Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant pareiškėjai D.V., jos atstovui advokatui Mariui Urbonavičiui, atsakovės Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos atstovei Aurikai Stanislovaitienei, 2012 m. rugpjūčio 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D.V. skundą atsakovei Klaipėdos apygardos probacijos tarnybai dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškėja D.V. teismui skundžia atsakovo priimtus įsakymus, kuriais jai paskirtos tarnybinės nuobaudos bei atleista iš tarnybos, prašo grąžinti ją į anksčiau eitas pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 11 d. iki grąžinimo į pareigas dienos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą, kontrolę, pareigūnų teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas nustato Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas). Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės pareigūnas apibrėžiamas kaip asmuo, priimtas į valstybės tarnybą ir dirbantis Kalėjimų departamentui pavaldžiose valstybės įmonėje šio statuto nustatyta tvarka ir turintis administracinius įgaliojimus nepavaldiems asmenims (Statuto 2 straipsnio 3 dalis). Pagal bylos medžiagą, pareiškėja – statutinė valstybės tarnautoja, kurios tarnybą reglamentuoja Statutas. Valstybės tarnybos įstatymas statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinių nuobaudų skyrimą

Tarnybinių nuobaudų Kalėjimų departamento pareigūnams skyrimo pagrindai bei tvarka, o taip pat nuobaudų rūšys reglamentuotos Statuto 24 straipsnyje. Numatyta, jog pareigūnai už padarytus tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į tai, ar taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė (Statuto 24 straipsnio 5 dalis). Pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš tarnybos (Statuto 24 straipsnio 2 dalis). Pareigūnui tarnybines nuobaudas turi teisę skirti pareigūną į pareigas paskyręs vadovas (24 straipsnio 7 dalis). Tarnybinė nuobauda ją paskyrusio vadovo motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu 1 metų nuobaudos galiojimo terminas, arba kai pareigūnas gauna valstybės apdovanojimą (Statuto 24 straipsnio 8 dalis). Pareigūnų paskatinimų ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taisykles nustato Teisingumo ministras (Statuto 24 straipsnio 10 dalis). Detali tarnybinių nusižengimo tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka yra reglamentuota Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklėse, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116 (toliau – ir Taisyklės).

Nei Statutas, nei Taisyklės neapibrėžia tarnybinio nusižengimo sąvokos, ji nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje ir apibrėžta kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Esant duomenų apie padarytą tarnybinį nusižengimą, būtina atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Statuto 26 straipsnio 2 dalis nustato, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas nedelsiant, kai gaunamas rašytinis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų – Teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus arba šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktoriaus – pavedimas (įsakymas, rezoliucija) pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas ir sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo pavedimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dienos. Laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, taip pat laikas, kurį tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas, neįskaitomas į 30 kalendorinių dienų terminą, nustatytą tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti. Jeigu yra svarbių aplinkybių, tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėti pavedęs asmuo gali pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą dar iki 30 kalendorinių dienų.

Taisyklių 66 punktas nustato, jog pareigūną į pareigas paskyręs įstaigos vadovas savo iniciatyva arba gavęs oficialią informaciją, kad pareigūnas yra įtarimas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliu kaip per 5 darbo dienas po šios informacijos gavimo paveda vadovaujamos įstaigos tarnybinius nusižengimus tiriančio administracijos padalinio vadovui ar kitam valstybės tarnautojui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą arba šiam nusižengimui tirti sudaro komisiją ir nustato terminą tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų. Per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą turi būti surašytas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuris pasirašytinai įteikiamas pareigūnui, įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą, kuris per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos turi teisę pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Tarnybinio nusižengimo tyrimas baigiamas surašant tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą.

Dėl 2012 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 6-9 teisėtumo ir pagrįstumo

Etikos taisyklės nustato pagrindinius pareigūnų veiklos etikos principus, tarp kurių pagarbos žmogui ir valstybei principas, reiškiantis sąžiningai atlikti tarnybines pareigas (3.1.4 punktas), laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir duotos priesaikos (3.1.6 punktas); padorumo principas, reiškiantis saugoti nepriekaištingą pareigūno reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas (3.4.1 punktas); atsakomybės principas, reiškiantis pagal savo kompetenciją asmeniškai atsakyti už savo sprendimus ir veiksmus (3.6.2 punktas); pavyzdingumo principas, reiškiantis, jog savo pareigas pareigūnas turi atlikti laiku ir deramai (3.8.1 punktas), nuolat tobulėti ir kelti savo kvalifikaciją (3.8.4 punktas), pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti (3.8.6 punktas).

Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnis apibrėžia nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principą, o 39 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į šią bausmę vykdančią instituciją. Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta šio kodekso 45 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda (39 straipsnio 4 dalis) – bausmę vykdančios institucijos pareigūnai gali skirti nuteistiesiems nuobaudą – įspėjimą (45 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalis nustato, jog skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

Darbo tvarkos (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. birželio 30 d.) 12.5 punktas nustato, jog pataisos inspekcijos kontroliuoja, ar nuteistieji, kuriems baudos, arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nedaro teisės pažeidimų, nurodytų Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose, 77 straipsnio 5 dalyje, Bausmių vykdymo kodekse, informuoja juos apie šių pažeidimų padarymo teisines pasekmes; 12.11 punktas nustato, jog įgyvendindamos nuteistųjų elgesio kontrolę, atsižvelgia į kiekvieno nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu; 12.13 punktas – informuoja įskaitoje esančius nuteistuosius apie jų teisinę padėtį. Darbo tvarkos 21 punktas nustato, kad nuteistųjų, įrašytų į pataisos inspekcijų įskaitą, asmens bylose saugomi visi su nuosprendžio ar nutarties vykdymu susiję dokumentai. Jie turi būti tvarkingai susiūti (susegti), numeruoti ir įrašyti į asmens bylos vidaus aprašą; 30.2 punktas nustato individualaus darbo su asmenimis, esančiais pataisos inspekcijų įskaitoje, vykdymo tvarką, t.y. su asmenimis, kuriems paskirti viešieji darbai, laisvės apribojimas, baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai – individualus darbas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius. Darbo tvarkos 39 punktas nustato, kad nuteistajam pirmą kartą atvykus į pataisos inspekciją, iš jo paimamas Kalėjimų departamento nustatytos formos rašytinis sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę, informacija apie nuteistojo turimą specialybę ar profesiją, parenkamas darbas, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas Bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje, ir išduodamas siuntimas (15 priedas) į įmonę, įstaigą, organizaciją ar visuomeninę organizaciją, kurioje atliekami viešieji darbai, ir viešųjų (nemokamų, neatlygintinų) darbų žiniaraštis (16 priedas). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną šioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms išsiunčiamas nuosprendžio nuorašas. Siuntime darbdavio paprašoma kartą per mėnesį pranešti apie viešųjų darbų atlikimą, pridedant užpildytą žiniaraštį apie asmens atliktus viešuosius darbus. Esant Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose nustatytiems pagrindams, pataisos inspekcija išsiunčia teikimą dėl nuteistojo įspėjimo teisme ar bausmės vykdymo atidėjimo termino pratęsimo, ar dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti paskirtą bausmę (58 straipsnis). Darbo tvarkos 75 punktas reglamentuoja atvejus, kada iš pataisos inspekcijų įskaitos išbraukiami asmenys, kuriems baudos, arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvo direktoriaus 2011 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. V-118, 10 punktas nustato, jog įstaigos parengti ir gauti su jos veikla susiję dokumentai turi būti užregistruoti. Dokumentai įstaigoje registruojami vieną kartą. Dokumentai registruojami tą dieną, kai jie gaunami, pasirašomi ar patvirtinami.

Nuobaudų skyrimo tvarkos 12 punktas nustatė, kad nuobauda nuteistajam turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos. Pareigybės aprašymo, patvirtino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2007 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 4-77, nustato pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, tarp kurių organizuoti ir planuoti Pataisos inspekcijos veiklą, skirti pavaldiems pareigūnams tarnybines užduotis ir kontroliuoti jų vykdymą (6 punktas), užtikrinti, kad Pataisos inspekcijos veikla būtų pagrįsta teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, nuteistųjų lygybės prieš bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo ir pažangaus bausmių atlikimo bei viešumo principais (7 punktas), vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais pataisos inspekcijų veiklą, užtikrinti teismų nuosprendžių ir nutarčių vykdymą Pataisos inspekcijoje (8 punktas), teisės aktų nustatyta tvarka skirti nuteistiesiems, įrašytiems į Pataisos inspekcijos įskaitą, paskatinimo priemones ir nuobaudas (14 punktas).

Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad pareiškėja kaltinama neatlikusi darbo funkcijų, dirbdama su Klaipėdos miesto pataisos inspekcijoje esančiais suaugusiais asmenimis. Pareiškėjos darbo funkcijų neatlikimas konstatuotas pareiškėjai dirbant su nuteistaisiais D.Z., A.J., Ž.S., J.G., T.B. ir kt. Nustatyta, jog pareiškėja laiku neišsiuntė nuosprendžių nuorašų į kitas įstaigas, kuriuose nuteistieji atliks viešuosius darbus, kaip reikalaujama Darbo tvarkos 39 punktas, motyvuodama tuo, jog jai nebuvo pakeista rašalo kasetė spausdintuve. Tarnybinio patikrinimo medžiaga nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Pataisos inspekcijos direktorių, prašydama pakeisti spausdintuvo kasetę (t. 3, b.l. 122-123), tačiau pareiškėjai buvo suinstaliuotas spausdintuvas, esantis tame pačiame kabinete. Įstaigoje veikia bendras kompiuterių tinklas, todėl buvo galimybė atsispausdinti dokumentą iš bet kurio spausdintuvo, todėl darytina išvada, jog pareiškėja pažeidė Darbo tvarkos 39 punktą, laiku neatliko darbo funkcijų, nors buvo galimybė atsispausdinti dokumentus ir juos išsiųsti.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos kabinete buvo rasta nuteistojo D.Z. byla, nors ji turėjo būti laiku išsiųsta į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Taip pat nustatyta, jog pareiškėja netinkamai pateikė, užregistravo ir išsiuntė teikimą dėl įspėjimo D.Z., taip pažeisdama Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 10 punktą. Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos akivaizdžiai matosi, jog teikimo dėl įspėjimo projektas buvo grąžintas pareiškėjai pataisymui, tačiau 2012 m. kovo 14 d. tinkamai neparengtas ir vadovo nepasirašytas teikimas buvo užregistruotas Pataisos inspekcijos teikimų registre Nr. 011K-65, informacinių siunčiamų dokumentų registre yra įrašas, kad 2012 m. kovo 14 d. Nr. 1K-1227 D.Z. asmens byla ir teikimas išsiųsti į Klaipėdos miesto apylinkės teismą (t. 3, b.l. 126, 134, 136), nors patikrinimo metu byla rasta pas pareiškėją kabinete, to neneigia ir pati pareiškėja. Pareiškėjos pasiteisinimas, kad ji negalėjo laiku užregistruoti teikimo, nes pati neturi galimybės surašytus dokumentus registruoti registrų žurnaluose, paneigiamas atsakovės atstovės paaiškinimu, kuri nurodė, jog po išteisinamojo teismo nuosprendžio pareiškėja pati turi galimybę dokumentus registruoti registruose arba tai atlikdavo kiti asmenys. N.Š. apklausos protokole nurodyta, kad pareiškėjos parengtus dokumentus elektroninėje dokumentų registravimo sistemoje buvo paprašyta užregistruoti kartu su pareiškėja viename kabinete sėdėjusio vyresniojo inspektoriaus V.S. (t. 3, b.l. 128-129). V.S. apklausos protokolo (t. 3, b.l. 126) turinys įrodo, kad pareiškėja dažnai jo paprašydavo užregistruoti ir išsiųsti dokumentus, todėl akivaizdu, jog pareiškėja turėjo galimybę laiku pateikti teikimą teismui.

Dėl pareiškėjos neveikimo nuteistajam J.G. buvo sudarytos sąlygos be pateisinamų priežasčių nevykdyti paskirtos viešųjų darbų bausmės. Nustatyta, jog minėto nuteistojo byla pareiškėjai buvo perduota 2012 m. kovo 5 d. Nuteistajam buvo paskirta 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 valandų visuomenės labui. Sprendimas dėl nuobaudos J.G. skyrimo turėjo būti priimtas iki 2012 m. kovo 10 d., tačiau tik 2012 m. balandžio 18 d. pareiškėją pavadavusi pareigūnė parengė teikimą dėl viešųjų darbų bausmės pakeitimo kita bausme (t. 3, b.l. 148). Taip pat pažymėtina, jog analogiškai kaip ir Ž.S. atveju, pareiškėja netinkamai užpildė pažymą apie individualų pokalbį su nuteistuoju, nurodydama, jog buto šeimininkas I.V. informavo, kad J.G. nebegyvena. Iš pažymos neaišku, kur buvo atlikta apklausa, ar apklausoje dalyvavo nuteistasis.

Aukščiau aptarti tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje konstatuoti pareiškėjos pažeidimai yra įrodyti bylos medžiaga. Su padarytu pažeidimu sutinka ir ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjos 2012 m. gegužės 29 d. skundą ir pateikdamas jai atsakymą (t. 1, b.l. 18-22). Teismas pripažįsta nepagrįstais pareiškėjos argumentus, jog ji skundžiamu įsakymu yra baudžiama už tą patį pažeidimą, nes už analogiškus pažeidimus 2008 m. birželio 20 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. P-193 jai skirta tarnybinė nuobauda – pareigų pažeminimas. Pažymėtina, kad ankstesnė nuobauda pareiškėjai paskirta už skirtingą veiklos laikotarpį, t.y. 2007-2008 metų laikotarpį, o skundžiamu įsakymu pažeidimai konstatuoti 2012 metais. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje remiamasi ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kadangi pats ikiteisminis tyrimas atliktas ir baudžiamoji byla buvo nagrinėjama 2011 metais. Pareiškėjos skundo argumentai, jog šmeižtu buvo siekiama ją atleisti iš darbo, yra subjektyvi pareiškėjos nuomonė, nes byloje nenustatyti tokie faktai, taip pat neįrodyta, kad dėl direktoriaus J.K. rašto kitiems darbuotojams (t. 3, b.l. 30) jai paskirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjos argumentai, jog Pataisos inspekcijos direktorius, nesuteikdamas kasmetinių atostogų aiškiai parodė siekė susidoroti su ja, nevertinami, nes kasmetinių atostogų suteikimas/nesuteikimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pažymėtina, jog įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą priėmimo pagrindas yra tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada. 2012 m. balandžio 27 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. 018-85 yra išsamiai aprašyti pažeidimai, kuriuos padarė pareiškėja ir išvardinti teisės aktai, kuriuos ji pažeidė. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, daro išvadą, kad tarnybinė nuobauda paskirta pagal Statuto 26 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į Taisyklių 81 punkte nustatytus nuobaudos skyrimo kriterijus. Teismo nuomone, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra adekvati tarnybinė nuobauda padarytam pažeidimui. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo laikytasi Taisyklėse nustatytos tarnybinio nuobaudų skyrimo tvarkos ir terminų, todėl nėra pagrindo konstatuoti procedūrinių pažeidimų.

Dėl 2012 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 6-10 teisėtumo ir pagrįstumo

Teismas, įvertinęs proceso šalių paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad atsakovė, esat teisiniam pagrindui pareiškėją siųsti ekspertizei (Aprašo 10.1, 10.2 punktai), pagrįstai pareiškėjai išdavė siuntimus atlikti specializuotą medicininę ekspertizę. Visais atvejais pareiškėjai buvo nurodyta informacija apie būtinus pateikti privalomus dokumentus minėtai ekspertizei, taip pat pareiškėja nurodytomis dienomis buvo komandiruojama atsakovės įsakymais sveikatos patikrinimui, tačiau medicininė ekspertizė nebuvo atlikta. Iš Pataisos inspekcijos viršininkės A.Z. apklausos protokolo (t. 3, b.l. 186) ir vyresniosios inspektorės N.Š. apklausos protokolo (t. 3, b.l. 187) matyti, jog pareiškėja buvo nepatenkinta atsakovės veiksmais ją užregistravus tikrintis sveikatos, prasitarė, kad į CMEK nevyks tol, kol Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktorius neleis susipažinti su medžiaga, kurią apie ją pateikė CMEK. Teismo nuomone, byloje pateikti 2011 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. 1-493 (t .4, b.l. 145-146) ir 2012 m. sausio 18 d. raštas Nr. 1-48 (t. 4, b.l. 147), kuriuose atsakovė išdėsto savo poziciją dėl pareiškėjos sveikatos būklės, neturi reikšmės išduodant siuntimus atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę, kadangi byloje nustatyta, jog buvo teisinis Aprašo 10.1 ir 10.2 punktuose nurodyti pagrindai išduoti minėtus siuntimus. Pareiškėja nenurodė ir teismas nenustatė objektyvių priežasčių, kodėl 2012 m. kovo 29 d. nuvykusi į CMEK ji neturėjo asmens istorijos sunumeruotos ir patvirtintos kopijos. Pažymėtina, kad pareiškėjai buvo pateikta informacija apie būtinus dokumentus, todėl ji pati privalėjo pasirūpinti asmens istorijos sunumeruota ir patvirtinta kopija. Teismo nuomone, atsakovė tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai kaip objektyvią aplinkybę, lėmusią sveikatos nepasitikrinimą darbdavio nustatytu metu, įvertino pareiškėjos nedarbingumą nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. kovo 1 d. Tačiau analizuojant tolimesnius pareiškėjos veiksmus, akivaizdžiai matyti tyčinis vengimas pasitikrinti sveikatą. Pareiškėja tik 2012 m. balandžio 24 d. informavo atsakovę apie sveikatos pasitikrinimo datą – 2012 m. gegužės 17 d., tačiau laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2012 m. balandžio 24 d. pareiškėja akivaizdžiai vengė vykdyti darbdavio teisėtus nurodymus pasitikrinti sveikatą ir tai patvirtina byloje pateikti Pataisos inspekcijos pareigūnų apklausos protokolai. Dėl pareiškėjos neveikimo atsakovas patyrė 242 Lt nuostolį (t. 4, b.l. 25-26, 30). Tarnybinis nusižengimas pagrįstai įvertintas kaip trunkamojo pobūdžio.

Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu 2012 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 6-10 „Dėl Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos inspektorės D.V. nubaudimo“ vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas.

Dėl 2012 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 6-11 teisėtumo ir pagrįstumo

Skundžiamu 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 6-11 pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, jog 2012 m. gegužės 18 d. ir 2012 m. gegužės 22 d. neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2012 m. birželio 6 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 018-113 (t. 4, b.l. 36-39), kurioje konstatuota, jog minėtais veiksmais pareiškėja pažeidė Darbo reglamento 154.1 punkto nuostatų, nesilaikė 2006 m. kovo 6 d. Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus įsakymu Nr. 4-15 patvirtintų Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklių) 6, 7, 8 punktų nuostatų.

Darbo reglamento 154.1 punkte numatyta, kad Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos pareigūnai, tarnautojai ir darbuotojai privalo laikytis nustatyti darbo laiko ir darbo drausmės. Vidaus tvarkos taisyklių (t. 4, b.l. 67-70) 6 punktas nustato pareigą Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos pareigūnams ir darbuotojams laikytis įstaigoje nustatyto darbo laiko; 7 punkte įtvirtinta, jog <..> pareigūnai, palikdami įstaigą tarnybos ar darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Norėdami išvykti ne darbo tikslais, Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos pareigūnai ir darbuotojai turi gauti tiesioginio vadovo sutikim; 8 punkte numatyta, kad <...> Pataisos inspekcijos pareigūnai, negalintys laiku atvykti arba visai negalintys atvykti į darbą, apie tai nedelsdami turi informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti negalėjimo atvykti ar neatvykimo priežastis. Jeigu pareigūnai ar darbuotojai apie savo neatvykimą dėl tam tikrų priežasčių negali pranešti patys, tai gali padaryti kiti asmenys.

Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos matyti, kad oficiali informacija apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą buvo Pataisos inspekcijos viršininkės A.Z. 2012 m. gegužės 22 d. tarnybinis pranešimas Nr. 1K-2479 (t. 4, b.l. 41). 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 4-45 nuspręsta sudaryti komisiją galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti (t .4, b.l. 40). 2012 m. gegužės 25 d. pareiškėjai įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 018-106 (t. 4, b.l. 42-43), kuriame nurodoma apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, nes ji 2012 m. gegužės 18 d. ir 2012 m. gegužės 22 d. be pateisinamos priežasties nebuvo darbe ir nurodytas terminas iki 2012 m. gegužės 30 d. pateikti pasiaiškinimą. 2012 m. gegužės 30 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą (t. 4, b.l. 44) nurodydama, kad 2012 m. gegužės 18 d. ji buvo Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, o 2012 m. gegužės 22 d. – Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir apie tai buvo informavusi tiesioginę viršininkę bei Pataisos inspekcijos direktorių. 2012 m. birželio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 018-113 konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą – be pateisinamų priežasčių neatvyko į darbą dvi dienas: 2012 m. gegužės 18 d. ir 22 d.

Pareiškėjos veiksmai 2012 m. gegužės 22 d. neatvykstant į darbą taip pat įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas. Iš Pataisos inspekcijos viršininkės tarnybinio pranešimo matyti, jog 2012 m. gegužės 21 d. jai buvo pateikti Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriui pareiškėjos rašytų raštų nuorašai: 2012 m. gegužės 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. 1K-2455 (t. 4, b.l. 48), kuriuo pareiškėja informuoja apie neatvykimą į darbą 2012 m. gegužės 22 d., nes vyksta į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei 2011 m. gegužės 21 d. prašymas dėl atostogų Nr. 1K-2454 (t. 4, b.l. 47), kuriuo prašoma išleisti priverstinių (kalba netaisyta) atostogų. Pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2012 m. gegužės 22 d. vyko į Kalėjimų departamentą pas pavaduotoją K.Š. informuoti apie direktoriaus J.K. vykdomą psichologinę prievartą. Iš įrašų pareiškėjos prašymuose matyti, kad buvo paprašyta patikslinti, kokių atostogų pareiškėja prašo ir kokiam terminui, tačiau byloje nepateikti duomenys, jog pareiškėja informaciją patikslino. Nustatyta, kad Pataisos inspekcijos direktorius J.K. prieštaravo dėl pareiškėjos nebuvimo darbe 2012 m. gegužės 22 d., nes nebuvo gauta jokios informacijos iš Kalėjimų departamento apie būtinybę inspektorei vykti pas vadovybę. Su tokiu sprendimu pareiškėja buvo raštiškai supažindinta (2012 m. gegužės 21 d. pareiškėjos parašas, t. 4, b.l. 48). 2012 m. gegužės 22 d. pareiškėja į darbą neatvyko visą dieną. Tarnybinio patikrinimo medžiaga nenustatyta, kad 2012 m. gegužės 22 d. pareiškėja turėjusi vykti į Kalėjimų departamentą vykdyti darbines funkcijas. Nustatyta, jog pareiškėja negavo savo tiesioginio viršininko (Pataisos inspekcijos viršininkės A.Z.) leidimo išvykti ne darbo tikslais. Pareiškėjai nebuvo užkirstas kelias kreiptis į Kalėjimų departamentą skundais raštu, elektroniniu paštu, tačiau tokiomis galimybėmis ji nepasinaudojo. Teismo nuomone, atsakovė pagrįstai pareiškėjos veiksmus įvertino kaip tarnybinį nusižengimą, kadangi neturėdama tiesioginio vadovo leidimo išvykti iš darbo ne darbo tikslais 2012 m. gegužės 22 d. ji nebuvo darbo vietoje. Pareiškėja su Reglamento nuostatomis supažindinta pasirašytinai (t. 1, b.l. 78), todėl žinojo ir nuostatą, jog prašymą suteikti atostogas direktoriui turi pateikti likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomų atostogų pradžios ir jis turi būti suderintas su tiesioginiu vadovu (141 punktas), taip pat nuostatą laikytis nustatyto darbo laiko ir darbo drausmės. Pareiškėja akivaizdžiai suvokdama savo elgesio galimas pasekmes dvi dienas neatvyko į darbą, todėl atsakovas pagrįstai tokį elgesį įvertino kaip tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjos neatlikti darbai 2012 m. gegužės 18 d. ir 22 d. turėjo būti atliekami kitų įstaigos darbuotojų ar valstybės tarnautojų, o tokia situacija protingumo ir teisingumo principų pagrindu laikytina neleistina. Tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje konkrečiai aprašyti pareiškėjos neteisėti veiksmai, pateiktas jų teisinis įvertinimas; nurodyta kaltės forma – tyčia bei sukeltos teisinės pasekmės – skubiai priimti sprendimus dėl jos pavadavimo; įvertinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – ankstesnės tarnybinės nuobaudos. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuri vertintina kaip skundžiamo įsakymo sudėtinė dalis, atitinka Taisyklių 74 punkto nuostatas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu 2012 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. 6-11 „Dėl Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos inspektorės D.V. nubaudimo“ laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl 2012 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 6-12 teisėtumo ir pagrįstumo

Skundžiamu įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Įsakyme nurodytas padarytas tarnybinis nusižengimas – Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2012 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 5K-42 duoto nurodymo pasitikrinti sveikatą nevykdymas, tokiais veiksmais pažeidžiant Darbo reglamento 154.5 punkto nuostatas bei Etikos taisyklių 3.1.6 punkto nuostatas.

Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama tik šio statuto 31 straipsnio 1 dalyje, išskyrus šios dalies 3, 4 ir 7 punktus, nurodytais pagrindais (Statuto 24 straipsnio 4 dalis). Statuto 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato savarankišką atleidimo iš tarnybos pagrindą, t.y. pareigūnas gali būti atleidžiamas iš tarnybos, kai nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė tarnybos drausmę, jei prieš tai jam per paskutinius 12 mėnesių buvo skirtos tarnybinės nuobaudos. Įstatymo leidėjo formuluotė „gali būti atleistas iš tarnybos“ suponuoja įstaigos vadovo diskreciją nuspręsti, ar yra pagrindas atleisti pareigūną iš tarnybos, tačiau to paties straipsnio 2 dalis nustato įstaigos vadovo privalomą elgesio modelį – atleisti pareigūną iš tarnybos, esant nustatytiems pagrindams.

Aiškinantis pareiškėjos padarytą ankstesnį pažeidimą dėl neatvykimo į darbą 2012 m. gegužės 18 d. ir 22 d., atsakovė buvo informuota apie tai, kad CMEK D.V. ekspertizę dėl tinkamumo tolesnei tarnybai nustatymo nutraukė (t. 4, b.l. 76). Bylos duomenimis nustatyta, kad pati pareiškėja ekspertizės atlikimui buvo užsiregistravusi nuvykti 2012 m. gegužės 17 d. (t. 4, b.l. 81) Tuo pagrindu 2012 m. gegužės 7 d. išduotas siuntimas atlikti specializuotą medicininę ekspertizę Nr. I-235 (t. 4, b.l. 83) ir 2012 m. gegužės 7 d. pareiškėja gavo siuntimą tikrintis sveikatą, tai patvirtindama savo parašu (t. 4, b.l. 82). 2012 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 5K-42 (t. 4, b.l. 84) pareiškėja buvo komandiruota sveikatos pasitikrinimui į CMEK, komandiruotės trukmė viena diena – 2012 m. gegužės 17 d. Gavus CMEK pirmininko informaciją, kad pareiškėja iki 2012 m. gegužės 22 d. į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę nenuvyko, todėl vadovaujantis Aprašo 32.3 punktu, jos ekspertizę dėl tinkamumo tolesnei tarnybai nustatymo nutraukė, nuspręsta pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tuo tikslu 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 4-44 (t .4, b.l. 77) sudaryta komisija tarnybiniam nusižengimui tirti, tą pačią dieną pareiškėjai įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą (t. 4, b.l. 78-79), pareikalaujant pateikti paaiškinimą. 2012 m. gegužės 28 d. pareiškėjos pateiktame paaiškinime Nr. 1K-2633 (t. 4, b.l. 80) lakoniškai pateikta informacija, jog vykdomi nurodymai, tačiau pareiškėja nesutinka gydytis Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. 2012 m. birželio 8 d. surašyta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 018-114 (t. 4, b.l. 72-75), kuria konstatuotas tarnybinio nusižengimo padarymas ir pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

Kaip minėta aukščiau, pareiškėja vengė sveikatos patikrinimų ir tik 2012 m. gegužės 17 d. nuvyko sveikatos patikrinimui į CMEK. Pagrindas atsakovei išduoti siuntimą atlikti specializuotą medicininę ekspertizę nurodytas Aprašo 10.1, 10.2 punktai. Teismo nuomone, atsakovė turėjo teisinį pagrindą išduoti siuntimą, nes pareiškėja ilgą laiką buvo nedarbinga (Aprašo 10.2 punkto sąlygos – pareiškėja buvo nedarbinga nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. kovo 1 d., 117 dienų iš eilės), be to, buvo objektyvių duomenų, jog dėl ligos pareiškėja negalės tęsti vidaus tarnybos (Aprašo 10.1 punkto sąlygos). Pagal Aprašo 32.3 punkto nuostatas, atliekant tiriamųjų ekspertizę CMEK gali siųsti tiriamąjį į II ir (ar) III lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas papildomiems laboratoriniams ar funkcinės diagnostikos tyrimams atlikti, diagnozėms patikslinti ar konsultacijoms gauti. Tiriamasis į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas privalo nuvykti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo siuntimo įteikimo dienos. CMEK šių įstaigų gydytojų specialistų išvados yra rekomendacinės. Iš šio teisinio reguliavimo akivaizdu, jog sprendimą siųsti tiriamąjį papildomiems tyrimams atlikti ar diagnozei gauti išduoda CMEK, o ne atsakovė, kaip nurodo pareiškėja skunde. Nagrinėjamu atveju specializuotosios medicininės ekspertizės metu pareiškėjai buvo paskirtas stacionarinis ištyrimas Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, ji pasirašytinai supažindinta 2012 m. gegužės 17 d. Kaip nurodyta 2012 m. gegužės 23 d. rašte Nr. 45R-1316, CMEK žiniomis pareiškėja į minėtą ligoninę buvo nuvykusi 2012 m. gegužės 18 d. ir susitarė, kad 2012 m. gegužės 21 d. atvyks į stacionarą ištyrimui, tačiau minėtą dieną neatvyko, todėl vadovaujantis Aprašo 32.3 punktu, ekspertizė buvo nutraukta. Pareiškėja su minėtu raštu susipažino 2012 m. gegužės 23 d. Byloje nenustatyta, kad dėl atsakovės siųstos informacijos, apibūdinančios pareiškėjos sveikatos būklę ir elgesį, CMEK priėmė sprendimą siųsti pareiškėją tikslesnei diagnozei. Pažymėtina, jog pagal Aprašo nuostatas toks sprendimas priimamumas savarankiškai CMEK ir nėra įtakojamas jokios šalutinės informacijos, todėl kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjos argumentai, jog dėl atsakovės raštų buvo suklaidinti CMEK ir ligoninės darbuotojai.

Pareiškėja neneigia nebaigusi atlikti medicininės ekspertizės CMEK ir objektyvių, jos elgesį pateisinančių priežasčių, nenurodė. Akivaizdu, kad pagal Pareigybės aprašymo 5.6 punktą, pareigas vykdantys asmenys turi atitikti specialiuosius sveikatos būklei keliamus reikalavimus, todėl nustatyta speciali sveikatos būklės patikrinimo tvarka, kuri pareigūnui yra privaloma. Byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėja nevykdė Pataisos inspekcijos direktoriaus nurodymo 2012 m. gegužės 17 d. pasitikrinti sveikatą CMEK, pasišalino iš asmens sveikatos paslaugas teikiančios įstaigos ir per nustatytą 2 dienų terminą nepasirodė, dėl ko ekspertizė buvo nebaigta. Vertinant pareiškėjos elgesį dėl sveikatos pasitikrinimo, akivaizdus tyčinis sistemingas vadovybės duotų nurodymų nevykdymas. Teismo nuomone, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje pagrįstai konstatuotas minėtas pažeidimas, nurodytas pareiškėjos elgesio teisinis kvalifikavimas, įvertintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ankstesnės tarnybinės nuobaudos – papeikimas, griežtas papeikimas ir pastaba), atsižvelgta į sukeltus padarinius – savo elgesiu ji sumenkina pareigūnams taikomų specialiųjų sveikatos būklės reikalavimų svarbą. Nors tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nenurodytas teisinis pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos pagal Statuto 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas, tačiau iš formuluotės „per paskutinius 12 mėnesių skirta daugiau kaip dvi nuobaudos“ galima suprasti, kad tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos skiriama būtent minėtu Statuto pagrindu. Minėto Statuto straipsnio nenurodymas nedaro skundžiamo įsakymo neteisėtu, kadangi iš tarnybinio patikrinimo išvados aišku, kokiu pagrindu siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos (Statuto 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjos argumentas, jog skiriant šią tarnybinę nuobaudą buvo pažeista Statuto 24 straipsnio 4 dalis. Taip pat nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepaprašius jos pateikti paaiškinimo, nes byloje pateiktas pareiškėjos 2012 m. gegužės 28 d. pasiaiškinimas Nr. 1K-2633 dėl duoto nurodymo pasitikrinti sveikatą nevykdymo.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 319/2007). Nagrinėjamoje byloje įvertinus tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 018-114 nurodytus motyvus, dėl kurių buvo siūloma skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, darytina išvada, kad skiriant šią tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į anksčiau paskirtas tarnybines nuobaudas, į ankstesnę darbinę veiklą, susijusią su pareiškėjos darbu Pataisos inspekcijoje, taip pat į tai, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas Pataisos inspekcijai, kaip valstybės institucijai, sukėlė neigiamas pasekmes, t. y. padarė žalą Pataisos inspekcijos, kaip valstybės institucijos, ir tarnybos Pataisos inspekcijoje prestižui bei geram vardui. Statutiniam pareigūnui keliami aukšti kvalifikacijos, asmeninių savybių ir specialūs sveikatos reikalavimai, todėl toks akivaizdus vengimas pasitikrinti sveikatą, duotų nurodymų nevykdymas, pagrįstai įvertintas kaip tarnybinis nusižengimas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl bandymo susidoroti su ja, šmeižimo, atsakovės tikslo ją atleisti iš tarnybos, taip pat pateikti įrodymai, susiję su pareiškėjai paskirtos nuobaudos paskyrimu, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – nėra adekvati pareiškėjos padarytam tarnybiniam pažeidimui.

Pareiškėjos prašymas panaikinti 2012 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 6-12 „Dėl Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos inspektorės D.V. nubaudimo“ netenkintinas.

Dėl 2012 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 6-13, kuriuo pareiškėja atleista iš tarnybos

2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 6-13 pareiškėja nuo 2012 m. birželio 11 d. atleista iš tarnybos. Įsakymu nustatytas tarnybos stažas ir pavesta išmokėti pareiškėjai kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Iš pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu ir skundo motyvų darytina išvada, jog pareiškėja ginčija ne visą įsakymą, tačiau jo 1 punktą. Ginčas dėl nustatyto tarnybos stažo ir pavedimo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas nekyla.

Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Statuto 24 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 31 straipsnio 2 dalies 14 punktu, 47 straipsniu, Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsniu ir atsižvelgiant į atsakovės 2012 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 6-12. Statuto 24 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriama tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos, 31 straipsnio 1 dalies 14 punktas nustato, jog pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai jam paskirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos, Statuto 47 straipsnis ir Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja tarnybos stažą.

Statuto 31 straipsnio 2 dalies 14 punkte nustatytas atleidimo iš tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Imperatyviai nurodoma, kad pareigūnas turi būti atleidžiamas iš tarnybos, kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Akivaizdu, jog darbdaviui minėta įstatymo norma nustato privalomą elgesio modelį, paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, atleisti pareigūną iš tarnybos yra privaloma. Nustačius, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos pareiškėjai paskirta pagrįstai (2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 6-12), konstatuojama, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai priėmė 2012 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. 6-13 ir atleido pareiškėją iš tarnybos. Įsakymas dėl atleidimo iš tarnybos yra paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos, teisinė pasekmė. Skundžiamame įsakyme tinkamai nurodytas atleidimo iš tarnybos teisinis pagrindas, jis priimtas esant Statuto 31 straipsnio 2 dalies 14 punkte nustatytoms faktinėms aplinkybėms, t.y. paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, todėl yra teisėtas ir pagrįstas

Dėl reikalavimų grąžinti į ankstesnes pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką

Pareiškėja prašo grąžinti į Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos inspektorės pareigas bei įpareigoti atsakovę išmokėti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. birželio 11 d. iki grąžinimo į pareigas dienos.

Minėti skundo reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinių, kuriais prašoma panaikinti visas paskirtas tarnybines nuobaudas. Netenkinus pareiškėjos skundo dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo, netenkinamas prašymas grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Byloje nustatyta, jog pareiškėja pagrįstai atleista iš tarnybos, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo ją grąžinti į tarnybą ir laikotarpį nuo atleidimo iš tarnybos laikyti priverstine pravaikšta.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendė:

pareiškėjos D.V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.