- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-22
- Bylos Nr.
- 2-221-731/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Kuzmickienė
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. Š., A. M.
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „Inovestus“ atstovui advokatui R. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „Inovestus“ ieškinį atsakovui V. M., tretieji asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. Š., A. M., dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius UAB „Inovestus“ ieškiniu prašo iš priteisti iš atsakovo V. M. bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)” naudai 52749,45 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išvadas. Nurodė, jog ieškovą 2001 m. kovo 5 d. įsteigė atsakovas ir jos pavadinimas buvo V. M. įmonė. 2009 m. liepos 22 d. atsakovas V. M. įmonę pertvarkė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiskyrė save ieškovo administracijos vadovu - direktoriumi ir ieškovą įregistravo su 10000 Lt įstatiniu kapitalu, kurį sudarė 100 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų. Pagal pateiktą 2010 m. gruodžio 31 d. balansą, ieškovas viso turto turėjo už 52727 Lt sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai jau sudarė 58642 Lt sumą. Ieškovas per 2010 metus patyrė 35728 Lt nuostolį ir ieškovo nuosavas kapitalas tapo minusinis (-5915). Daugiau įmonės balansų niekas nesudarinėjo. 2010 m. gruodžio 31 d. ieškovo pradelstos skolos jau viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl ieškovas jau buvo nemokus. 2011 metais atsakovas, turėdamas pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą ir imtis atitinkamų priemonių įstatinio kapitalo atstatymui, 2011 m. rusėjo 8 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už 1 Lt pardavė visas 10000 Lt nominalios vertės ieškovo akcijas, tikslu išvengti atsakomybės už padarytą žalą ieškovui ir jo kreditoriams. Pagal akcijų pirkimo - pardavimo sutarties priedą Nr. 1, atsakovas akcijų įgijėjui perdavė tik įmonės antspaudą ir dokumentus. Pačiame perdavimo akte nurodoma, kad nei turto, nei pinigų nėra. Be to, atsakovas už kažkokias UAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo paslaugas pagal 2011 m. rugsėjo 8 d. Sąskaitą - faktūrą Serija VF Nr. 502 ieškovo akcijų įgijėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 7400 Lt, kas įrodo, kad ieškovo akcijas atsakovas ne pardavė, o dar sumokėjo, kad ieškovo akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtų ir nuo jo nuimtų atsakomybę. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad ieškovo vardu yra registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 3061 Lt ir trys transporto priemonės. Ieškovo administratoriui atsakovas, nors jis ieškovo bankroto iškėlimo dieną nebuvo oficialus ieškovo administracijos vadovas, 2013 m. birželio 10 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 13-1 perdavė transporto priemonę VW LT45, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiuojančią, surūdijusią, išardytą, be akumuliatoriaus, t.y. visiškai bevertę. 2013 m. birželio 10 d. paaiškinimais atsakovas ieškovo administratoriui nurodė, kad kitas dvi ieškovo vardu registruotas transporto priemones VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti negali, nes automobiliai išardyti dalimis ir faktiškai jų nėra. Juridinių asmenų registre nurodytam ieškovo administracijos vadovui A. M. dokumentų negalėjo įteikti ir antstolis G. S.. Šie faktai patvirtina, kad ieškovo akcijų perleidimas buvo fiktyvus, todėl už ieškovo kreditoriams padarytą žalą yra atsakingas atsakovas. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismas patvirtino 55810,45 Lt ieškovo BUAB (duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinius reikalavimus. Kadangi ieškovo vardu yra registruotas tik 3061 Lt vertės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovo administratoriui perduotas automobilis yra bevertis, tai atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą žalą sudaro 52749,45 Lt, t.y. teismo patvirtinti ieškovo kreditorių finansiniai reikalavimai atėmus žemės sklypo vertę (55810,45 Lt – 3061 Lt = 52749,45 Lt). Tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes, jeigu atsakovas būtų vykdęs įstatymų nustatytas pareigas, o ne atlikęs neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus su ieškovo akcijomis bei būtų išsaugojęs ieškovo balanse apskaitytą turtą, ieškovas ir jo kreditoriai nebūtų patyrę žalos.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepimuose nurodė, kad 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. balandžio 5 d.) 31 str. ar 32 str. 2 d. nesuteikia teisės bankroto administratoriui kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. V. M. įmonė į UAB “(duomenys neskelbtini)” buvo pertvarkyta 2009 m. liepos 22 d., todėl jam negali kilti atsakomybė pagal CK 2.104 str. 2 d., nes (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo nutartis nepatvirtina, kad joje nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” įsiskolinimai B. Š., VMI prie LR FM, VSDFV Utenos skyriui, antstolio S. O. G. kontorai, RUAB “Visagino gelžbetonis”, UAB “Zarasų vandenys” ir UAB Danske lizingui atsirado iki 2009 m. liepos 22 d., bet ir tokie reikalavimai turėjo būti pareikšti iki 2012 m. liepos 22 d., t.y. trejų metų laikotarpiu. Ieškovas, reikalaudamas priteisti jo 52749,45 Lt dydžio žalą neteigia ir neįrodinėja šių aplinkybių. Tai, kad su ieškinio pareiškimu į teismą buvo kreiptasi pavėluotai, galimai patvirtina, kad jis neįvykdė 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo Nr. 1X-216 8 str. 1 d. numatytos pareigos, tačiau ieškovas neįrodinėja kokią žalą dėl tariamai pavėluoto bankroto bylos iškėlimo patyrė. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo nutartis nepatvirtina, kad joje nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” įsiskolinimai B. Š., VMI prie LR FM, VSDFV Utenos skyriui, antstolio S. O. G. kontorai, RUAB “Visagino gelžbetonis”, UAB “Zarasų vandenys” ir UAB Danske lizingui atsirado būtent dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y., kad tai yra žala, atsiradusi dėl jo neveikimo. Kad būtų nustatyta jo civilinės atsakomybės rūšis ir dydis, būtina nustatyti faktines aplinkybes: kokie jo veiksmai ir kaip lėmė žalos ieškovui atsiradimą ar jo padidėjimą ir kiek tai susiję tariamai pavėluotu kreipimusi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Žala nelaikytinos tos kreditoriaus išlaidos, kurių jis patiria ne dėl skolininko neteisėtų veiksmų, o dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei statybos įmonė, šiuo atveju ieškovas UAB “(duomenys neskelbtini)” neteko klientų. Ieškovas neteigia ir neįrodinėja, kad jis kaip įmonės vadovas įmonės vardu sudarinėjo rizikingus, normalios ūkinės, komercinės veiklos neatitinkančius sandorius, perleido įmonės turtą už neprotingai mažą kainą ar atliko kitus veiksmus, kurie lėmė UAB “(duomenys neskelbtini)” nemokumą. Byloje neįrodinėjama, jog kokie konkretūs jo kaip vadovo veiksmai neatitiko įprastos verslo praktikos, kokia dėl to atsirado žala. Vien tai, kad dėl sunkios finansinės padėties ir prasidėjusios pasaulinės krizės įmonė neteko klientų, dėl to negalėjo pilnai atsiskaityti su kreditoriais, negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti jam deliktinę civilinę atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovas V. M. nedalyvavo, jo atstovė prašė ieškinį atmesti.
Tretiesiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. Š. ir A. M. neįteikus jiems procesinių dokumentų pagal žinomus buveinės ir gyvenamosios vietos adresus, procesiniai dokumentai jiems buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, nustatytas 14 dienų terminas pareikšti atsiliepimą į ieškinį, pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau jie į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimą atsakovui atlyginti padarytą žalą grindžia LR Įmonių bankroto (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato atsakovui pareigą kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, bei ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostata, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šioje byloje sprendžiamas įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimas, kai jis laiku nesikreipė dėl bankroto bylos jo valdomai įmonei iškėlimo. Ieškovas teigia, kad įmonė tapo nemokia 2010 m., įmonės nemokumo būsena pirmą kartą buvo užfiksuota 2010-12-31 balanse, t.y. atsakovui, kaip įmonės vadovui, 2011 metais atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindimo, ieškinys netenkinamas. LR CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškus ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymo leistinumo ir sąsajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (LR CPK 182 str.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.
Ieškinio pagrindas yra aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą (ieškinio dalykas) dėl to, kad atsakovas neįvykdė savo kaip įmonės vadovo pareigos inicijuoti įmonės bankrotą, šiai esant nemokiai. Taigi, faktinis pareikšto ieškinio pagrindas yra atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas: neteisėti veiksmai - bankroto bylos neinicijavimas laiku, žalos kreditoriams padarymas bei šios žalos sąsajumas su atsakovo neteisėtais veiksmais, kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga. UAB “(duomenys neskelbtini)” nemokumas kaip pagrindas inicijuoti jai bankroto bylą, yra viena iš įrodinėtinų byloje aplinkybių, nes tik esant nemokumui, atsiranda ĮBĮ numatytų subjektų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau ši faktinė aplinkybė reikšminga tik tuo aspektu, ar įmonės nemokumas buvo, jei taip - kada jis atsirado, t.y. nuo kokio momento atsakovo veiksmai, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, galėtų būti vertinami kaip neteisėti.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2001 m. kovo 5 d. atsakovas įsteigė V. M. įmonę. 2009 m. liepos 22 d. atsakovas V. M. įmonę pertvarkė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiskyrė save ieškovo administracijos vadovu - direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravo su 10000 Lt įstatiniu kapitalu, kurį sudarė 100 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų. 2010-12-31 balanso sudaryto 2011-05-26 duomenis, matyti, jog įmonė 2010-12-31 turėjo 52727 Lt vertės turto, visos jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė - 58642 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 58642 Lt (b.l. 15). Atsakovas 2011-09-08 pirkimo – pardavimo sutartimi už 1 litą pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurios suteikia 100 procentų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, su turimais bendrovės įsiskolinimais: LR valstybės biudžetui -11615,79 Lt, įsiskolinimas tiekėjams ir kitiems ūkio subjektams – 55424,83 Lt, įsiskolinimas darbuotojams 10299,50 Lt (b.l. 20-23). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-09-08 dokumentų ir turto priėmimo – perdavimo aktu perdavė visus buhalterinius dokumentus nuo 2001-03-12 iki 2011-09-08 bei turtą nominaliam bendrovės akcininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 24-25). Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla ir jos administratoriumi paskirtas UAB „Inovestus“ (b.l. 34-36). Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, patvirtintas jos kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų dydis: B. Š. – 12799,50 Lt, VMI prie LR FM – 24884,24 Lt, VSDFV Utenos skyriui - 9931,06 Lt, antstolio S. O. G. kontorai – 1735,95 Lt, RUAB “Visagino gelžbetonis” – 2656,85 Lt, UAB “Zarasų vandenys” – 3550,82 Lt, UAB Danske lizingui – 252,03 Lt (b.l. 37). Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patikslintas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas, kreditorės reikalavimas sumažintas 9799,50 lt ir į kreditorių sąrašą įtrauktas įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos su 3000 Lt kreditoriniu reikalavimu (b.l. 38).
Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento, vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo vienasmenis organas privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas.
Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi kreditoriais ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t.y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymas, pasireiškiantis skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas privalėjo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo to momento, kai įmonė tapo nemoki, t.y. tačiau konkrečiai nenurodė, kada atsakovui turėjo paaiškėti įmonės nemokumas. Apie tai, kada atsakovas privalėjo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdyje tikslios datos nenurodė, o tik abstrakčiai nurodė, jog 2011 m pradžioje. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansas už finansinės atskaitomybės laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 buvo sudarytas tik 2011-05-26. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovas, sudaręs 2010 m. bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, privalėjo kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, nes buvo aišku, kad bendrovė negali ir negalės atsiskaityti su savo kreditoriais. Įmonės nemokumui konstatuoti nepakanka tos aplinkybės, jog įsipareigojimai metų pabaigoje viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, būtina sąlyga, kad tie įsipareigojimai būtų pradelsti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kokią dalį iš 58642 Lt bendrovės įsipareigojimų buvo pradelsti. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog atsakovas, sudaręs 2011-05-26 bendrovės balansą, neprivalėjo kreiptis dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo.
Balanso duomenys yra vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl įmonės nemokumo būsenos, kaip ji apibrėžiama Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. Tačiau nustatyti momentą, kada įmonė tapo nemoki, yra svarbu, kai sprendžiama dėl pasekmių, kylančių iš tokio nemokumo, taikymo (šiuo atveju – reikalaujama iš atsakovo žalos atlyginimo būtent dėl to, kad jis laiku neinicijavo įmonės bankroto), turi būti nustatyta, kada įmonės pradelstų (bet ne mokėtinų per vienerius metus) įsipareigojimų suma viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, taip pat – kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų ir t. t.
Analizuojant 2010-12-31 balanso duomenis, matyti, jog įmonė 2010-12-31 turėjo 52727 Lt vertės turto; visos jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 58642 Lt; per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 58642 Lt (b.l. 15). Skaičiuojant aritmetiškai, per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų suma viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (26363,50 Lt), tačiau teismas pažymi, kad, kaip minėta, įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip pradelstų įsipareigojimų santykis su įmonės turto verte, todėl ieškovas, siekdamas įrodyti, kad atsakovų pareiga inicijuoti bankroto bylą atsirado 2011 metais, turėtų įrodyti aplinkybę, kad būtent pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai), tuo metu jau viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės. Tokių įrodymų (apie pradelstų įsipareigojimų sumą) ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metais turėjo 60411 Lt grynojo pelno, todėl 2010 metais įmonei patyrus nuostolius, neatmetama prielaida, kad įmonė tapo nemoki kilus visuotinai ekonominei krizei.
Ieškovas nurodo, kad atsakovas tikslu išvengti atsakomybės už padarytą žalą ieškovui ir jo kreditoriams, 2011 m. rusėjo 8 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už 1 Lt pardavė visas 10000 Lt nominalios vertės ieškovo akcijas. Be to, nurodo,kad atsakovas už kažkokias UAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo paslaugas pagal 2011 m. rugsėjo 8 d. Sąskaitą - faktūrą ieškovo akcijų įgijėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 7400 Lt, kas įrodo, kad ieškovo akcijas atsakovas ne pardavė, o dar sumokėjo, kad ieškovo akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtų ir nuo jo nuimtų atsakomybę. Aplinkybių, jog atsakovas sumokėdamas 7400 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ už administravimo paslaugas pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslu išvengti atsakomybės už padarytą žalą ieškovui ir jo kreditoriams niekuo neįrodė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta laisva valia, nepažeidžiant įstatymų, todėl atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti.
Analizuojant teismų praktiką bylose dėl žalos atlyginimo, kai ieškinys grindžiamas būtent pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymu, pastebėtina, jog žala šiuo pagrindu priteisiama tokiais atvejais, kai įmonė pakankamai ilgą laiką nevykdo įprastos ūkinės - komercinės veiklos, tačiau prisiima naujus įsipareigojimus, dėl to didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su esamais kreditoriais arba atsiranda naujų kreditorių, su kuriais taip pat nėra galimybės atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, be kita ko nurodoma, jog teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė prieš kreditorius bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu ir ši praktika yra pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno. Būtent tokie atvejai, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos kreditoriams. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, įmonės vardu sudarinėjo rizikingus, normalios ūkinės, komercinės veiklos neatitinkančius sandorius, prisiėmė naujus įsipareigojimus ar atliko kitus veiksmus, kurie lėmė UAB “(duomenys neskelbtini)” nemokumą.
Ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo nutartimi patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinių reikalavimų bendrai 55810,45 Lt sumai dydis, tai sudaro atsakovo veiksmais padarytą žalą. Tačiau teismui nėra pateikiama jokių duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad 55810,45 Lt kreditorinių įsipareigojimų dydis yra atsakovo netinkamai vykdytų įsipareigojimų einant vadovo pareigas pasekmė. Nepateikiami jokie duomenys patvirtinantys, kad tarp atsakovo veikimo ar neveikimo bei kreditorių finansinių reikalavimų 55810,45 Lt sumai yra priežastinis ryšys. Duomenų, kada ir kokių civilinių sandorių pagrindu yra kilę Panevėžio apygardos teismo nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai, kada suėjo prievolių vykdymo terminai, byloje nėra. Todėl negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintas 55810,45 Lt kreditorinių įsipareigojimų dydis yra išimtinai atsakovo V. M., dirbusio įmonės vadovu iki 2011-09-08, netinkamo pareigų vykdymo pasekmė. Be to, keldamas įmonei bankroto bylą, Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik nuo 2011m. trečiojo ketvirčio nemoka privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius.
Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovo nurodomas atsakovo delsimas iškelti bankroto bylą objektyviai sąlygojo didesnių skolų bendrovei atsiradimą. Teismas nesutinka su ieškovo pateiktu argumentu, kad, jeigu atsakovas, paaiškėjus įmonės nemokumui ir tapęs įmonės vadovu, būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriniai reikalavimai nebūtų didėję. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui, tapus įmonės vadovu, pati įmonė faktiškai veiklos nebevykdė, be to, byloje duomenų apie tai, kad nuostoliai didėjo, nepateikta.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad didėjusius finansinius įsipareigojimus kreditoriams, kuriuos ieškovas įvardija kaip 52749,45 Lt nuostolius, sąlygojo galimai nuostolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, o ne atsakovo delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, neįrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovo nurodyto neteisėto neveikimo, t.y. nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir ieškinyje nurodytos žalos, todėl nenustačius visų būtinų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų ieškinys dėl 52749,45 Lt BUAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos priteisimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje teismui tinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių bei, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos CPK 185 str. reikalavimų, išsamiai, siekiant padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, įvertinus byloje apklaustų šalių parodymus, išanalizavus pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškinys atmestinas visa apimtimi. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. sumokėtų 1000,00 Lt advokatui (CPK 93 str. 1, 5 d.).
Ieškovas, kaip bankrutavusi bendrovė, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo nagrinėjamoje byloje (CPK 83 str. 8 p.),todėl bylinėjimosi išlaidos paliktinos valstybės sąskaita.
Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nutartimis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismui atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (LR CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Laikinąją apsaugos priemonę, taikytą Zarasų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nutartimis, panaikinti sprendimui įsiteisėjus.
Priteisti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 1000,00 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidų V. M..
Sprendimas per 30 d., nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.