- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-05-13
- Bylos Nr.
- ATP-493-493/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00955-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau Institucija) bei B. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarimo B. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Institucijos patrulis surašė B. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013-01-06, 14.45 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. 90, vairuodamas automobilį „BMW 518“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nutraukė neatjungtą dujų užpylimo žarną, nesutaręs dėl įvykio aplinkybių nepranešė policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 106 punktų reikalavimus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013-03-28 nutarimu B. S. pripažintas kaltu padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir nubaustas: pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 (vieno šimto) litų bauda; pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį 300 (trijų šimtų) litų bauda. Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė nuobauda 300 (trijų šimtų) litų bauda.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013-03-28 nutarimą dalyje dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies pakeisti ir B. S. skirti administracinę nuobaudą straipsnio sankcijos ribose. Skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra siejamas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių buvimu. Pažeidėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis ir nėra pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta straipsnio sankcijoje.
B. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013-03-28 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Skundo autoriaus nuomone teismas, nustatęs faktinę padarytos veikos pusę nepagrįstai šias aplinkybes susiejo su KET 9, 106 punktais ir LR ATPK 127 straipsnio 2 dalimi. Taip pat nurodoma, kad surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka keliamų reikalavimų, atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas yra kaltinamas tik dėl KET 9 ir 106 punktuose numatytų reikalavimų nevykdymo, tačiau nėra kaltinamas dėl KET 231.1 ir 234 punktuose numatytų reikalavimų nevykdymo. Taigi teismas, pripažinęs kaltu padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, peržengė kaltinimo ribas. Be to, net jei protokole ir būtų nurodyti minėti punktai, teismas būtų privalėjęs nustatyti kaltę dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, o kaltė šiuo atveju pasireiškia sąmoningu veikimu – tyčia. Teismas iš esmės visiškai neanalizavo kaltės klausimo, nesiaiškino, ar pasišalinimo iš įvykio vietos tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės. Teismas neanalizavo aplinkybių, ar apeliantas tarėsi su degalinės operatore dėl žalos atlyginimo, ar sutarė laiką, kada atvyks, nors tokie liudytojų parodymai teismo posėdžio protokole fiksuoti. Visos šios aplinkybės turi esminės reikšmės nustatant ar apelianto veiksmuose buvo tyčia.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į B. S. apeliacinį skundą prašo B. S. skundo netenkinti. Institucijos nuomone bylos duomenimis neginčijamai įrodyta B. S. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo.
Motyvuojamoji dalis
B. S. apeliacinis skundas tenkinamas, Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde B. S. ginčija kaltę padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimus. B. S. apeliaciniame skunde pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka keliamų reikalavimų, nenurodyti konkretūs KET pažeidimai, kurie turi būti įrodinėjami, taip pat nepagrįstai konstatuota, kad veiksmuose buvo tyčia. Institucija kaltės klausimo neginčija, tačiau nesutinka su nuobaudos individualizavimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai pritaikė LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad B. S. kaltinimas suformuluotas nurodant, kad jis, vairuodamas automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nutraukė neatjungtą dujų užpylimo žarną, nesutaręs dėl įvykio aplinkybių, nepranešęs policijai, iš įvykio vietos nuvažiavo. Tokie B. S. veiksmai buvo įvertinti kaip KET 9 ir 106 punktų pažeidimas ir kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius jam inkriminuotus pažeidimus, kadangi Institucija, surašiusi protokolą, nenurodė konkrečių KET punktų, detalizuojančių jam pareikštą kaltinimą. Su tokia apelianto pozicija aukštesnės instancijos teismas sutinka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas LR ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti LR ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-215/2012). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Pastebėtina, kad LR ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008, 2008 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje N444-340/2008 ir kt.).
Aukštesnės instancijos teismas sutinka su B. S. apeliacinio skundo motyvu, kad Institucija, aprašydama bendrąją pareigą, numatytą KET 9 punkte, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui ir aplinkai, privalėjo nurodyti KET punktą, konkretizuojantį minėtos pareigos nesilaikymą apibūdinančius veiksmus. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatuodamas, jog KET 9 punktas, be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal LR ATPK pagrindas ir veika negali būti vertinama pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10/2012). Vertinant šias aplinkybes darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti B. S. kaltu padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Dėl pripažinimo kaltu pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį B. S. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jo veiksmuose tyčios nebuvo, dėl žalos atlyginimo jis susitarė ir žalą atlygino.
Apygardos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą sprendžia, kad šis apeliacinio skundo motyvas yra pagrįstas byloje nustatytais faktiniais duomenimis. Pripažįstant asmenį kaltu dėl minėto pažeidimo padarymo turi būti nustatyti ne tik objektyvieji veikos pasireiškimo požymiai, bet ir subjektyvieji veikos požymiai, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Nagrinėjamu atveju daryti kategorišką išvadą, kad B. S. iš įvykio vietos pasišalino tyčia, nėra pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad po to, kai B. S. nepavyko užsipilti dujų, jis užsipylė benzino, nuėjo į degalinę susimokėti. Tada degalinės operatorė jam pasakė, kad jis nutraukė dujų kolonėlės žarną. B. S., nors ir nesutikdamas, kad jis galėjo sugadinti degalinei priklausantį turtą, sutiko atlyginti žalą. Šią aplinkybę patvirtina tiek degalinės operatorė I. M., tiek degalinės vadovė I. P., kuri teisme paaiškino, kad degalinės operatorė jai pranešė, kad asmuo nutraukė „šlangą“, iš degalinės išvažiavo žadėdamas sugrįžti. Ši aplinkybė patvirtina B. S. pateiktą versiją, kad dėl žalos atlyginimo jis bandė susitarti iš karto, tačiau skubėjo, o degalinės operatorei nepavykus su kažkuo susisiekti ir išsiaiškinti dėl žalos dydžio, išvažiavo pažadėdamas sugrįžti, ką ir padarė kitą dieną. Faktą, kad B. S. veiksmuose nebuvo tyčios, kad jis nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, patvirtina tai, kad jis kitą dieną į degalinę iš tikrųjų atvyko, padarytą žalą pilnai atlygino, turto savininkas jokių pretenzijų jam nepareiškė. Visos šios aplinkybės, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai po įvykio rodo, kad jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kadangi nenustatytas vienas iš būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų – asmens tyčia. Šių faktinių duomenų pagrindu darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas B. S. dėl šio pažeidimo kaltu pripažino nepagrįstai.
Aptartų aplinkybių kontekste, pripažinus, kad B. S. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį patrauktas ir nubaustas nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas dėl Institucijos apeliacinio skundo motyvų nepasisako ir LR ATPK 30¹ straipsnio taikymo pagrįstumo ar nepagrįstumo neanalizuoja.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarimą panaikinti ir B. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.