- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-27
- Bylos Nr.
- II-70-749/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00162-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Pažeidėjas
- P. K.
- Nukentėjusysis
- F. A. A.
- Kategorijos
- 21.8.6Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimas apylinkės teisme (ANK 626 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.10.6Kiti klausimai, susiję su skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumais
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Dainorai Sruogienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam P. K., jo atstovui advokatui I. T., nukentėjusiajam F. A. A., nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato I. T. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. K. 2019 m. vasario 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 45-ANR_N-312-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Skundžiamu nutarimu P. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį buvo nubaustas 150 Eur bauda už tai, kad 2018 m. gruodžio 9 d., apie 7 val., (duomenys neskelbtini), į F. A. A. kiemą atbėgęs palaidas ir be antsnukio bei pavadėlio P. K. priklausantis vilkšunis, apkandžiojo F. A. A. priklausantį šunį, padarydamas 226,13 Eur turtinę žalą. Nutarime nurodoma, kad šiais savo veiksmais P. K. pažeidė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. A-738 VI skyriaus 40 punkto reikalavimus. Be to, skundžiamu nutarimu P. K. iki 2019 m. kovo 28 d. buvo įpareigotas atlyginti nukentėjusiajam 226,13 eurų turtinę žalą.
2019 m. kovo 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas P. K. atstovo advokato I. T. skundas, kuriuo jis prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną P. K. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes P. K. šuo nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje F. A. A. šuniui neįkando. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl P. K. kaltumo. Skunde teigiama, kad 2018 m. gruodžio 8 d. F. A. A. šuo atbėgo į P. K. kiemą ir mėgino atimti maistą iš jo šuns, todėl šis šuo, gindamasis nuo F. A. A. šuns, įkando jam į sprandą. Šio incidento pasekmes turėtų prisiimti F A. A., nes jis neužtikrino, kad jo šuo nebėgiotų po P. K. kiemą. Skunde taip pat nurodoma, jog santykiai su F. A. A. yra labai konfliktiški, todėl šis asmuo turi interesą apkalbėti P. K.. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, jog pagal ANK 665 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjant institucija gali priteisti tik 150 Eur neviršijančios žalos atlyginimą. Šiuo atvejo policijos pareigūnė, priimdama skundžiamą nutarimą, įpareigojo P. K. atlyginti 226,13 Eur turtinę žalą, taip pažeisdama minėto straipsnio nuostatas, todėl, tuo atveju, jei byla nebūtų nutraukta, turėtų būti panaikinta skundžiamo nutarimo dalis dėl turtinės žalos priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija nurodė, kad su skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo - P. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo kiemas neaptvertas tvora, šuo niekada nebuvo pririštas, tačiau jis niekada iš savo kiemo nebėga. Šuo žaidžia su stirnomis ir kiškiais, nėra agresyvus. Kai jis dar gyveno savo namuose ir turėjo gyvulių, tai šuo pargindavo į namus gyvulius iš miško. Nuo 2018 m. spalio 29 d. yra gydomas Jotainiuose, namais rūpinasi V. K.. Turėjo keturias karves, jas atidavė, nes jam padarė operaciją, negalėjo vaikščioti. Anksčiau turėjo kiaulių, kurios ganydavosi miške, šuo jas prižiūrėdavo, ganydavo. Šuo yra mišrūnas, nemažas. Niekada šio šuns neriša, nes jis niekur neina iš kiemo. Kai jam bus teikiama ilgalaikė socialinė globa Anykščiuose, vištas, šunį ir kitus augintinius prižiūrės V. K.. Šuo po kaimynų kiemus nevaikšto, kaimynas meluoja. V. K. sakė, kad davė šuniui ėsti ir tuomet atbėgo kaimynų šuo, kuris laksto kur nori, būna nepririštas. Kaimyno šuo dažnai atbėga pas jį (P. K.) paėsti. V. K. pasakojo, kad papylė kaulų, atlėkė kaimyno šuo ir tuomet abu šunys susipjovė. Santykiai su kaimynu yra labai įtempti, kaimynas kaltina jį dėl kilusio gaisro, tyčia yra suvaręs jo (P. K.) karves į savo sodą, paskui iškvietęs pareigūnus. Nuotraukose užfiksuotas prie ąžuolo rudos spalvos šuo yra jo.
P. K. atstovas advokatas I. T. teismo posėdžio metu prašė skirti P. K. atsižvelgiant į pateiktą gydytojo išvadą apie sveikatą, skirti psichiatrinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar šis asmuo yra pakaltinamas ir gali būti atsakingas už incidentą.
Nukentėjusysis F. A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m., prieš Kalėdas, ryte atsikėlęs ėjo į savo tvartą šerti gyvulių. Nuo judesio užsidegė lempos. Sulojo jo šuniukas, o paskui šoko kaimyno P. K. šuo. Negalėjo apsirikti, tai buvo P. K. šuo, jis į kiemą buvo atbėgęs ne pirmą kartą. Šis šuo puolė jo šuniuką, jį griebė, išplėšė gabalą odos. Spyrė P. K. šuniui, ėmė šaukti, tada šuo nubėgo. Sūnus nuvežė šunį pas veterinarą, dirbantį už Piniavos. Šuns gydymas ir vaistai kainavo brangiai. Nebuvo atėjęs su savo šunimi pas P. K., jo šuo maistą pas P. K. neėda. Per Kalėdas P. K. šuo vėl lakstė palaidas, todėl sūnus iškvietė policiją. P. K. šuo yra mišrūnas, panašus į aviganį, rudas. Jo šuo yra juodas. Po kaimą taip pat laksto kito kaimyno rudas šuo.
Skundžiamą nutarimą priėmusi I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo F A. A. skundą, kad P. K. šuo apdraskė jo šunį. Vėliau gavo šį faktą patvirtinančias nuotraukas ir gydymo išlaidas pagrindžiančius duomenis. Į bylos nagrinėjimą P. K. neatvyko. Sutinka, kad padarė klaidą nutarimu įpareigodama atlyginti žalą. Apklausė liudytoją, kuri prižiūrėjo P. K. turtą, tačiau ji nepatvirtino, kad abu šunys susipjovė, ji tik spėjo. Priimdama nutarimą rėmėsi pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis. Mano, kad gyvendami kaimynystėje, žmonės pažįsta kaimynų šunis. Daug metų P. K. gyvūnai laksto palaidi.
Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad F A. A. kalba netiesą. Ji prižiūri P. K. šunį, tą daryti paprašė seniūnė. 2018 m. gruodžio 8 d. nuvažiavo pašerti P. K. šuns. Ten buvo svetimas šuo, kuris dažnai atbėga. Jis yra rudos spalvos, didesnis už taksą, „kiemsargis“. Yra net išmintas takelis nuo kaimyno sodybos. P. K. šuniui pripila daug maisto ir palieka, o svetimas kaimyno šuo ateina ir vagia šį maistą. P. K. šuo laksto palaidas, jis yra taikus. Tą dieną atvežė kaulų, papylė juos ant kiemo. P. K. šuo ėdė, o svetimas šuo stovėjo toliau. Nuėjo į vidų, išgirdo triukšmą. Išėjusi pamatė, kad abu šunys pjaunasi. Turbūt kitas šuo ėjo link kaulų. Nėjo artyn, bet matė, kad tas šuo sunkiai juda. Išvažiavo namo, kitas šuo net nepajudėjo iš vietos. Vakare paskambino kaimynei, klausė kieno tas šuo. Kitą dieną F A. A. pasakė, kad išleido šunį pasivaikščioti tik ryte, tačiau tai yra melas. Jis paleido šunį vakare. Kada šuo grįžo namo – nežino. Neturi jokio intereso liudyti P. K. naudai ar prieš F A. A.. Tiksliai nežino, kieno šuo buvo P. K. kieme, tačiau mano, kad jis F A. A..
Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. spalio pabaigoje P. K. buvo išvežtas į slaugos ligoninę. Jo šunimi rūpinosi kiti žmonės. P. K. namų valda nėra aptverta, šuo lakstydavo laisvai, jis nėra agresyvus, prie jo laisvai prieidavo kiti žmonės. Apie 2018 m. gruodžio 8 d. įvykį sužinojo iš pareigūnų. Ne kartą yra mačiusi bėgiojant palaidą ir F A. A. rusvos spalvos nedidelį šunį. Nežino kurioje vietoje šunys susipjovė. Galėjo atbėgti ir bet kuris kitas šuo iš toliau.
Liudytojas G. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš Naujus metus grįžo namo ir pamatė apdraskytą šunį, su kuriuo išvyko į veterinarijos kliniką. Šuo apkandžiojamas trečią kartą. P. K. šuo visada lakstydavo palaidas, nebuvo jokių skundų iki tol, kol šis šuo ėmė draskyti jų šunį. Visi P. K. gyvuliai jau 30 metų ganosi palaidi po mišką ir kaimynų daržus. Kvietė policiją ir antrą Kalėdų dieną, nes šuo vėl buvo palaidas, sodyba buvo be priežiūros. Jų su tėvu laikomas šuo nėra rudas. Tas šuo yra kaimynų, jis laksto su P. K. šunimi. P. K. šuo yra be priežiūros, socialinė darbuotoja tik susirinko vištas. Neaišku, kas šiuo metu yra atsakingas už P. K. namų ir gyvulių priežiūrą, seniūnija turėtų kontroliuoti padėtį. Nuotraukose užfiksuotas juodos spalvos šuo yra jo tėvo F A. A., kuris nukentėjo.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato atsakyme nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 25 d., apie 14.26 val., iš G. A. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini). laksto palaidas kaimyno šuo. Kaimynas nebuvo rastas namuose, kadangi paguldytas į slaugos namus. Palaidas šuo buvo uždarytas į ūkinį pastatą, informuotas seniūnas (b. l. 19).
Iš išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad 2015 m. gegužės mėn. P. K. konsultuotas psichiatro, nustatytas vidutinis kognityvinis sutrikimas. Pacientas nuo 2019 m. sausio 18 d. gyvena Jotainių socialinės globos namuose (b. l. 21).
Iš liudytojo G. A. pateiktų nuotraukų matyti, kad P. K. šuo yra rudos spalvos, o F. A. A. – juodos spalvos (b. l. 22, 23).
Skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju yra skundžiamas institucijos 2019 m. vasario 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 45-ANR_N-312-2019, kuriuo nutarimu P. K. už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda - 150 Eur dydžio bauda į jis įpareigotas atlyginti turtinę žalą. Skunde teigiama, kad P. K. šuo nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje F. A. A. šuniui neįkando, o byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl P. K. kaltumo. Be to, teismo posėdžio metu P. K. atstovas nurodė, kad byloje būtina skirti ekspertizę ir nustatyti, ar P. K. įvykio metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundo argumentus, daro išvadą, kad institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, neištyrė ir neįvertino visų tokio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, todėl priimtas procesinis sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu policijos pareigūnė, priėmusi skundžiamą nutarimą, pripažino, jog rėmėsi tik F. A. A. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Išanalizavus bylos medžiagą, taip pat matyti, jog atliekant įvykio aplinkybių tyrimą, nebuvo atlikti visi reikalingi procesiniai veiksmai, kad P. K. būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn.
Visų pirma, iš byloje esančių medicininių dokumentų, paties P. K. bei liudytojų R. J., V. K., G. A., nukentėjusiojo F. A. A. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad P. K. įvykio metu (2018-12-09 buvo Jotainių slaugos ligoninėje, o jo ūkiu bei gyvūnais (tame tarpe ir šunimi) paprašyta Karsakiškio seniūnijos seniūnės, rūpinosi V. K.. Taigi, iš to galima spręsti, jog įvykio metu P. K. neturėjo objektyvių galimybių pasirūpinti savo šunimi, todėl kyla klausimas ar administracinėn atsakomybėn yra patrauktas kaltas asmuo. Siekiant nustatyti šią aplinkybę, taip pat reikalinga išsiaiškinti, kokiu pagrindu V. K. prižiūrėjo P. K. ūkį: ar tai daryti ji buvo įpareigota seniūnijos oficialiai, raštu, koks buvo šio įpareigojimo turinys ir pan. Kita vertus, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog P. K. nustatytas vidutinis kognityvinis sutrikimas ir kiti susirgimai. Šios aplinkybės priimant skundžiamą nutarimą nesiaiškintos ir nevertintos. ANK 10 straipsnyje yra imperatyviai nurodyta, jog nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų; asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, už padarytą administracinį nusižengimą pagal šį kodeksą neatsako. Byloje esant atitinkamų duomenų apie P. K. psichikos būklę, reikalinga spręsti klausimą dėl ekspertizės byloje skyrimo.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, jog išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Tuo pačiu teismas pažymi, kad pareiga įrodyti administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes tenka šį protokolą surašiusiai institucijai, kuri taip pat turi spręsti dėl specialisto ar eksperto išvados (ANK 569 str. 2 d.). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo nekaltumo neprivalo įrodinėti ir įrodymų naštos jam perkelti negalima.
Nagrinėjamu atveju teismas negali pats nustatyti aukščiau nutartyje aptartų aplinkybių, kadangi tam reikia atlikti didelės apimties papildomą tyrimą, todėl, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, skundžiamas nutarimas naikinamas ir byla grąžinama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui.
Taip pat teismas pažymi, jog pagal ANK 665 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik 150 Eur neviršijančios turtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu F. A. A. iš P. K. buvo priteistas 226,13 Eur dydžio žalos atlyginimas. Teismo posėdžio metu skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė pripažino, jog ši nuostata jai nebuvo žinoma, todėl įpareigodama atlyginti tokio dydžio žalą, ji pasielgė neteisėtai.
Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, skundžiamas nutarimas dalyje negalėtų būti pripažintas teisėtu.
Be to, administracinio nusižengimo protokolo turinys yra reglamentuotas ANK 609 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, turi būti nurodyta šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, t. y. turi būti tiksliai suformuluota asmens kaltinimo teisinė kvalifikacija. Teismo vertinimu, tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi tinkamas ir aiškus veikos teisinis kvalifikavimas lemia ir gynybos strategiją.
ANK 346 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo 150 iki 300 Eur. Iš šio straipsnio analizės matyti, jog jo dispozicija yra suformuota kaip blanketinė, t. y. norint atskleisti jos turinį, reikalinga remtis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Taigi, norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn bei paskirti jam nuobaudą, reikalinga nustatyti kokius konkrečiai šių teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė.
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodoma, kad P. K. pažeidė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. A-738 VI skyriaus 40 punkto reikalavimus. Paminėto įsakymo VI dalies bei 40 punkto nėra. Matyt, norėta pasakyti, jog skundžiamame nutarime pateikiama nuoroda į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-30 įsakymu Nr. A.-738 patvirtintų GYVŪNŲ LAIKYMO PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS GYVENAMOSIOSE VIETOVĖSE TAISYKLIŲ VI skyriaus 40 punkto reikalavimus, tačiau šiame punkte nurodyta, jog „Kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos“, tačiau yra nustatytos visiškai kitokios faktines aplinkybės, kurios nurodytos net pačiame skundžiamame nutarime, jog P. K. šuo niekada nebuvo pririštas, tai yra nurodyta, jog į F. A. A. kiemą atbėgęs palaidas, be antsnukio (Pastaba: su antsnukiu privalo būti tik šunys, įtraukti į pavojingų ir kovinių šunų sąrašą) bei pavadėlio P. K. priklausantis vilkšunis (Pastaba: tokios šunų veislės nėra) apkandžiojo F. A. A. priklausantį šunį.
Iš to daroma išvada, jog administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nėra nurodyta, jog P. K. pažeidė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A-738 patvirtintų Gyvūnų laikymo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių VI dalies 40 punkto reikalavimus. Priimant naują nutarimą, ši aplinkybė turėtų būti patikslinta ir ištaisyta administracinio nusižengimo protokole nurodyta nuoroda į teisės aktą, taip pat aprašant pažeistą teisės normą, o ne įrašant tik nuorodą į teisės aktą.
Visos aptartos aplinkybės rodo, jog institucijos įgaliotas pareigūnas, nagrinėdamas F. A. A. pareiškimą, nesielgė taip, kaip reglamentuoja ANK 563 – 567, 569, 587, 591, 609, 616, 617, 618 str. nustatytos taisyklės, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, o bylos medžiaga grąžinama tirti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto P. K. atstovo advokato I. T. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. K. 2019 m. vasario 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 45-ANR_N-312-2019 ir grąžinti bylą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui papildomų bylos aplinkybių tyrimui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.