Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-553-667/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
1-553-667/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28765-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Nukentėjusysis
V. S., J. M., A. S.
Kaltinamasis
G. D.
Advokatai
Neringa Grubliauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-553-667/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28765-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1; 1.2.26.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Loretai Dosinienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,nukentėjusiesiems V. S., J. M., A. S.,kaltinamajam G. D., jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), 50 procentų darbingas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. D. 2018 m. birželio 17 d., apie 15 val. bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė pažįstamai V. S. ne mažiau kaip 5 smūgius, taip padarydamas nukentėjusiajai V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kairiajame dilbyje, kairiajame kelyje, kraujosruva apatinės lūpos raudonyje.

Be to, G. D. 2018 m. birželio 17 d., apie 20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) -ojo namo antrojo aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, būdamas neblaivus, viešoje vietoje elgėsi agresyviai, necenzūriniais žodžiais keikė kaimynus M. K., L. B. ir A. S., po to ant fotelio sėdintį A. S. pradėjo rankomis smaugti ir taip sukėlė jam fizinį skausmą bei tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, G. D. 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 19 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) -ojo namo laiptinėje prie buto Nr. 5 durų, būdamas neblaivus, tyčia, vieną kartą spyrė į kairį šoną ties klubu bei suėmęs rankomis už marškinėlių smaugė J. M., padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kakle.

Kaltinamasis G. D. kaltu pagal jam pateiktus kaltinimus padarius tris nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 284 straipsnyje kaltu pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. birželio 17 d., būdamas neblaivus, apsistumdė su V. S.. Jie pažįstami apie 20 metų, kaimynai, abu buvę imtynininkai ir jo geri pažystami. Įvykio aplinkybių gerai neatsimena. Sutinka su kaltinime nurodytu smūgių skaičiumi, galėjo viskas būti tai, kaip parašyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymuose, viskas atsitiko dėl jo girtumo. Tą pačią dieną vakare įvyko konfliktas su kitais kaimynais. Jis elgėsi agresyviai, necenzūriniais žodžiais keikė kaimynus M. K., L. B. ir A. S., po to ant fotelio sėdintį A. S. pradėjo rankomis smaugti ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Kilus konfliktui, M. K. iškvietė policiją, kad nekiltų muštynės. Atvykusi policiją jį sulaikė. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi. Supranta, kad jis rodė nepagarbą aplinkai, savo elgesį vertina kritiškai. 2018 m. rugsėjo 9 d. pas kaimynę į jų namą atėjo J. M.. Jis tuo metu buvo neblaivus. Dėl neblaivumo jis sužalojo J. M.. Ėmė ją už atlapų, smaugė, spyrė į šoną. Jis pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, nes nuo alkoholio darėsi agresyvus. Dabar su nukentėjusiaisiais susitaikė, atsiprašė jų, išvadas padarė, dabar gražiai sutaria, todėl prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. D. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Iš 2018 m. birželio 17 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28765-18 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje Tyrimas pradėtas gavus V. S. pareiškimą apie tai, kad 2018 m. birželio 17 d., apie 15 val., adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, pažįstamas G. D. sudavė jai ne mažiau kaip 10 smūgių rankos kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 9–11).

Iš 2018 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) , Kaune. Ant balkono grindų fiksuojama rausvos spalvos dėmė. Apžiūros metu paimami nukentėjusiajai priklausantys rūbai, kuriuos ji vilkėjo įvykio metu, ir rankšluostis su rudos spalvos, galimai sudžiūvusio kraujo, dėmėmis (1 t., b. l. 18–21).

Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune. Šiuo adresu ji gyvena viena, o butą nuomoja iš pažįstamo G. D.. Kaip supranta, jis yra buto savininkas. 2018 m. birželio 17 d., apie 15.00 val. G. atvyko pas ją į namus su tikslu gauti už butą pinigų. Jis paprašė daugiau pinigų negu įprastai, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu G. rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po konflikto jis pasišalino ir kur galėtų būti ji nežino (1 t., b. l. 15). Papildomai apklausta nukentėjusioji V. S. parodė analogiškai ir nurodė, kad 2018 m. birželio 16 d. pas ją svečiuose buvo M. A. arba „P.“, kuris gyvena Šilainiuose, jam 36 metai, jis Romainiuose turi autoservisą. Jie abu išgėrė, į pavakarę buvo atėjęs G., užėjęs į svečius išgėrė, bet konfliktų nebuvo. M. pas ją pernakvojo ir sekmadienio rytą atėjęs girtas G. pradėjo daryti savo tvarką, reikalauti valgyti, jie susipyko. Ji tą rytą buvo išgėrusi alaus. Ji su „P.“ sėdėjo ant lovos, šalia lovos buvo staliukas, o priešais lovą ant kėdės sėdėjo G.. Besiginčijant, G. atsistojęs jai sėdinčiai ant lovos kumščiu vieną kartą trenkė į nosį. Ji staigiai atsistojo, išbėgo į balkoną ir atsisėdo. Jis mušė per galvą. Ji bandė dengtis rankomis, bet jis jai sėdinčiai sudavė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių į veidą, į galvą. Po to, G. ją nutrenkė ant žemės ir po to ji nieko neprisimena. Atsigavo prie kriauklės, kai G. jai veidą prausė vandeniu. Tada atlėkė kaimynė D., M. mama, ji turbūt ir iškvietė policiją. G. pabėgo namo, o „P.“ išvijo. „P.“ visai nesikišo į jų konfliktą ir neužstojo (1 t., b. l. 38–39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1874/2018(02), nurodyta, kad V. S. konstatuota odos nubrozdinimas kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairiame dilbyje, kairiame kelyje, kraujosruva apatinės lūpos raudonyje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 40–54).

Iš 2018 m. birželio 18 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28829-18 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje. Tyrimas pradėtas gavus pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaunas, pažįstamas žmogus užpuolė pranešėjos kaimyną (1 t., b. l. 12–14).

Iš 2018 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, užfiksuota galimai nusikalstamos veikos padarymo vieta (1 t., b. l. 66–70).

Liudytoja M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 17 d. apie 20.00 val. ji su pažįstamu A. S. ir savo sugyventiniu L. B. buvo jų namo antrojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, kai iš lauko atėjo kaimyninio buto savininkas G. D., kuris juos visus pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais, elgėsi neadekvačiai, agresyviai, buvo akivaizdžiai neblaivus. G. staiga puolė sėdintį ant fotelio koridoriuje A. ir pradėjo jį smaugti, suėmęs kaklą rankomis. Ji labai išsigando ir iškvietė policiją, o L. tuo metu atskyrė G. nuo A.. A. visą laiką prašė G., kad prie jo nelįstų, kad nenori muštis. Dėl šio įvykio buvo labai išsigandusi ir pasipiktinusi, tačiau jai asmeniškai nei fizinės, nei turtinės žalos nepadaryta (1 t., b. l. 74–75). Papildomai apklausta M. K. parodė, kad ji su mama D. K. ir nepilnamečiu broliu gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Kauno miesto savivaldybei. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. D., jį nuomojasi V.. 2018 m. birželio 17 d. ryte apie 8 val. išvažiavo iš namų, kai apie 16 val. sulaukė kaimynės Aušros iš buto Nr. 2 skambučio ir ji paklausė, ar M. namuose ir ar žino kas įvykę, nes po jos balkonu ant žemės yra kraujo. Apie 17 val. grįžo namo ir jai mama pasakė, kad V. tą dieną sumušė G.. Mama jai papasakojo, ką jai V. buvo papasakojusi. Mama sakė, kad nematė, kaip G. mušė V., tik girdėjo triukšmą. M. nuėjo pas V. paklausti, kas nutiko. V. pasakė, kad G. ją sumušė, kad ji jo bijo, nenori likti viena, bet smulkmenų ji neklausinėjo. Apie 20 val. ji su savo pažįstamu A. S., kurį visi vadina „K.“, kitu pažįstamu L. B. ir mama sėdėjo jų namo bendro naudojimo koridoriuje antrajame aukšte. Jiems bendraujant koridoriuje, atėjo girtas G.. G. atėjo su kažkokiu vyru, kurį matė pirmą kartą. Tas vyras maždaug 30-40 metų amžiaus, maždaug 165 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo. G. atėjęs iškart puolė „K.“, kuris sėdėjo fotelyje ir pradėjo jį smaugti. A. S. net nesipriešino G., tik sakė „G. baik, nenoriu aš čia piktuoju“ ar panašiai. Ką G. sakė, ji nelabai girdėjo. Tas užpuolimas buvo labai staigus, ji net negirdėjo, kaip G. užlipo, nors yra 17 laiptų pakopų. G. girtas būna agresyvus, neadekvatus, tą visi žino. Ji, jos mama ir L. buvo blaivūs, o A. S. buvo išgėręs. A. S. buvo atėjęs pas V. į svečius, o L. pasikvietė M., nes bijojo G., kadangi jau žinojo, kad dieną jis sumušė V.. V. 2018 m. birželio 20 d. jai paskambino ir paprašė išimti iš konteinerio rūbus, kuriuos ji buvo apsirengusi, kai G. ją sumušė, ir po to išmetė, nes jie buvo kruvini. Ji tuos rūbus paėmė, o V. atidavė pareigūnams (1 t., b. l. 87–88);

Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu apie 2018 m. birželio 17 d. įvykius parodė analogiškai, kaip ir jos dukra M. K., kuriai ji papasakojo apie šį įvykį ir G. D. smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu (1 t., b. l. 90–91).

Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvena V. S., kuri yra jo gera pažįstama. Bent kartą į savaitę jis pas ją apsilanko svečiuose. 2018 m. birželio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, tik žino, kad buvo sekmadienis, apie 15 val. jam iš V. telefono paskambino jos kaimynė D. ir pasakė, kad G. sumušė V. ir paprašė ateiti įkalbėti V. važiuoti į ligoninę, nes V. nenorėjo. Jis nuėjo pas V., nes gyvena netoliese, rado pas ją policijos pareigūnus ir greitosios pagalbos medikus, ir įkalbėjo V. važiuoti į ligoninę ir važiavo kartu. V. jam pasakojo, kad pas ją atėjo G. ir dar vienas žmogus, nežino kas toks, ir jie pas V. gėrė alkoholį. V. sakė, kad G. ją užpuolė ir sumušė. Akivaizdžiai matėsi, kad V. sumušta, jos nosis buvo kruvina ir veidas su mėlynėmis. Kol V. apžiūrinėjo medikai, jis jos laukė, po to iškvietė taksi ir parvežė namo. Ligoninėje užtruko apie valandą laiko. Kai grįžo, V. nuėjo namo, o jie su D., M. ir L. buvo bendrame koridoriuje antrame aukšte ir kalbėjo. Jie A. klausinėjo, kas vyko ligoninėje. Jis buvo išgėręs, nes tos dienos rytą išgėrė tris butelius alaus. Jis sėdėjo fotelyje, kai atėjo G. su D., kurį visi vadina „Metru“. Jam apie 40 metų, jis nedidelio ūgio, apie 150 cm, kur gyvena nežino, bet anksčiau gyveno Basanavičiaus al., namo numerio nežino. Daugiau jokių duomenų apie jį nežino. G. D. pažįsta apie 10 metų, jų santykiai draugiški, A. kartais jam padeda ką reikia. G. buvo labai girtas, galima sakyti „pergėręs“. Jis pradėjo kažką rėkauti, kalbėti nesąmones. Jie su G. susistumdė ir jis pagavęs A. už kaklo suspaudė. Kiti tuo metu žiūrėjo. L. juos išskyrė ir G. išėjo. „M.“ liko, jie dar pakalbėjo. Kai G. jį smaugė, jam skaudėjo, bet greitai skausmas praėjo, liko tik paraudimas. Pas gydytojus ir teismo medikus po įvykio nesikreipė, nes skausmas praėjo, paraudimas išnyko ir jokių žymių po smaugimo neliko. G. pretenzijų neturi, jie iškarto po įvykio susitaikė. G. išgėręs alkoholio pasidaro nevaldomas, jo akys pasidaro stiklinės ir jam pradeda vaidentis, jis puola visus mušti (1 t., b. l. 82–84).

Liudytojas L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, analogiškai, kaip ir M. K., su kuria jis buvo įvykio metu ir matė kaip kaltinamasis smurtavo kaimynų atžvilgiu (1 t., b. l. 93–94).

Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisimena įvykį, įvykusį šių metų vasarą, galėjo būti 2018 m. birželio 17 d., kai su kartu dirbusiais kolegomis gavo Kauno apskr. VPK budėtojo pranešimą apie konfliktą, vykstantį (duomenys neskelbtini). Nuvykus šiuo adresu pareigūnus pasitiko nėščia M. K., kuri paaiškino, kad G. D., gyvenantis (duomenys neskelbtini) name abiem rankomis smaugė A. S., iškoliojo necenzūriniais žodžiais ir kumščiu į veidą sudavė tris smūgius. Pareigūnai nuvyko (duomenys neskelbtini) ir kieme juos pasitiko G. D., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, o ant abiejų jo rankų matėsi kraujosruvos. Paklaustas, kas jam nutiko, kas jį sužalojo, G. D. pasakė, kad susižalojo griūdamas ir niekam pretenzijų neturi. M. K. ir A. S. pasakė, kad rašys pareiškimą dėl G. D. smurto prieš A. S.. G. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskr. VPK OVS (1 t., b. l. 96).

Iš 2018 m. rugsėjo 10 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43800-18 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tyrimas pradėtas gavus pranešimą, kad 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), Kaunas, daugiabučio antro aukšto laiptinėje, ties Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto buto durimis, kaimynas G. D. smaugė pil. J. M., suėmęs rankomis už marškinėlių, juos tempė ir veržė kaklą, taip pat ne mažiau vieną kartą spyrė iš kojos į kairį dubenį, dėl ko pareiškėjai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 4–6).

Iš 2018 m. rugsėjo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptinė, kurioje galimai buvo padaryta nusikalstama veika (1 t., b. l. 131–132).

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 16-17 val., ji nuėjo pas savo kaimynę V. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ten be V. dar buvo A. S.. Ji atėjusi pas V. nusiprausė, nes namuose neturi galimybės nusiprausti. Kai nusiprausė, po kurio laiko pas V. atėjo G. D., kuris taip pat yra jos kaimynas. Jis buvo labai girtas, jis dar atsinešė brendžio butelį. Tik atėjęs jis iš butelio užsivertęs išgėrė dalį brendžio. Kol atėjo G., ji pas V. išgėrė gal du puodelius alaus. Girta tikrai nebuvo. Matydama, kad G. labai girtas, ir jau labai žiūri piktai į V. (nes jis anksčiau buvo ją sumušęs, o ji parašė pareiškimą policijai apie tai), todėl nusprendė jį palydėti namo, kad nebūtų daugiau problemų. Pasakė jam gražiai, kad eitų kartu, kad jį palydės. Jis gražiai jai uždėjo ranką ant kairio peties ir pasakė, kad „gerai einam ponia Jūrate“. Jie kartu išėjo iš buto per duris. Kai tik uždarė buto duris ir liko dviese mažam koridoriuke, G. sugriebė prie kaklo už bliuskutės ir temdamas ją į šoną už nugaros, pradėjo ją smaugti, taip pat spyrė į kairį šoną prie klubo, spyrė vieną kartą, gal jis taip spyrė, kai įsispyrė norėdamas ją išlaikyti. Ji pradėjo rėkti. Jai pradėjus rėkti iš karto pamatė, kad prie jų prišoko A. S., kuris ją apgynė. Ką konkrečiai A. darė nežino, nes jau tuo metu gulėjo ant grindų, gulėjo ant nugaros. Bet jai gulint G. vis dar ją laikė už bliuskutės. Kai A. kažkaip nustūmė nuo jos Giedrių, ji atsistojo, o A. ją įstūmė į V. butą, liepė užsirakinti duris, o pats kaip suprato išvarė Giedrių iš namo. Tada pas V. prabuvo kokią porą valandų, išgėrė butelį šampano abi, ir tik po to išėjo namo. Kai išėjo iš V. ir parėjo iki namų, pas ją kieme buvo jos dukra G. M. ir jos draugės G. P. ir D. B.. Kai įėjo į kiemą, į kiemą atbėgo G. D., jis buvo piktas. Jis jai nieko nespėjo nei pasakyti, nei padaryti, nes tarp jos ir jo atsistojo jos dukra. Jis lyg kažką pasakė, bet negali pasakyti ką. Dukra išvietė policiją ir greitąją. Policija atvažiavo labai greitai, todėl mano, dėl to G. ir nieko nespėjo padaryti nei jai, nei mergaitėms. Kai G. D. ją užpuolė prie V. buto, jai buvo padaryti šie sužalojimai - nubrozdinimai ant kaklo ir mėlynės ant kaklo ir nubrozdinimas ir mėlynė ant šono, kur spirta. Jis jai įvarė labai daug streso, pakilo spaudimas, taip pat pakilo cukrus, nes serga diabetu. Po to, kai buvo iškviesta greitoji, buvo nuvežta į Kauno klinikas, kur ją medikai apžiūrėjo, suteikė pagalbą ir išleido į namus. Daugiau pas jokius gydytojus nebuvo. Pas ekspertus taip pat nebuvo ir neis. G. D. buvo sutikusi kokią porą savaičių po įvykio, bet jis jos neatsiprašė, tik paklausė, kodėl ji tokia pikta. Jam pasakė, kad neturi ką su juo kalbėti ir nuėjo. Tada G. buvo blaivus. Giedrių pažįsta jau daug metų, per tą laiką su juo jokių piktumų nebūdavo, jokių konfliktų nei su ja, nei su jos šeimos nariais G. neturėjo. Anksčiau ir būdamas girtas, jis su ja elgdavosi labai gražiai. Nesuprato, kas šį kartą jam nutiko, kad jis taip agresyviai buvo nusiteikęs jos atžvilgiu. Jai padaryta dar ir moralinė žala dėl sveikatos sutrikdymo, bet jos dydį galės nurodyti vėliau. Prašo G. D. nubausti už jos sužalojimą. (1 t. b. l. 138–140).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2899/2018(02), nurodyta, kad J. M. konstatuota poodinės kraujosruvos kakle. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. rugsėjo 9 d. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galimai ranka (-omis) suspaudžiant kaklą. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 149–169).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Jūratę jis pažįsta, jos pavardės nežino. G. D. yra jo draugas. 2018 m. rugsėjo 9 d. dienos metu, tiksliai laiko pasakyti negali, galimai apie 16-17 val., buvo dar šviesu, jis buvo pas pažįstamą V., kuri (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ten atėjo pažįstama Jūratė. Po to, dar atėjo G. D.. Jūratė su V. gėrė šampaną. G. atėjo išgėręs. Jūratė pasiūlė jį palydėti namo, nes jis buvo išgėręs. Jis ją apsikabino, kaip atsirėmė į ją, ir jie abudu išėjo per duris, į koridoriuką, jo dydis gal 1 m. ant 2 m., jame dviem žmonėms sunku prasilenkti. Jis išgirdo, kad Jūratė šaukia „gelbėkit“. Išbėgo, ten buvo prieblanda, matė, kad jie lyg stumdosi, jis juos išskyrė, paėmė Giedrių už sprando ir patraukė į šoną. Jis tada pasitraukė ir jis nulipo laiptais į lauką ir išėjo. G. nieko nesakė, jis tada buvo labai girtas. Jūratė pasakė, kad jis ją smaugė. Paskui parodė savo kaklą, ten kažkoks paraudimas buvo, bet nelabai žymus. Po to, ji gal po kokios valandos išėjo namo. Tą pačią dieną, gal apie kokią 21 val., tiksliai laiko pasakyti negali, jam paskambino vyras prisistatęs policijos pareigūnu ir paprašė ateiti iki J. namų (duomenys neskelbtini) g. /(duomenys neskelbtini) g. kampe. Jis nuėjo ten, matė, kad atvažiavusi policija, greitoji ir Jūratė jau buvo greitosios automobilyje. Paskui, jis pasikalbėjo su ten buvusiais pareigūnais ir J. dukra, pasakė, ką tada matė dienos metu ir išėjo. J. su G. pažįstami senai, kai jie susitikdavo ir jam tuo metu tekdavo būti toje pačioje vietoje, nematė, kad tarp jų būtų kokie konfliktai, kad jie dėl ko nors nesusitartų. Kas tada nutiko G., kad kaip sakė Jūratė jis ją smaugė, nežino, mano dėl to, kad jog buvo pergėręs (1 t., b. l. 172–174).

Liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. M. yra jos mama. G. D. yra jų kaimynas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet namo numerio neatsimena. Jų namas yra kampinis (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. 2018 m. rugsėjo 9 d. buvo sekmadienis, jai būnant mieste, paskambino mama, tai galėjo būti apie 20 val., bet tiksliai laiko pasakyti negali. Ji jai pasakė, kad bijo kaimyno G., nesuprato ar ji bijo pareiti į namus, ar išeiti iš namų. Ji jai dar pasakė, kad G. ją smaugė. Kaip tik tuo metu grįžinėjo namo. Kai parėjo iki namų, eidama link savo kiemo, pamatė, kad prie jų kiemo stovi G.. Jis buvo girtas, nesiorientavo aplinkoje, burbuliavo kažką, nesuprato ką. Mama tuo metu buvo jų kieme, netoli namo durų. Kartu su ja tada buvo dar ir jos draugės G. P. ir D. B.. Jos tik buvo kartu su manimi, jos nieko nedarė. G. klausė, kas atsitiko, kodėl smaugė jos mamą. Jis sakė, kad jis nieko nedarė, sakė, kaip jis taip galėtų. Matydama, kad nepavyks jo išprašyti iš kiemo, ji paskambino 112, paprašė policijos pagalbos. G. išgirdęs, kad skambina policijai, pabėgo iš jų kiemo ir nubėgo į savo kiemą. Paskui skambino dar kartą 112, jai pasakė, kad daug iškvietimų, ir kai tik bus galimybė, policija atvyks. Gal po kokių 15-20 minučių atvyko policija. Pareigūnams paaiškino, kur G. gyvena ir jie jį sulaikė. Taip pat pareigūnai iškvietė greitąją, mamą išvežė į klinikas. Mamą tada matė, jai ant kaklo buvo kraujosruvos, raudonas brūkšnys, horizontalus, dar aplinkui buvo keletas mažyčių trumpų brūkšnelių ant kaklo odos. Kaip jis smaugė mamą prie kaimynės V. butų durų, ji pati nematė, jai tai pasakojo mama. Ji sakė, kad jai padėjo A., kuris kiek jai yra žinoma, taip pat pats yra anksčiau nukentėjęs nuo G.. G., kai būna girtas būna agresyvus, nes nuo jo yra nukentėjęs ne vienas kaimynas. Jis kai geria, triukšmauja (1 t., b. l. 177–179);

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 10325 matyti, kad 2018 m. birželio 17 d., 20.44 val. G. D. nustatytas 1,87 promilių girtumas (2 t., b. l. 36);

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 11217 matyti, kad 2018 m. rugsėjo 9 d., 21.36 val. G. D. nustatytas 1,89 promilių girtumas (2 t., b. l. 37).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas nežymiu sveikatos sutrikdymu pasitvirtino. Byloje neginčijamai nustatyta, kad G. D. tyčia kumščiu sudavė pažįstamai V. S. ne mažiau kaip 5 smūgius, taip padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kaktos kairėje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kairiajame dilbyje, kairiajame kelyje, kraujosruva apatinės lūpos raudonyje. Nustatytas aplinkybes ir veikos padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Taip pat G. D., būdamas neblaivus, tyčia, vieną kartą spyrė į kairį šoną ties klubu bei suėmęs rankomis už marškinėlių smaugė J. M., padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kakle. Kaltinamasis G. D. kaltu prisipažino. Nustatytas aplinkybes ir veikos padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal susiformavusią teismų praktiką viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vieta, kur vyko konfliktas – namo bendrojo naudojimo koridorius teisingai laikoma vieša vieta.

Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Kaltinime nurodyta, kad G. D. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė agresyviu elgesiu, taip pat jis necenzūriniais žodžiais keikė kaimynus, smaugė A. S., tokiu būdu jam sukėlė fizinį skausmą, rodė nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją rimtį. Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus veiksmus, jo veika teisingai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo G. D. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė pateikė kaltinamojo G. D. bei nukentėjusiųjų V. S., J. M. ir A. S. susitaikymo protokolus, kuriuose kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusieji priima kaltinamojo atsiprašymą ir sutinka su juo taikytis, nurodo, kad žala jiems nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia bei prašo atleisti kaltinamąjį G. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

BK 38 straipsnio 1 dalies numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis G. D. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, su nukentėjusiaisiais susitaikė, atlygino padarytą žalą, jie jam jokių pretenzijų nereiškia ir sutinka, kad šis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras neprieštaravo, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas sprendžia, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių, jis neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamojo elgesį po nusikaltimo – teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veikas ir nuoširdžiai gailisi, be to, po nusikaltimų padarymo, supratęs ir įvertinęs žalingą alkoholio vartojimą bei jo daromą neigiamą įtaką savo elgesiui, kreipėsi į gydytojus dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui, kas rodo teigiamas kaltinamojo išvadas ir norą socializuotis. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė reikiamas išvadas iš nusikalstamų veikų, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir BK 284 straipsnį jam susitaikius su nukentėjusiaisiais, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, kurių padarymą įtakojo alkoholio vartojimas, visos jos susiję su smurto vartojimu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamam G. D. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės - įpareigojimas sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, neįgalumą, nustatant minimalų.

Šioje byloje kaltinamajam G. D. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Nukentėjusieji civilinio ieškinio byloje nepareiškė, proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiosios V. S. kruvini rūbai, paimti 2018 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros metu, priduoti saugoti į Kauno apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklą (kvito Nr. KA VPK 000089), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297–299 straipsniais, 301–303 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. D., padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, G. D. susitaikius su nukentėjusiaisiais V. S., A. S., J. M..

Baudžiamąją bylą G. D. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktais skirti G. D. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

-per 5 (penkis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

-skirti 5 MGL, tai yra 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą).

Išaiškinti G. D., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiosios V. S. rūbus, paimtus 2018 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros metu, priduotus saugoti į Kauno apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklą (kvito Nr. KA VPK 000089), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius