Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Byloje esančioje T. M. dar anksčiau prieš tai padarytų KET pažeidimų istorijoje matyti, kad jis daugybę kartų baustas administracine tvarka už įvairiausius KET pažeidimus: greičio viršijimą, autoįvykių su kitų transporto priemonių apgadinimu sukėlimą, reikiamų dokumentų neturėjimą, kelių ženklinimo nesilaikymą ir kt. J. P. pažymi, kad ji už KET pažeidimus nebausta nė karto.

Atliekant papildomą tyrimą, Vilniaus apskrities VPK KPV skyrė autotechninę ekspertizę, kuri pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui (toliau ir LTEC). Sužinojusi, kad LTEC buvo perduota neišsami medžiaga apie autoįvykį bei kad klausimai ekspertams suformuluoti kaip menami klausimai, palaikantys T. M. nurodytą įvykio versiją, kreipėsi į bylą nagrinėjančius pareigūnus su prašymu užtikrinti objektyvią ir išsamią ekspertizę, perduoti ekspertams tikslią ir visą susijusią informaciją bei medžiagą, geros kokybės spalvotas fotonuotraukas bei pateikti papildomus klausimus, kurie leistų visapusiškai ištirti autoįvykio aplinkybes. Tačiau Vilniaus apskrities VPK KPV 2009 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 10-10-S-5805 buvo informuota, kad jos prašymas netenkintas. Atsisakymas tenkinti prašymą motyvuotas pareigūno diskrecijos teise spręsti, kaip objektyviai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes. To rezultatas - LTEC ekspertizė buvo atliekama pagal neišsamią ir netikslią medžiagą bei tendencingai suformuluotus menamus klausimus.

Susipažinusi su LTEC 2009 m. gegužės 4 d. ekspertizės aktu Nr. 11-874(09), pamatė, kad jos būgštavimai dėl neobjektyvaus ir aiškiai tendencingo tyrimo pasitvirtino. Eksperto akte, neturint išsamių duomenų ir medžiagos, o taip pat dėl tendencingai suformuluotų menamų klausimų, padaryta gausybė esminių klaidų. Dėl šių esminių klaidų į LTEC eksperto naudotą kompiuterinę programą buvo įvesti klaidingi, prielaidinio ir spėlionių pobūdžio bei iškreipti išeities duomenys. Teigia, kad iš neteisingų prielaidų (neteisingų išeities duomenų) negali būti padarytos tinkamos ir teisingos išvados. Dar daugiau, ekspertas ir pareigūnai net nesiaiškino, koks tiksliai leistinas greitis buvo autoįvykio vietoje. Iš šios ekspertizės matyti, kad ekspertas klaidingai manė, jog leistinas greitis buvo 50 km/h. Tuo tarpu jos į bylą pateiktos eismo įvykio vietoje greitį ribojančio ženklo fotonuotraukos patvirtino, kad leistinas greitis šioje vietoje buvo apribotas iki 40 km/h.

2009 m. birželio 10 d. nagrinėjimo metu pateikė VGTU 2009 m. birželio 9 d. eksperto išvadą, kurioje padarytos išsamiai ir pagal mokslinę metodiką pagristos išvados, jog LTEC ekspertizės prielaidos ir paskaičiavimai neatitinka tikrovės, todėl LTEC padarytos galutinės išvados yra klaidingos. VGTU ekspertizė patvirtino, kad pagrindinė autoįvykio priežastis yra T. M. veiksmai - žymiai viršytas leistinas greitis ir saugios distancijos nesilaikymas nuo priekyje ta pačia kryptimi važiavusio jos automobilio. Tačiau gavęs VGTU eksperto išvadas bylą nagrinėjęs pareigūnas su jomis išsamiai net nesusipažino. Per kelias minutės pervertęs virš 20 psl. apimties dokumentą, pareiškė išankstinę nuostatą, kad VGTU ekspertize jis neketina vadovautis ir bylą spręs išimtinai vien pagal LTEC ekspertizės išvadas.

Matant tokį aiškiai neobjektyvų pareigūno elgesį ji ir jos atstovas pareiškė, jog prieštarauja tokiam šališkam bylos nagrinėjimui. Nedelsdama per dieną surašė ir 2009 m. birželio 11 d. įteikė raštišką bylą nagrinėjančio pareigūno nušalinimo pareiškimą su prašymu stabdyti bylos nagrinėjimą. Apie nušalinimo pareiškimo padavimo faktą ir prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki nušalinimo pareiškimo išsprendimo informavo bylą nagrinėjusį pareigūną. Jis visaip vengė asmeniškai patvirtinti, kad gavo nušalinimo pareiškimo kopiją. Tai patvirtina įrašai nušalinimo pareiškime. Nepaisydamas to, bylą nagrinėjantis Vilniaus apskrities VPK PK KPV pareigūnas S. K. 2009 m. birželio 12 d. surašė ir jai įteikė 2009 m. birželio 10 d. datuotus nutarimus Nr. E822669 ir Nr. E830238. Su šiais nutarimais kategoriškai nesutinka, mano, kad jie yra nepagrįsti ir neteisėti dėl šių motyvų:

1. Pagal ATPK 1, 248, 252, 257, 284-286 str. pareigūnas, išnagrinėdamas ATP bylą ir priimdamas nutarimą, turi visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertinti visus turimus įrodymus, motyvuotai pagrįsti priimamą nutarimą, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitais vadovaujasi. Tuo tarpu tiek iš aukščiau nurodytų aplinkybių, tiek iš skundžiamų nutarimų teksto matyti, kad juos priėmęs pareigūnas šias ATPK normas pažeidė. Nutarimuose, nors ir pripažįstama, kad LTEC ekspertas padarė esmines klaidas (nutarimuose vienareikšmiškai pripažinta, kad LTEC ekspertizėje neteisingai nurodyta jos automobilio masė ir neįvertinta tai, jog T. M. žymiai viršijo leistiną greitį), tačiau absoliučiai nemotyvuotai teigiama, neva šios klaidos nėra reikšmingos. Net nepaaiškinta, o dėl kokių konkrečių priežasčių ir kokia moksline metodika vadovaudamasis pareigūnas S. K. nusprendė, kad šios klaidos neturi reikšmės. Tuo tarpu didžiausią nutarimo motyvų dalį sudaro bandymas sukritikuoti galutinių VGTU eksperto išvadų fragmentus, visiškai nekreipiant dėmesio į šias išvadas pagrindžiančio ir išsamiai aprašyto tyrimo (tiriamosios dalies) esmę, detales ir priedus, kurie aiškiai patvirtina, kad LTEC išvados yra iš esmės klaidingos.

2. Vykdant papildomą tyrimą ir priimant skundžiamus nutarimus šiurkščiai pažeistos atvirą, objektyvią, sąžiningą ir tinkamą ATP bylos nagrinėjimo procedūrą reglamentuojančios teisės normos, kas nulėmė neteisėtų ir nepagrįstų nutarimų šioje byloje priėmimą.

2.1. LTEC ekspertams perdavus neišsamius duomenis ir ne visą bylos medžiagą bei aiškiai tendencingai, palaikant T. M. nurodytą įvykio versiją suformulavus menamus klausimus ekspertui, pažeistos ATPK 248, 272, 273 str. normos;

2.2. Ignoravus ir jokiu procesiniu dokumentu neišsprendus jos 2009 m. birželio 10 d. žodžiu ir nedelsiant po to 2009 m. birželio 11 d. raštu pareikštą nušalinimą bei prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki nušalinimo pareiškimo išnagrinėjimo, pažeistos ATPK 1, 248, 252 str. nuostatos dėl nešališko ir objektyvaus bylos nagrinėjimo;

2.3. Faktiškai skundžiami nutarimai buvo priimti tik 2009 m. birželio 12 d. Tačiau, galimai siekiant išvengti nušalinimo pareiškimo tinkamo išnagrinėjimo, nutarimuose klaidingai nurodyta kita jų priėmimo data - 2009 m. birželio 10 d. Tuo būdu pažeistos ATPK 286 str. 2 d. ir 288 str. 1 d. nuostatos, užkirsta galimybė į objektyvų šios bylos išnagrinėjimą Kelių policijos valdyboje.

3. Priimant skundžiamą 2009 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. E 830238 dėl administracinės nuobaudos jai skyrimo, pažeistas taip pat ATPK 35 str. nustatytas 6 mėnesių patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas ir net vienerių metų naikinamasis terminas nuo autoįvykio dienos traukti ją administracinėn atsakomybėn. Pažymi, kad 2007 m. lapkričio 14 d. nutarimu jos atžvilgiu byla buvo nutraukta. Byloje visą šį laiką, daugiau kaip pusantrų metų, buvo nukentėjusioji. Todėl ATPK 35 str. 4 d. nustatytos taisyklės dėl terminų skaičiavimo iš naujo apeliacinės instancijos teismui panaikinus nutarimą dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn jos atžvilgiu negali būti taikomos, nes nustatytais terminais administracinėn atsakomybėn ji nebuvo patraukta.

4. Aukščiau nurodyti pažeidimai sudaro pagrindą pripažinti, kad jos atžvilgiu buvo pažeistas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.

Nurodo, kad 2009 m. birželio 10 d. nutarimai priimti remiantis išimtinai vien LTEC 2009 m. gegužės 4 d. ekspertizės aktu Nr. 11-874 (09) ir bandant abstrakčiais argumentais „apginti“ šį aktą bei nemotyvuotai paneigti jame padarytas esmines klaidas ir jų įtaką galutinių išvadų teisingumui. LTEC ekspertizės akte padarytos tokios esminės klaidos, nulėmusios absoliučiai neteisingas galutines išvadas:

1. Iš pateiktų eismo įvykio nuotraukų po susidūrimo jos automobilio „Volvo S80“ p/k rato pėdsakas krypsta į kairę pusę darydamas švelnų lanką, tačiau LTEC eksperto atliktoje eismo įvykio atkūrimo schemoje „Volvo S80“ padėtis atkuriama taip, kad „Volvo S80“ pasislenka dešiniau. Pareiškėjai sunku suvokti, kaip gali automobilio p/k ratas važiuoti į kairę, o pats automobilis važiuoti į dešinę. Iš to galima daryti išvadą, kad LTEC ekspertui nebuvo pateiktos įvykio vietos fotolentelės ir ekspertas vadovavosi eismo įvykio dieną pareigūnų nubraižyta schema, su kuria ji griežtai nesutiko. Į eismo įvykio vietą atvykusių pareigūnų schemoje matosi akivaizdžios pavaizdavimo klaidos. Eismo įvykis įvyko dvipusio eismo iš keturių eismo juostų Šeškinės gatvėje, ties pastatu Nr. 24. Pirmos eismo juostos plotis buvusia prieš eismo įvykį automobilių „Volvo S80“ ir „Renault Espace“ važiavimo kryptimi link Ukmergės g. yra 3,8 m, antros - 3,5 m. Priešingų krypčių transporto srautus skiria dviguba ištisinė linija 1.3. Eismo įvykio schemoje pavaizduota, kad „Renault Espace“ stabdymo žymės lūžta priešingo eismo juostoje, tačiau matavimuose nurodoma, kad žymės lūžta 7,2 m nuo važiuojamosios dalies krašto. Pirmos ir antros eismo juostos bendras plotis yra 7,3 m, 7.2 < 7.3, todėl akivaizdu, kad lūžis ir pirminis kontaktas įvyko antrojoje eismo juostoje. Tai patvirtina ir eismo įvykio vietos fotolentelės, iš kurių matoma, kad stabdymo žymių lūžio vidinė pusė yra apie 10 cm nuo 1.3 dvigubos ištisinės linijos antrojoje važiavimo juostoje. Pridėjus automobilio „Renault Espace“ rato plotį teigia, kad „Volvo S80“ p/k ratas susidūrimo metu buvo apie 20-40 cm nuo dvigubos ištisinės linijos 1.3, savo važiuojamojoje dalyje. Pareigūnų nubraižytoje eismo įvykio schemoje visiškai nepavaizduotas „Volvo S80“ stabdymo-slydimo pėdsakas;

2. LTEC ekspertizėje teigiama, kad norint nustatyti galimą eismo įvykio eigą, reikia kompiuterio programai PC Crash 8.0 priimti įvairius techninius parametrus, kaip stabdymo žymių pėdsakų koordinates, automobilių parametrus, jų sugadinimų požymius ir t. t. Eismo įvykio eigai atkurti į kompiuterio programą buvo suvesti nepilni ir netikslūs duomenys. Vadovautasi klaidinga įvykio vietos schema, nesinaudojant stabdymo žymes tiksliai atvaizduojančiomis fotografijomis, kuriomis vadovaujantis galima objektyviai pakoreguoti įvykio vietos schemos netikslumus;

3. LTEC eksperto buvo blogai įvestas automobilio „Volvo S80“ svoris, ekspertizėje - 1 644,5 kg, techniniame pase - 1 770 kg. Ženkliai netiksliai įvedus mases, automobilių padėčių tiksliai atkurti neįmanoma, nes keičiasi jėgų įtakojančių susidūrimo mechanizmą dydis ir atitinkamai keičiasi automobilių judėjimo trajektorijos bei automobilio svorio centras. Automobilių masės turi įtakos ir nustatant jų greičius. Šiuo atveju „Renault Espace“ didesniu greičiu trenkėsi į „Volvo S80“, todėl „Volvo S80“ veikia kaip stabdis, sugeriantis energiją. Kuo „Volvo S80“ sunkesnis, tuo daugiau energijos jis sugeria ir tuo didesniu greičiu „Renault Espace“ reikia trenktis į „Volvo S80“, kad po susidūrimo būtų 3,7 m stabdymo žymės. Taip LTEC ekspertas dirbtinai pamažino „Renault Espace“ greitį;

4. Dar vieni parametrai, kurie nulemia PC Crash 8.0 programos klaidas - automobilių apgadinimai. Iš policijos pareigūno ekspertui pateiktų „Volvo S80“ apgadinimo nuotraukų negalima įžiūrėti absoliučiai nieko, išskyrus didelę juodą dėmę. „Renault Espace“ apgadinimų nuotraukos apskritai nėra pateikiamos, jų nėra ir byloje, todėl tikslių apgadinimų neįmanoma nustatyti. Ekspertas remiasi policijos pareigūnų įvykio vietoje nurodytais paviršiniais apgadinimais. Tačiau net ir įvesdamas duomenis apie „Renault Espace“ apgadinimus iš pareigūnų po įvykio surašytų papildomų duomenų LTEC ekspertas padarė dar viena reikšmingą klaidą - nepažymėjo, kad buvo apgadintos ir „Renault Espace“ priekinės dešinės pusės durys. Dėl to kompiuterio programa aiškiai neteisingai paskaičiavo automobilių susidūrimo kampą. O tai savo ruožtu sąlygojo ir neteisingą „Renault Espace“ greičio apskaičiavimą bei neteisingą jos automobilio judėjimo greičio bei krypties prieš pat autoįvykį nustatymą. Detaliai apie tai pasisakė VGTU ekspertas savo išvadoje;

5. LTEC ekspertas neanalizavo „Volvo S80“ apgadinimų pobūdžio ir įtakos „Renaul Espace“ greičio apskaičiavimui. Iš autoserviso remonto išrašų, matyti, kad „Volvo S80“ buvo pažeistos vidinės pagrindinės automobilio konstrukcinės dalys - guolis, amortizatorius, pakaba. Taigi, buvo padaryti rimti vidiniai pažeidimai, kas rodo, kad LTEC ekspertas vėlgi dirbtinai pamažino T. M. vairuoto automobilio greitį;

6. LTEC eksperto išvadų 3 puslapyje aiškiai nurodyta, kad „Renault Espace“ greitis šio eksperto apskaičiuotas vien pagal 3,7 m ilgio šio automobilio stabdymo pėdsaką. Taigi, akivaizdu, kad LTEC ekspertizėje neįvertinta, tai kad „Renault Espace“ visiškai sustojo tik atsitrenkęs į priparkuotą priešingos eismo krypties juostoje automobilį „Mitsubishi Galant“. Tuo būdu „Renault Espace“ greitis pamažintas dar bent 10 km/h. Tai detaliai aptarta VGTU ekspertizės akte. Visų šių klaidų ir netikslių apskaičiavimų išdavoje LTEC ekspertas „Renault Espace“ greitį dirbtinai sumažino mažiausiai apie 20-30 km/h;

7. Iš PC Crash 8.0 programa atkurtos įvykio vietos schemos matyti, kad užfiksuota „Renault Espace“ padėtis po susidūrimo visiškai neatitinka padėties, užfiksuotos įvykio vietoje (pareigūnų nubraižytoje schemoje). Įvykio vietoje „Renault Espace“ stovėjo atsitrenkęs į priparkuotą „Mitsubishi Galant“, o atkurtoje įvykio schemoje „Renault Espace“ su „Mitsubishi Galant“ nekontaktuoja. Iš „Volvo S80“ apgadinimų nuotraukų ties tarpu tarp priekinių ir užpakalinių durelių matoma prasidedanti braukimo aštria brauna žymė, esanti apie 5 cm žemiau durelių lango. Tokią žymią gali palikti tik „Renault Espace“ šoninis veidrodėlis. Kadangi tai yra labiausiai į „Volvo S80“ galą nutolęs apgadinimas, galima teigti (plačiau išnagrinėta VGTU ekspertizėje), kad šis braukimas buvo pirminis „Volvo S80“ ir „Renault Espace“ susidūrimo kontaktas. Toks braukimas parodo, kad kampas tarp „Volvo S80“ ir „Renault Espace“ susidūrimo metu buvo minimalus ir tikrai ne toks kaip pavaizduota LTEC ekspertizėje PC Crash 8.0 programos atkurtoje schemoje. Iš to išeina, kad ir padėtis, iš kurios automobilis pradėjo judėti link dvigubos ištisinės linijos, yra atkurta netiksliai. „Volvo S80“ turėjo būti daug arčiau dvigubos ištisinės linijos (pagal VGTU atliktą ekspertizę apie 84 cm nuo 1.3 linijos);

8. Iš LTEC ekspertizėje pateiktos schemos ir išvadų matyti, kad „Renault Espace“ prieš pradėdamas nusukinėti į kairę, jau važiavo kairiosios pusės ratais užvažiavęs ant 1.3 dvigubos ištisinės linijos. Tuo būdu aiškiai pažeisti KET 161 p. reikalavimai. Tačiau TLEC ekspertui ir vėliau policijos pareigūnui tai atrodo normaliu vairavimu. Nors PC Crash 8.0 programa nubraižyta schema yra netiksli visais kitais atžvilgiais, šiuo atveju „Renault Espace“ padėtis iki susidūrimo yra pavaizduota teisingai, nes pozicija atkurta pagal stabdymo žymes. Tačiau po susidūrimo, stabdymo žymėms lūžtant, iš nuotraukų matyti, kad stabdymo žymė, po staigaus krypties pakeitimo gerokai pastorėja, tai reiškia, kad po smūgio į „Volvo S80“ p/k ratą, „Renault Espace“ p/d ratas buvo pasuktas ir slydo šonu. Tokio slydimo nėra pavaizduota LTEC ekspertizėje, bet į jį atsižvelgiama VGTU atliktoje ekspertizėje;

9. Suformuodamas savo pagrindinę eismo įvykio priežasties išvadą LTEC ekspertas teigia, kad ji neva suko kairėn jos vairuojamą „Volvo“ S80 neleistinoje vietoje (kirsdama dvigubą ištisinę ženklinimo liniją 1.3, skiriančią priešingų transporto srautus, kurią kirsti draudžiama). Tačiau net pačioje :TEC ekspertizėje matyti, kad pirminis kontaktas tarp „Volvo S80“ ir „Renault Espace“ įvyko antrojoje eismo juostoje, kuria ji važiavo iki susidūrimo ir dvigubą ištisinę ženklinimo liniją „Volvo S80“ kirto tik po smūgio. Aiškiai matyti, kad LTEC ekspertas daro išvadą visiškai nepagrįsdamas jos jokiais įrodymais, o vien spėliodamas ir šias spėliones tendencingai pagrįsdamas išimtinai tik T. M. pateiktais paaiškinimais;

10. Aiškiai neteisingos ir LTEC eksperto išvados, susijusios su „Renault Espace“ stabdymo keliu. LTEC ekspertas teigia, kad „Volvo S80“ pradėjus daryti manevrą atstumas nuo susidūrimo vietos iki „Renault Espace“ buvo 26,5 m. Tuo tarpu važiuojant 49,2 km/h greičiu, kuri nustatė LTEC ekspertas, stabdymo kelias įskaičiavus reakcijos laiką turėtų būti 31,4 m. VGTU ekspertizėje nurodyta, kad net apskaičiavus minimalų greičio praradimą dėl susidūrimo su „Volvo S80“ ir „Mitsubishi Galant“ automobilio „Renault Espace“ greitis turėjo būti ne mažesnis, kaip 63,6 km/h;

11. Paskutinė paminėtina itin svarbi LTEC eksperto klaida - visiškai neįvertinta aplinkybė, kad T. M. žymiai viršijo autoįvykio vietoje leistiną 40 km/h greitį. LTEC ekspertas nustatė, kad T. M. vairuojamas automobilis prieš autoįvykį važiavo 49,2 km/h greičiu. Taigi, netgi nekreipiant dėmesį į tai, kad šis greitis yra bent 20-30 km/h mažesnis nei realus „Renault Espace“ greitis prieš autoįvykį (detaliai apie tai pasisakyta aukščiau ir VGTU eksperto išvadose), nesuvokiama, kaip galima daryti išvadą, kad toks žymus greičio viršijimas neva neturėjo įtakos autoįvykiui kilti. T. M. būtent dėl tyčia ar neatsargiai nepasirinkto saugaus greičio, žymiai viršydamas leistiną greitį, pažeisdamas KET reikalavimus dėl išsidėstymo važiuojamojoje dalyje ir kirsdamas ištisinę dvigubą liniją bei nesilaikydamas distancijos leistiną greitį viršijančiu greičiu rėžėsi į priekyje jo važiavusį automobilį. Pažymi, kad tai, jog „Renault Espace“ važiavo ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu, ne kartą žodžiu ir raštu pripažino pats T. M. (žr. jo skundą dėl 2007 m. lapkričio 14 d. nutarimų, paaiškinimus teisme ir kt.). Jei „Renault Espace“ būtų važiavęs leistinu greičiu (40 km/h), jo stabdymo kelias, įskaičiuojant reakcijos laiką, būtų 23 m. Tokios stabdymo distancijos būtų visiškai pakakę „Renault Espace“ sustabdyti ir susidūrimo nebūtų.

Akcentuoja, kad LTEC ekspertizės aktas surašytas paviršutiniškai ir neobjektyviai, jame gausu itin reikšmingų klaidų ir neatitikimų. To priežastis, administracinė atsakomybėn patrauktos pilietės manymu, KPV specialistų šališki veiksmai, menami klausimai ir neišsamios medžiagos pateikimas, kas neleido objektyviai atlikti ekspertizės. Antai, klausimas - „iš kokios važiuojamosios dalies vietos automobilis „Volvo S80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo posūkio manevrą“ aiškiai parodo policijos nusistatymą byloje, jog ji tariamai apsisukinėjo. Nors ankstesnė komisija bei teismas apskritai apsisukinėjimo galimybę atmetė ir ji pati kategoriškai visą laiką neigė tariamai dariusi posūkį neleistinoje vietoje. Šiuo atveju išvada formuluojama pačiame menamame pareigūno klausime. LTEC neklausiama, ar apskritai posūkio manevras įvykio vietoje įmanomas, ar yra objektyvūs posūkio manevro įrodymai. Vienintelis tikslus nustatymas šioje ekspertizėje yra „Renault Espace“ padėtis iki susidūrimo.

Pasak pareiškėjos, VGTU ekspertizės išvados visus šiuos netikslumus ir klaidas pašalina bei pateikia objektyvias ir patikimas išvadas. Pažymi, kad pastaroji ekspertizė buvo daryta kaip pakartotinė ekspertizė. VGTU ekspertui buvo pateikta jau užbaigta LTEC ekspertizė. Be to, pateikta detali avarijos medžiaga, geros kokybės nuotraukos ir pan. Nagrinėjantis bylą pareigūnas 2009 m. birželio 3 d. pritarė tokios pakartotinės ekspertizės atlikimui. Būtent tiriamojoje VGTU ekspertizės akto dalyje aiškiai atsiskleistos visos esminės LTEC eksperto klaidos ir netikslumai. Ir tik iš tiriamosios VGTU ekspertizės akto dalies galima suprasti bei tinkamai įvertinti galutines išvadas. Pareigūnas S. K. ėmėsi kritikuoti galutinių VGTU išvadų atskirus fragmentus nesivadovaudamas jokia aiškia moksline metodika ir neturėdamas reikiamos kvalifikacijos bei darbo teismo ekspertu patirties. Mano, jog tai papildomai patvirtina išankstinį nusistatymą prieš ją ir aiškų neobjektyvumą vertinant įrodymus.

Bylą nagrinėjęs pareigūnas, priimdamas skundžiamus nutarimus, bandė remtis 2007 m. lapkričio 6 d. policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Jame teigiama, neva ji prisipažino nepastebėjusi dvigubos ištisinės linijos ir apsisukinėjo neleistinoje vietoje. Tačiau neatkreiptas dėmesys į aplinkybes, kurios sudaro tvirtą pagrindą atmesti šį tarnybinį pranešimą, kaip nepatikimą įrodymą:

1. 2007 m. lapkričio 6 d. tarnybinis pranešimas surašytas policininko, kuris pats asmeniškai eismo įvykio nematė;

2. Tarnybiniame pranešime kalbama apie jos policijos pareigūnui tariamai duotus paaiškinimus. T. y. remiamasi antriniu subjektyviuoju įrodinėjimo šaltiniu, kas neišvengiamai sąlygoja didelę tikimybę dėl atpasakojamųjų faktų iškraipymo;

3. Iškart po avarijos buvo šoko būsenos ir su pareigūnais nebendravo. Tarnybiniame pranešime nurodytų paaiškinimų nedavė. Didžiąją dalį laiko praleido savo motinos L. P. automobilyje. Paaiškinimus raštu ir žodžiu davė tik nuvykusi į Eismo priežiūros tarnybos patalpas. Jos rašytiniai paaiškinimai aiškiai paneigia tarnybiniame pranešime nurodytus faktus;

4. Tarnybinis pranešimas surašytas po to, kai kategoriškai paprieštaravo atmestinai nubraižytai autoįvykio schemai ir joje neteisingai pažymėtam T. M. automobilio stabdymo kelio pažymėjimui. Tai, kad schema neatitiko faktinės padėties, patvirtina byloje esančios fotonuotraukos. LTEC eksperto išvadoje taip pat atkreiptas dėmesys, kad pareigūnai net nenurodė duomenų apie „Renault Espace“ tikslią poziciją po avarijos. Taigi, tarnybinis pranešimas rašytas pareigūno, kuris buvo nepatenkintas jos teisingomis ir pagrįstomis kritinėmis pastabomis dėl jo netinkamai atlikto darbo;

5. Tarnybinio pranešimo teiginiai surašyti vien iš T. M., su kuriuo šis policijos pareigūnas daugiausiai ir bendravo jam atvykus į įvykio vietą paaiškinimų;

6. 2007 m. lapkričio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose tiksliai nurodyta, jog ji rodė posūkio į kairę signalą ketindama sukti į kiemą, esantį už 30 metrų nuo autoįvykio vietos, kur pasibaigia ištisinė dviguba linija, o ne apsisukti draudžiamoje vietoje. Posūkio manevro nebuvo pradėjusi, jį planavo pradėti už 30 metrų;

7. Autoįvykio vieta ir jos ženklinimas jai puikiai žinomi. Dažnai čia važiuoja lankydama Šeškinės poliklinikoje dirbančią savo motiną. Todėl tarnybinio pranešimo teiginys, neva ji galėjo nepastebėti ištisinės dvigubos linijos, yra aiškiai neteisingas ir neatitinkantis tikrovės.

Akcentuoja, kad išvadą apie jos menamą ketinimą apsisukti tiek LTEC ekspertas, tiek ATP bylą nagrinėjęs pareigūnas padarė remdamiesi vien prielaidomis ir spėlionėmis. Nesuvokia, kaip galima tvirtinti, kad ji ketino apsisukti, kai prieš autoįvykį jos vairuojamas automobilis nebuvo išvažiavęs iš antrosios eismo juostos, ką nustatė ekspertai. Ta trajektorija bei greitis, kuriais judėjo jos automobilis, buvo techniškai neįmanoma apsisukti. Byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų, kad ji ketino būtent apsisukti, o ne pasukti kairėn į už 30 metrų esantį kiemą. T. M. teiginiai, neva ji prieš tai buvo sustojusi dešinėje kelio pusėje, nerodė posūkio signalo, nepagrįsti jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais.

Tuo tarpu paties T. M. įvykdyti KET pažeidimai, susiję su greičio viršijimu, distancijos nesilaikymu, jos automobilio lenkimu draudžiamoje vietoje kertant dvigubą ištisinę skiriamąją juostą yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir patikimai įrodyti. Šie pažeidimai nurodyti LTEC išvadoje bei skundžiamuose nutarimuose, tačiau absoliučiai netinkamai įvertinti bei netinkamai teisiškai ir techniškai kvalifikuoti. Pagrindinė avarijos priežastis buvo T. M. neteisėti veiksmai, pažeidžiantys KET 50, 53, 161, 171, 172, 173, 181, 184.5 p. nuostatas: atsargaus elgesio kelyje principo nesilaikymas, žymus leistino greičio viršijimas, greičio nesumažinimas ar automobilio nesustabdymas iki saugaus greičio pastebėjus kliūtį (jos vairuojamą automobilį) priekyje, saugios distancijos iki priekyje važiavusio jos automobilio nesilaikymas, manevravimas pažeidžiant dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją su tikslu aplenkti jos automobilį neleistinu būdu dalinai išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą ir neleistinoje vietoje, jos rodomo kairiojo posūkio signalo ignoravimas.

Gi T. M. teigimu, prieš jį važiavęs automobilis („Volovo S80“) važiavo antrąja eismo juosta ir stabdydamas pasidavė dešiniau, vėliau staigiai suko į kairę, kas ir lėmė autoįvykį.

Siekiant pilnai ir objektyviai išaiškinti visas eismo įvykio aplinkybes, policijos institucija 2009 m. kovo 19 d. nutarimu (b. l. 45) skyrė autotechninę ekspertizę.