Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas dėl probacijos sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. M. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutartimi, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 302 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

2. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 8 d. nutarimu G. M. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 10 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmės. Nuteistajam G. M. paskirtos šios specialiosios pareigos: per 15 dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024 m. balandžio 24 d. buvo gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriuo buvo prašoma nuteistajam G. M. pakeisti probacijos sąlygas, nustatant įpareigojimą neišeiti iš namų tam tikru laiku (nuo 22.00 val. iki 06.00 val.), jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Nuteistasis G. M. skundu aukštesnės instancijos teismo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Probacijos tarnybos teikimą dėl probacijos sąlygų pakeitimo atmesti.

6.1. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis nepažeisdamas bausmės sąlygų jau yra atlikęs daugiau nei 3/4 bausmės, todėl jam priklauso švelnesnė bausmė. Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas jam papildomą pareigą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neatsižvelgė į jo psichinės sveikatos būklę – šiuo metu serga vidutinio sunkumo depresija ir vartoja antidepresantus. Dėl šios priežasties naktimis negalėtų atsibusti, kai probacijos pareigūnai atvyktų jį tikrinti. Teigia ir tai, kad jis negalėjo tinkamai apsiginti apylinkės teisme, kadangi negavo teisinės pagalbos.

6. Atsiliepimų į nuteistojo G. M. skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pateiktą bylos medžiagą, skundžiamą nutartį ir nuteistojo skundą, nesutikti su apylinkės teismo nutartyje nurodytais motyvais dėl G. M. taikomos probacijos sąlygų pakeitimo, paskiriant jam vieną papildomą pareigą, neturi pagrindo.

8. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – ir Probacijos įstatymas) nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra.

9. Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo ar papildomų sąlygų nustatymo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų.

10. Nuteistojo G. M. asmens bylos duomenys patvirtina, kad Probacijos tarnyba jo elgesį kontroliuoja nuo 2024 m. vasario 22 d. Lygtinio paleidimo priežiūros pabaiga – 2025 m. sausio 5 d. Nuteistojo G. M. individualaus probuojamojo priežiūros plane Nr. 7DN-693, be kita ko, numatyta, jog nuteistasis G. M. privalo šaukiamas atvykti į Probacijos tarnybos skyrių, skambučiu, trumpąja SMS žinute ar el. paštu pranešti probuotojui apie savo išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų), sudaryti sąlygas pareigūnams patikrinti, ar jis nevartoja psichiką veikiančias medžiagas. Nuteistasis G. M. įkalinimo įstaigoje 2024 m. vasario 20 d. pasirašytinai supažindintas su individualaus probuojamojo priežiūros planu, nurodė pastabų neturintis (asmens b. l. 12). Taigi nuteistasis aiškiai ir nedviprasmiškai buvo informuotas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Tuo tarpu vertinant nuteistojo elgesio pokyčio kryptingumą, sprendžiant, ar asmens atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas yra pakankamai efektyvus, vertinama, kaip nuteistasis laikosi visų jam paskirtų pareigų ir probacijos sąlygų.

11. Iš asmens bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistajam G. M. dar įkalinimo įstaigoje 2024 m. vasario 20 d. buvo įtektas šaukimas atvykti į Probacijos tarnybą 2024 m. vasario 22 d. 11.00 val. Nuteistasis 2024 m. vasario 22 d. 09.48 val. paskambinęs į Probacijos tarnybą paprašė perkelti atvykimo laiką į 16.00 val., tačiau sutartu laiku neatvyko, į probacijos pareigūno skambučius neatsiliepė (asmens b. l. 7). 2024 m. vasario 23 d. rašytiniame pasiaiškinime nuteistasis G. M. nurodė, kad minėtu laiku dalyvavo darbo pokalbyje (asmens b. l. 9), tačiau jokių duomenų, patvirtinančių tokius teiginius, nepateikė. Be to, nuteistasis G. M. 2024 m. kovo 25 d. 09.00 val. taip pat neatvyko į Probacijos tarnybą pokalbiui dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo. Minėtos dienos eigoje keletą kartų bandyta susisiekti su nuteistuoju, tačiau jis į telefono skambučius neatsiliepė (asmens b. l. 29). Tą pačią dieną 18.40 val. apsilankyta nuteistojo G. M. gyvenamojoje vietoje. Kieme sutiktas nuteistojo brolis paaiškino, kad G. M. kelias dienas į namus negrįžo, kur yra, nežino. Su nuteistuoju vėl bandyta susisiekti telefonu, signalas buvo geras, tačiau nuteistasis neatsiliepė (asmens b. l. 30). Įvertinęs šiuos asmens byloje esančius duomenis, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis G. M. vengia tinkamai vykdyti visas probacijos sąlygas, kadangi probacijos vykdymo metu šaukiamas neatvyko į Probacijos tarnybą, nesudarė sąlygų užtikrinti paskirtos pareigos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų kontrolę bei nepranešė apie išvykimą iš savo gyvenamosios vietos. Aukštesnės instancijos teismas akcentuoja, kad ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų probacijos sąlygų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu. Lygtinio paleidimo taikymo metu, siekiant, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, būtinos ir paties nuteistojo maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas bei bendradarbiavimas su probacijos tarnyba, siekiant tinkamai įvykdyti nustatytas probacijos sąlygas.

12. Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą asmenų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju matyti, kad G. M. iš viso teistas keturis kartus, daromi nusikaltimai sunkėja. Paskutinio vertinimo pagal metodiką OASys nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti nustatyta vidutinė (83 balai iš 99 balų), tačiau, kaip matyti, yra artima aukštai. Tuo tarpu nuteistojo Individualaus probuojamojo priežiūros plane Nr. 7DN-693 nustatyti pagrindiniai ilgalaikiai resocializacijos tikslai, kurie mažintų pakartotinį nusikalstamumą ir darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, yra šie: įsidarbinti, tokiu būdu skatinant teigiamą užimtumą ir didinant socialinius kontaktus su kitais asmenimis; teigiama linkme keisti savo mąstymą ir elgesį, nuostatas; spręsti finansinio stabilumo trūkumo problemas (įsidarbinant, sprendžiat priklausomybės problemas, mažinant skolas); spręsti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemas; nepažeisti įstatymų ir laikytis visuomenėje priimtinų normų, vykdyti probacijos sąlygas, nepažeisti draudimų, nedaryti naujų teisės pažeidimų. Todėl apylinkės teismas, atsižvelgęs į nuteistajam nustatytus resocializacijos tikslus bei padarytus probacijos sąlygų pažeidimus, priėjo pagrįstą išvadą, jog nors nuteistasis vykdo iš esmės visus jam paskirtus įpareigojimus (užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, dalyvauja elgesio pataisos programoje), tačiau nėra linkęs laikytis bendrųjų probacijos sąlygų. Todėl šiuo atveju nuteistajam yra būtina skirti papildomą elgesio kontrolės priemonę, tai yra, pareigą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Nors papildomas apribojimas sukelia nuteistajam tam tikras neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus probacijos sąlygų nesilaikymo rezultatas.

13. G. M. skunde akcentuoja, kad lygtinio paleidimo taikymo terminu jam probacijos sąlygos negali būti griežtinamos, tačiau atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad probacijos sąlygos gali būti keičiamos per visą lygtinio paleidimo laikotarpį. Pažymima ir tai, kad G. M. sistemingai ir piktybiškai nevykdant jam nustatytų probacijos sąlygų, taip pat gali būti sprendžiamas klausimas ne dėl papildomų pareigų skyrimo, o dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam panaikinimo. Nuteistasis G. M. skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog dėl vartojamų vaistų jis gali negirdėti probacijos pareigūnų, nakties metu atvykusių patikrinti, kaip jis vykdo papildomą pareigą. Visgi jokių duomenų, patvirtinančių teiginius apie jam paskirtą medikamentinį gydymą bei jo pobūdį, kartu su skundu nepateikė.

14. Aukštesnysis teismas taip pat nemato pagrindo konstatuoti nuteistojo teisės į gynybą pažeidimo dėl to, kad teikimas buvo išnagrinėtas nedalyvaujant gynėjui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 6 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi, teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas ir prokuroras bei, kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, šaukiamas nuteistasis, kurio neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Taigi, galiojantis teisinis reguliavimas nenumato teismui pareigos užtikrinti gynėjo dalyvavimą, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo gali gintis pats arba per savo pasirinktą gynėją, be kita ko, neturėdamas pakankamai lėšų turi teisę nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Nenustačius būtinų gynėjo dalyvavimo pagrindų, teismui nekilo pareigos užtikrinti gynėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo G. M. skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. M. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.