 m. UAB “ (duomenys neskelbtini)” apskaičiuoti 6734,13 Lt (1950,30€) gyventojų pajamų mokesčio. Iš jo, 2009 m. – 547,46 Lt, 2010 m. – 2478,22 Lt, 2011 m. -919,04 Lt, 2012 m. – 1016,74 Lt ir 2013 m. – 1772,67 Lt.

Pagal 1991-05-21 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (2005-12-23) redakcija) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus Valstybiniu socialiniu draudimu privalomai draudžiami atlyginimą už darbą gaunantys asmenys. Pagal 5 straipsnio 1 dalį, įmokas privalo mokėti ir apdraustieji ir darbdavys, pagal 9 straipsnio 2 dalį draudimo įmokas draudėjas sumoka iki kito mėnesio 15 dienos. 2006-12-07 LR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2007 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. X-966 3 straipsnyje (su papildymais ir pakeitimais) nustatytas bendrasis įmokų tarifas 30,7 % ir 3-u šio straipsnio punktų patvirtintas 0,28% nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifas, iš viso -30,98%, bei apdraustųjų įmokų tarifas -9 %.

Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nuostolinga Bendrovės nuostolinga veikla finansuojama iš Bendrovės direktoriaus ir akcininko S. S. lėšų ir jo žmonos R. S. lėšų. Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-12-31 jie paskolino Bendrovei (duomenys neskelbtini) Lt. Iš jų:

-S. S. - (duomenys neskelbtini) Lt (2009 m.- (duomenys neskelbtini) Lt, 2010 m. -(duomenys neskelbtini) Lt, 2011-(duomenys neskelbtini) Lt, 2012 m.- (duomenys neskelbtini) Lt, 2013 m.- (duomenys neskelbtini) Lt. 2013-12-31 bendrovė S. S. skolinga (duomenys neskelbtini) Lt (pagal apskaitos registrus bendrovė 2009-01-01 buvo skolinga (duomenys neskelbtini) Lt);

-R. S. -(duomenys neskelbtini) Lt (2009 m. – (duomenys neskelbtini) Lt, 2012 m.- (duomenys neskelbtini) Lt, 2013 m. (duomenys neskelbtini) Lt. 2013-12-31 bendrovė R. S. skolinga (duomenys neskelbtini) Lt (2009-01-01 bendrove R. S. buvo skolinga (duomenys neskelbtini) Lt);

Bendrovės nuostolinga veikla pastoviai buvo finansuojama iš direktoriaus (akcininko) S. S. bei jo žmonos R. S. asmeninių lėšų. Todėl mokestinio patikrinimo metu VMI taikė netiesioginį pajamų ir PVM apskaičiavimo metodą, apskaičiavo 238397 Lt PVM ir 70664 Lt pelno mokestį. Bendrovė pažeidė Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D pildymo bei tiekimo taisyklių, patvirtintų VMI LR prie Finansų ministerijos viršininko 2004-10-29 įsakymu Nr. VA-172 pildymo tvarką, nes 2009-2013 m. buhalterinėje apskaitoje apskaitė tiriamuoju laikotarpiu direktoriaus S. S. 754117,94 Lt (218407,65 €) ir jo žmonos R. S. -184600 Lt (53463,85 €) suteiktas paskolas, tačiau formoje FR0711 „Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas ir FR0711C „Duomenys apie iš fizinių asmenų gautas paskolas“ jų nedeklaravo.

Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti 2009-2011 ir 2013 m. m. bendrovės „(duomenys neskelbtini)‘ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros./ t.6, b.l.-80-111 /.

Iš Panevėžio apskrities VMI 2014-10-30 UAB “ (duomenys neskelbtini)‘ patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) – 714 matyti, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ mokestinį patikrinimą už 2009-2013 metus ir įformino aktą. Jame konstatuota, kad Panevėžio AVMI mokestinių prievolių departamento rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Biržų poskyrio specialistai organizavo pokalbį su UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus įgaliotų asmeniu R. Ž., siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, įtakojančias darbo užmokestį. Surašyta Pažyma Nr. PKR-75, kurioje nurodyta, kad „Svarstyta: UAB „(duomenys neskelbtini) “ santykinai mažo mokamo darbo užmokesčio priežastys. Pokalbio metu vadovo įgaliotas asmuo – įmonės vyr. buhalteris paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu dirba 25 darbuotojai, iš jų nepilną darbo dieną dirba 11 įmonės darbuotojų“. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2009 m. vidutinis darbuotojų skaičius buvo 25 darbuotojai, vidutinis darbo užmokestis sudarė 596 Lt, 2010 m. vidutinis darbuotojų skaičius buvo 28 darbuotojai, vidutinis darbo užmokestis - 535 Lt, 2011 m. vidutinis darbuotojų skaičius -29 darbuotojai, vidutinis darbo užmokestis - 535 Lt, 2012 m. vidutinis darbuotojų skaičius - 27 darbuotojai, vidutinis darbo užmokestis - 622 Lt, 2013 m. vidutinis darbuotojų skaičius - 25 darbuotojai, vidutinis darbo užmokestis - 739 Lt. Mokestinio tyrimo metu padaryta išvada, kad mokamas labai mažas darbo užmokestis ir jis mažai pakito po pokalbio su Panevėžio AVMI mokestinių prievolių departamento rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Biržų poskyrio specialistais. Tyrimo metu 2009 m. darbo užmokesčio apskaičiavimas buvo vertinamas nuo 2009 m. spalio mėn., nes nuo 2009 spalio mėn. kaimo parduotuvėse dirbusių pardavėjų darbo sutartyse keitėsi darbo laikas ir atlygis už darbą: visoms kaimo parduotuvėse dirbusioms pardavėjoms per pusę sumažėjo darbo laikas ir darbo užmokestis, tačiau faktiškai dirbtas darbo laikas nesumažėjo. Tyrimo metu patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio darbo laiko apskaitą (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvėje, nustatyti darbo laiko neatitikimai faktiškai parduotuvės dirbto laiko ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, fiksuoto dirbto laiko. 2009 m. spalio-gruodžio mėn. apskaitoje fiksuotas mažesnis darbo dienų ir darbo valandų skaičius. Taip pat nustatyta, kad bendrovė neteisingai apskaičiavo pelno mokestį ir PVM, į atskaitą nepagrįstai įtraukė išlaidas kurui (t.1, b.l.-10-25).

Iš Panevėžio apskrities VMI 2014-12-19 sprendimo dėl UAB “ (duomenys neskelbtini) ‘ patikrinimo akto Nr. FR0680 – 714 matyti, kad patvirtintas patikrinimo aktas ir priskaičiuoti bendrovei sumokėti mokesčiai- 32 099 Eur PVM mokesčio, 70 664 Eur pelno mokesčio (t.1,b.l.- 3-7).

Iš 2015-08-04 gauto Panevėžio apskrities VMI atsakymo matyti, kad inspekcija nereiškia civilinio ieškinio, nes su UAB „(duomenys neskelbtini) vyksta mokestinis ginčas dėl priimto sprendimo, kuris šiuo metu nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. / t.7, b.l.-58/.

Iš 2015-03-17 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. S. pateikė bendrovės dokumentus (t.1, b.l.-83-94).

Iš 2015-05-18 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad bendrovės direktorius S. S. negalėjo pateikti darbuotojų darbo, pamainų grafikų už 2009-2013 metus, nes pasibaigė jų saugojimo laikotarpis (t.1,b.l.- 99).

Iš 2015-06-16 rašto “Dėl UAB “ (duomenys neskelbtini) ” dokumentų” matyti, kad UAB “ (duomenys neskelbtini) ” vyr. buhalteris R. Ž. negalėjo pateikti UAB “ (duomenys neskelbtini) ” (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvių kasos aparatų juostų už 2009-2013 metų veiklos laikotarpį, nes jos neišsaugotos (t.1, b.l.-103).

Iš juridinio asmens duomenų matyti, kad S. S. yra UAB “ (duomenys neskelbtini)” direktorius nuo (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.- 48-49).

Po kaltinamojo apklausos, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas (LR BPK 273 str. 1 d., 291 str. 1 d.).

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo S. S. kaltei dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 223 str. 1 d. pagrįsti. Jo veiksmai pagal 223 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi kaltinamasis būdamas įmonės vadovu ir asmeniu atsakingu už įmonės buhalterinę apskaitą elgdamasis aplaidžiai ir nerūpestingai nesilaikė buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų - aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2013 metus.

Skirdamas kaltinamajam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir taisyklėmis, kurias nustato Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso VIII – sis skyrius, t.y. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos apimtį, į jo kaltės formą ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamojo gynėjas pažymėjo, kad jo ginamojo nusikaltimas padarytas neatsargiai, nusikalstamo nerūpestingumo būdu, t. y . ginamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kadangi įmonėje buvo vyr. buhalteris, buhalteris ir kasininkė, t.y. asmenys, kurie iš principo buvo pagal savo pareigines instrukcijas buvo atsakingi už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. O kaltinamasis, kaip vadovas, neužtikrino teisės aktų reikalavimų buhalterinėje apskaitoje tvarkymo.

BK 223 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.).

Šioje byloje S. S. kaltinamas dėl to, kad jis būdamas UAB “ (duomenys neskelbtini)”, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalį būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-12-31 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB “ (duomenys neskelbtini)” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2013 metus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“, nurodyta, kad apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius, t.y. įmonės buhalteris ir/arba jos vadovas. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2001-12-29 d. ėjo S. S., todėl kaltinamasis S. S. yra tinkamas subjektas, trauktinas atsakomybėn pagal BK 223 straipsnį.

BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011). S. S. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas remiantis 2015-07-17 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 80-111), Panevėžio apskrities VMI patikrinimo akto ir byloje esančios rašytinės medžiagos pagrindu.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis nustato, kad už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, jokių kitų išimčių įstatymas nenumato. Todėl teismas daro išvadą, kad eidamas įmonės vadovo pareigas, S. S. privalėjo savo pareigas, nustatytas įstatymo, atlikti tinkamai ir atsakingai, jis suvokė jog privalėjo įvertinti, jog, vadovaudamas bendrovei turi rūpintis ne tik kasdiene įmonės veikla, tačiau tai daryti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio subjektų veiklą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais. Be to, įstatymais numatytų reikalavimų nežinojimas nepašalina S. S. atsakomybės, kadangi BK 223 straipsnyje numatyti nusikaltimai gali būti padaromi ir tyčia, ir neatsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011).

Gynėjas pažymėjo, kad jo ginamojo nusikaltimas padarytas neatsargiai, nusikalstamo nerūpestingumo būdu. LR BK 16 str. 1 d. numatyta, kad nusikaltimas yra neatsargus, jei jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamas nerūpestingumas reiškia, kad kaltininkas nesuprato, kad tvarkydamas apskaitą nesilaikant įstatymo reikalavimų ar nesaugodamas apskaitos dokumentų pažeidinėja teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, nenumatė dėl to kylančių padarinių, nors galėjo ir turėjo tai suprasti ir numatyti.

Vertinant kaltinamojo parodymus, ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų parodymus, specialisto išvadą, bei kitą rašytinę bylos medžiagą, nustatyta, kad S. S. nuo 2009-01-01 iki 2013-12-31 būdamas UAB “ (duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, aplaidžiai tvarkė įmonės apskaitą, pažeidė 2011-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrų dokumentų saugojimo“ reikalavimus dėl apskaitos dokumentų saugojimo trukmės, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-5749, 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d. 3 p., 4 p., 3 d.,19 str. 1 d., 2 d., reikalavimus, nes neužtikrino, kad jam vadovaujant degalų sunaudojimas ir įrašymas į sąnaudas būtų pagrįstas apskaitos dokumentais – nurašymo aktais, neišsaugojo (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvių 2013 m. kasos aparato juostų ir visų kaimo parduotuvių pamainų grafikų ir jų nustatyta tvarka neatkūrė. Be to bendrovės apskaitoje pagal tikrovės neatitinkančius duomenis darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo apskaičiuotas mažesnis darbo užmokestis pardavėjoms, taip buvo sumažintos išlaidos darbo užmokesčiui, neteisingai atvaizduotas sąnaudų dydis, įsipareigojimai, dėl to iškraipytas turto ir įsipareigojimų dydis ir struktūra bei pateikti neteisingi duomenys finansinėse 2009-2013 m. ataskaitose. Dėl jo padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymą pažeidimų negalima buvo iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2013 m.

Nos S. S. parodė, kad nebuvo tyčios jo veiksmuose, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad parduotuvių pardavėjoms buvo trumpinama darbo dienos trukmė iki 4 val. ir proporcingai mažinamas darbo užmokestis (minėtą faktą patvirtino ir pats S. S. posėdžio metu), nors pagal kasos aparatų kasos operacijų žurnalų duomenis parduotuvių darbo dienos trukmė buvo nuo 4 iki 13 valandų. Pagal tikrovės neatitinkančius duomenis darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo apskaičiuotas mažesnis darbo užmokestis pardavėjoms. S. S. negalėjo nežinoti, koks yra parduotuvių darbo laikas, ir to fakto, kad pardavėjoms buvo sutrumpintas darbo laikas, todėl laikytina, kad sąmoningai buvo sumažintos išlaidos darbo užmokesčiui ir sumažinti mokėtini mokesčiai į biudžetą ir fondus. S. S. parodymai, kad pardavėjos dirbo 2 val. iš ryto ir 2 val. vakare, yra nelogiški, vertintini kritiškai, kaip gynybinė pozicija.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Ž. parodė, kad S. S. žinojo, kad kuro nurašymo aktų nėra, nes jis jų netvirtindavo. Pats S. S. posėdžio metu pripažino, kad degalų nurašymo aktų nebuvo, aktai buvo surašyti po patikrinimo.

Taip pat iš paties S. S. duotų parodymų matyti, kad jis būdamas bendrovės vadovu aplaidžiai atliko savo kaip vadovo pareigas, nes per daug pasitikėjo darbuotojais, neužtikrino tinkamos vidinės kontrolės, nenustatė tvarkos ir neišsaugojo apskaitos dokumentų. Todėl teismas konstatuoja, kad S. S. veiksmuose pasireiškė netiosioginė tyčia, kadangi jis būdamas aukštojo išsilavinimo, turėdamas didelę darbo patirtį, suvokė, kad netinkamai tvarkė apskaitą (pažeidžiant reikalavimus) ir nesaugojo apskaitos dokumentų, numatė, kad dėl to gali kilti anksčiau minėti padariniai, nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti. Atmestini gynėjo argumentai, kad S. S. nesuprato, kad kad tvarkydamas apskaitą ar nesaugodamas apskaitos dokumentų pažeidinėja teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą.

Tarp S. S. nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje, yra priežastinis ryšys.

Kaltinamojo S. S. padarytas tyčinis nusikaltimas, numatytas LR BK 223 str. 1 d. yra nesunkus (LR BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

S. S. yra neteistas (t. 7, b. l. 68), administracine tvarka baustas eilę kartų (t. 7, b.l. 54, 61-67), dirbantis, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (t. 7, b. l. 51), Biržų rajono psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų neregistruotas (t. 7, b. l. 60), teigiamai charakterizuojamas. S. S. už padarytą nusikaltimą skirtina baudos bausmė. Už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama iki 500 MGL dydžio bauda (BK 47 str. 3 d. 2 p.). BK 47 str. 2 d. nurodoma, kad minimali bauda yra 1 MGL dydžio. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, baudos dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis artimas minimaliai. Taip pat teismas nustato ilgesnį terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (Lietuvos Respublikos BPK 352 str. 1 d.).Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

S. S. kardomosios priemonės neskirtos, Panevėžio apskrities VMI civilinio ieškinio nepareiškė.

Iš kaltinamojo priteistinos proceso išlaidos valstybei (pažyma, LR BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 223 str. 1 d. ir skirti 54 MGL (2033,64 Eur) baudą.

LR BK 64¹ str. 1 d. pagrindu S. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 36 MGL (1355,76 Eur) baudą.

Nuteistasis įpareigojamas jam skirtą baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 10,97 EUR proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.