Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Augustei Korsakovei, Birutei Čyžaitei, Skaistei Budinavičiūtei, Vidai Dambrauskienei, Rugilei Gerdvilienei,

dalyvaujant prokurorams Daliai Pangonienei, Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiajai R. K., kaltinamajai K. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, faktinė gyvenamoji vieta . (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta . (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti . (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. M. 2017 m. liepos 15 d., apie 00.00 val., . (duomenys neskelbtini), laiptinės trečiajame aukšte, panaudodama nukentėjusiosios R. K. atžvilgiu fizinį smurtą, sugriebdama už rankų ir suduodama ne mažiau keturis kartus rankomis į veido bei krūtinės sritį, nuo ko pastaroji nukrito ant grindinio, įspirdama ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, sugriebdama už plaukų ir laiptais nutempdama į kiemą, tuo padarydama VI-VII šonkaulių lūžius kairėje, sukėlė nukentėjusiajai R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu buvo paskelbti liudytojo A. T. paaiškinimai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 102-104), kuriuose jis nurodė, kad pas jį į namus atėjo R., tačiau ji nespėjo užeiti į buto vidų, kadangi bute buvo K., kuri pamačiusi R., ją išvijo iš buto. Liudytojas liko bute, todėl nematė kas vyko. Prie jo K. jokių smūgių nesudavė R., po keleto minučių į namus grįžo K., kuri sakė, kad vijosi R., ši bėgo ir krito nuo laiptų, o K. grįžo į butą. R. yra jį įsimylėjusi, todėl turbūt vis dar tikisi, kad šis su ja būsiąs, o K. tai nepatinka ir jos nesutaria. Kitą dieną R. skambino K. ir ją šantažavo, jeigu Kristina neduos jai pinigų, ši parašys pareiškimą.

Liudytoja G. A. paaiškino, kad buvo gautas K. pareiškimas, jos nepavyko išsikviesti į apklausą. Neteko su nukentėjusiąja bendrauti, tik telefonu. Jokios įtakos proceso dalyviams nedarė.

Liudytoja V. U. paaiškino, kad nuketėjusios ir kaltinamosios nepažįsta, bet teko bendrauti, atliko ikiteisminį tyrimą. Atliko nukentėjusios ir kaltinamosios apklausą, akistatą tarp jų. T. geranoriškai davė parodymus. Jis buvo supažindintas su parodymais, jokių pretenzijų dėl apklausos, kad neteisingai kažkas užrašyta, nereiškė. Nebuvo naudojamas joks psichologinis, fizinis smurtas.

Liudytoja G. U. paaiškino, kad atsimena, kad buvo įvykis, kad atvažiavus į įvykio vietą nukentėjusiąją rado medikų automobilyje. Ji papasakojo kaip ją užpuolė. Ėjo į bendrabutį, nurodytame adrese, trečiame aukšte sulaikė.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. U. patvirtino teismo posėdžio metu jos paskelbtus paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 97-99), kuriuose ji nurodė, kad gavo pranešimą, kad sumušta moteris. Pranešėja R. K.. Ji nurodė, kad ją sumušė moteris vardu K.. Mergina apibūdino merginą vardu K. bei papasakojo, kad K. ėmė ją plūsti necenzūriniais žodžiais, grasino su ja susidoroti, trenkė jai ranka tris kartus į galvos sritį ir tempė už plaukų, taip pat spardė kojomis į nugarą. Po konflikto R. K. išbėgo iš minėto buto ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. K. M. pripažino, kad naudojo fizinį smurtą prieš R. K., patikino, kad ją pažįsta bei, kad davė ir duos dar.

Specialisto išvada Nr. G259/2017 (02) (b. l. 52-53) nustatyta, kad R. K. konstatuota VI-VII šonkaulių lūžiai kairėje pusėje. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Stenograma (1 tomas, b. l. 39-44) bei Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (1 tomas, b. l. 56, 57) nustatyta, kad R. K. kreipėsi pagalbos dėl K. M. smurto.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai K. M. padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino.

Nustatyta, kad R. K. atvykus į . (duomenys neskelbtini), laiptinės trečiąjį aukštą K. M. panaudojo jos atžvilgiu smurtą. Tai nurodė R. K.. Iš dalies tai pripažino pati K. M.. Tai patvirtino liudytoja G. U., kuri nurodė, kad K. M., iš karto po įvykio, teigė, kad smurtavo prieš R. K., nurodydama, kad: „davė ir duos dar“. Tai patvirtino ir liudytojas A. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad paties įvykio nematė, nes nuėjo parūkyti, bet girdėjo triukšmą. Teismo posėdžio metu liudytojas A. T. bandė padėti kaltinamajai, nurodydamas, kad smurto K. M. nevartojo, bet teismas kritiškai vertina tokius jo paaiškinimus. Tuo labiau, kad pareigūnai atlikę ikiteisminį tyrimą (G. A., V. U.) nurodė, kad jokio poveikio proceso dalyviams nedarė, parodymus jie davė savanoriškai. Teismas kritiškai vertina K. M. parodymus, kad ji nevartojo smurto R. K. atžvilgiu, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kad R. K. buvo sužalota, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. Nr. G259/2017 (02) (1 tomas, b. l. 52-53), kuria nustatyta, kad R. K. konstatuota VI-VII šonkaulių lūžiai kairėje pusėje. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas pripažįsta, kad K. M. 2017 m. liepos 15 d., apie 00.00 val., . (duomenys neskelbtini), laiptinės trečiajame aukšte, panaudodama nukentėjusiosios R. K. atžvilgiu fizinį smurtą, sugriebdama už rankų ir suduodama ne mažiau keturis kartus rankomis į veido bei krūtinės sritį, nuo ko pastaroji nukrito ant grindinio, įspirdama ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, sugriebdama už plaukų ir laiptais nutempdama į kiemą, tuo padarydama VI-VII šonkaulių lūžius kairėje, sukėlė nukentėjusiajai R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra tyčiniais veiksmais padarė nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

K. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant K. M. bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio nuostatomis dėl bausmės paskirties bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą, tai yra bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

K. M. teisiama pirmą kartą. K. M. dirba, anksčiau neteista, buvo bausta administracine tvarka, pas psichiatrus nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, priklausomybės ligų centre neužregistruota (1 tomas, b. l. 133, 139, 142). Įvertinama ir tai, kad K. M. dėl to, ką padarė, nesigailėjo. Padarytos nusikalstamos veikos kaltinamoji kritiškai nevertina, nesigailėjo dėl to, ką padarė. Dėl viso to, kas išvardinta, visa tai įvertinus, sprendžiama, jog tinkamiausias bausmės už padarytą nusikaltimą dydis, kuris ir sulaikytų K. M. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir ją nubaustų, bei tuo pačiu užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, būtų sankcijoje numatytos bausmės, laisvės apribojimo, vidurkio, skyrimas.

K. M. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 114, 115), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Byloje esantis CD su įrašais (1 tomas, ant viršelio gale), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

nusprendžia:

K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, nekeisti gyvenamosios vietos be prižiūrinčios institucijos žinios.

Įpareigoti K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistajai bausmės atlikimo pradžią ir paskirtų įpareigojimų vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.

CD su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.