Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. S. ir D. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, I. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjos I. S. ir D. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, juo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų senelė B. G., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, po jo mirties pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjų seneliai B. G. ir A. G. (duomenys neskelbtini) susituokė. Kitų vaikų, išskyrus suinteresuotą asmenį I. D., nei B. G., nei A. G. neturėjo. A. G. mirė (duomenys neskelbtini), B. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po B. G. mirties, jos palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėjos. Paveldėjimo byla po A. G. mirties nebuvo vedama, A. G. palikimas nėra priimtas. A. G. vardu yra įregistruoti du žemės sklypai. B. G. vardu yra registruotos nuosavybės teisės į 0,2591 ha žemės sklypą su jame esančiais statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Sklype esantis statinys – malkinė buvo pastatytas 1986 m., todėl yra laikytinas bendrąja jungtine B. G. ir A. G. nuosavybe. B. G. po A. G. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, nes ir toliau naudojosi pastatu-malkine, taip pat dviem žemės sklypais, juos prižiūrėjo, rūpinosi, laikė save vienintele savininke. Dėl to paveldėjimo teisės liudijimui į visą B. G. turtą gauti pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie B. G. sutuoktinio A. G. palikimo priėmimą.

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nesant prieštaravimų tarp byloje dalyvaujančių suinteresuotų asmenų neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

4. Suinteresuotas asmuo I. D. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad B. G. ir A. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Pareiškėjos I. S. ir D. D. yra suinteresuoto asmens I. D. dukros, B. G. ir A. G. vaikaitės. Bylos duomenimis nustatyta, kad kitų vaikų, išskyrus suinteresuotą asmenį I. D., nei B. G., nei A. G. neturėjo. A. G. mirė (duomenys neskelbtini), B. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po B. G. mirties jos palikimą priėmė pareiškėjos I. S. ir D. D.. A. G. palikimas nėra priimtas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad A. G. vardu yra registruoti du žemės sklypai, o B. G. vardu įregistruotas žemės sklypas su statiniais, iš kurių pastatas-malkinė, pastatytas santuokos metu.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad klausimą, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

8. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjų senelė B. G. buvo A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė ir jo įpėdinė. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškime nurodytų aplinkybių, po sutuoktinio mirties pareiškėjų senelė ir toliau gyveno jai priklausiusiame name, rūpinosi ir prižiūrėjo malkinę bei sutuoktinio vardu registruotus žemės sklypus. Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog po A. G. mirties B. G. ir toliau rūpinosi jos sutuoktiniui priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi, ją prižiūrėjo bei išlaikė, t. y. elgėsi kaip turto savininkė. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Suinteresuoti asmenys pareiškime nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir neprieštaravo, jog pareiškimas būtų patenkintas.

9. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjų senelė B. G., būdama A. G. įpėdinė, priėmė po jo mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nustatyti pareiškėjų prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kuris nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. G., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, po jo mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo į visą B. G. priklausiusį turtą gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.