Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-244-719/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-19
Bylos Nr.
1S-244-719/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-244-719/2017Procesinio sprendimo kategorija: 2.14.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas išnagrinėjo pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. R. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo pareiškimą. Nesutikdamas su minėtu nutarimu Pareiškėjas apskundė jį Panevėžio apygardos prokuratūrai, tačiau prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu skundas nebuvo patenkintas. Prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Pareiškėjas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris skundžiama nutartimi Pareiškėjo skundą atmetė.Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį, prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą bei pradėti ikiteisminį tyrimą. Jis cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2, 166, 168 straipsnius, dėsto apie ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindus, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) tarpusavio įsiskolinimus, civilines bylas Nr. (duomenys neskelbtini).Pareiškėjas nurodo, kad nei dabar, nei 2016 metais jo pareiškimai ir skundai nebuvo pilnai ir objektyviai ištirti, nes ikiteisminiai tyrimai iš esmės nevyko, jie net nebuvo pradėti. Mano, kad vykdydami procedūras, susijusias su bankroto bylos iškėlimu UAB (duomenys neskelbtini), bankroto administratorius G. T. ir antstolis M. A. piktnaudžiauja savo įgaliojimais, nes bankroto byla buvo iškelta siekiant tyčinio UAB (duomenys neskelbtini) bankroto. Prasidėjus bankroto procedūrai bankroto administratorius G. T. pradėjo kelti nepagrįstas pretenzijas dėl sutarčių tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiomis. Taip bankroto administratorius peržengė savo kompetencijos ribas, o vėliau į procesą įstojus ir antstoliui M. A., dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) patiria turtinę žalą.Apibendrindamas visas šias aplinkybes Pareiškėjas mano, kad siekiant išsiaiškinti, ar bankroto administratorius G. T. ir antstolis M. A. nepiktnaudžiauja savo įgaliojimais, būtina išnagrinėti minėtas civilines bylas, jose esančius dokumentus, ištirti visus pareiškimo ir skundų argumentus. Tam būtina atlikti ikiteisminį tyrimą. Tik atlikus ikiteisminį tyrimą būtų galima priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kuris nekeltų abejonių. Tačiau tai nebuvo padaryta, į jo nurodytas aplinkybes nebuvo įsigilinta, jos nebuvo išanalizuotos ir įvertintos per baudžiamojo įstatymo prizmę. Atsižvelgdamas į tai Pareiškėjas mano, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pozicija nėra teisinga, todėl jo skundžiami procesiniai sprendimai iš esmės yra neteisėti.Atsiliepimo į Pareiškėjo skundą Panevėžio apygardos prokuratūra nepateikė. Skundas atmetamas.Visų pirmiausia aukštesnysis teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, aukštesnysis teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).Įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno kompetencija. Jie privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Jei medžiagoje yra pakankamai reikšmingų duomenų nebūtina daryti to, ko reikalauja proceso šalys (pavyzdžiui, atlikinėti tam tikrus tyrimo veiksmus) vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro ar ikiteisminio tyrimo tyrėjo, jeigu jų įsitikinimas, vadovaujantis medžiagoje esančia duomenų visuma, yra kitoks, tačiau priimtas procesinis sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas medžiagoje esančiais duomenimis.Aukštesniajam teismui pateiktą skundą Pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais ir motyvais, kaip ir žemesniajam teismui pateiktą skundą. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi žemesniajam teismui, Pareiškėjas savo skunde nenurodė. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ir išvardijo visus reikšmės turinčius medžiagoje esančius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir pakankamai aiškiai argumentavo savo sprendimą. Žemesniojo teismo argumentai dėl duomenų vertinimo nekelia abejonių, nes pareiškėjo skundą nagrinėjęs žemesnysis teismas patikrino duomenų liečiamumą, leistinumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visus medžiagoje esančius duomenis kaip jų visumą. Visi žemesniojo teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiškiai nurodyti skundžiamoje nutartyje, todėl aukštesnysis teismas jų nekartoja.Tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek aukštesniajam teismui rašytuose skunduose Pareiškėjas bankroto administratorių G. T. ir antstolį M. A. kaltina dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais jiems dalyvaujant UAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūroje. Tačiau į visus klausimus, susijusius su bankroto administratoriaus G. T. ir antstolio M. A. veiksmais dalyvaujant UAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūroje, buvo atsakyta išnagrinėjus civilines bylas Nr. (duomenys neskelbtini). Visi minėtose bylose priimti galutiniai procesiniai sprendimai šiuo metu yra įsiteisėję, todėl dar kartą revizuoti juos taip, kaip to prašoma Pareiškėjo skunde, nėra jokio pagrindo. Be to, minėtas civilines bylas nagrinėję teismai nenustatė neteisėtų bankroto administratoriaus G. T. ir antstolio M. A. veiksmų (dalyvaujant UAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūroje), turinčių nusikalstamos veikos požymių, todėl teismai nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 straipsnyje įtvirtintu imperatyvu ir nepranešė apie tai prokurorui.Įvertinus visus ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis matyti, kad šiuo metu jie nepatvirtina Pareiškėjo pareiškime ir skunduose nurodytų aplinkybių apie galimą bankroto administratoriaus G. T. ir antstolio M. A. piktnaudžiavimą jiems suteiktais įgaliojimais. Todėl šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyba 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o Panevėžio apygardos prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu ir skundžiama nutartimi 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas teisingai buvo paliktas galioti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes aukštesnysis teismas, sutikdamas su žemesniojo teismo motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad nagrinėdamas Pareiškėjo skundą žemesnysis teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė medžiagoje esančius duomenis, iš esmės tinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose atitinkantį procesinį sprendimą Pareiškėjo skundą atmesti. Toks sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, todėl naikinti jį pagrindo nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. R. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas