Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų

Z. Z. (Z. Z.) ir R. A. U. (R. A. U.) skundus atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Tarnybos 2023 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V3(19.1)-822 dėl pareiškėjams išduotų leidimų dirbti panaikinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Tarnyba 2022 m. rugsėjo 29 d. ir 2022 m. spalio 5 d. pareiškėjams išdavė leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje 12 mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjams leidimai dirbti buvo išduoti kaip atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti įmonės UAB „Čili pica“ kvietimu.

Tarnyba 2022 m. birželio 19 d. raštu kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyrių, prašydama informuoti, ar įmonė UAB „Čili pica“ yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba ar darbdavio vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius 2023 m. birželio 23 d. raštu Nr. SD-1-15116 informavo apie UAB „Čili pica“ baustumus.

Tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorė 2023 m. birželio 30 d. priėmė skundžiamą Tarnybos sprendimą – įsakymą dėl leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams panaikinimo, kuriuo pareiškėjams panaikino leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjai nesutikdami su Įsakymu (jo dalimi), su skundu kreipėsi į teismą.

Užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja UTPĮ bei Aprašas. UTPĮ 63 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, jog leidimas dirbti užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Aprašo 32 punktas numato, jog Tarnyba leidimą dirbti panaikina Įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais per 5 darbo dienas nuo duomenų gavimo dienos. Aprašo 33 punkte numatyta, kad apie leidimo dirbti panaikinimą Tarnyba per 3 darbo dienas nuo jo panaikinimo dienos, naudodamasi savo informacine sistema, informuoja Migracijos departamentą ir darbdavį arba įmonę ar fizinį asmenį, į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, o jei dėl leidimo dirbti panaikinimo kreipiasi pats užsienietis, ‒ ir užsienietį, elektroniniu paštu jam išsiųsdama įsakymą, pasirašytą elektroniniu parašu, arba jo išrašą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius 2023 m. birželio 23 d. raštu Nr. SD-1-15116 informavo Tarnybą apie UAB „Čili pica“ padarytus pažeidimus. Nustatyta, kad 2023 m. kovo 3 d. UAB „Čili pica“ atžvilgiu

buvo priimtas nutarimas dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo, taip pat 2023 m. kovo 3 d. buvo priimtas nutarimas fiziniam asmeniui UAB „Čili pica“ direktoriui pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Minėta, kad pagal Įstatymo 63 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą, leidimas dirbti užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas. Iš pirmiau aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „Čili pica“ ir jos vadovui tuo pagrindu (nelegalus darbas) buvo skirtos administracinės nuobaudos ir kurios sumokėtos, todėl laikytina, kad minėtos faktinės aplinkybės atitinka Įstatymo 63 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas sąlygas leidimui dirbti panaikinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tarnyba neturėjo pareigos atsižvelgti, ar konkrečioje situacijoje bus pažeisti darbuotojo interesai, nes, kaip minėta, šiuo atveju esminė sąlyga – kad darbdavio vadovas (ar jo paskirtas įgaliotas asmuo) praeityje buvo baustas administracine tvarka. Papildomai pažymėtina, jog leidimų dirbti panaikinimas yra taikomos ne įmonės vadovui ar įgaliotam asmeniui, o įmonei, nes ir leidimai dirbti yra išduodami užsieniečiams darbui konkrečioje įmonėje, todėl pasekmės atsiranda įmonei, kuri turi užtikrinti, jog darbuotojai atlieka tinkamai savo darbines funkcijas, nepažeidinėja teisės aktų nuostatų. Minėtais argumentais atmestini pareiškėjų skundo argumentai dėl jų interesų pažeidimo ir neproporcingumo.

Dėl pareiškėjų argumento, kad Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, pažymėtina, jog vertinant sprendimų atitiktį VAĮ reikalavimams, pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (dabar VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Iš Įsakymo turinio matyti, kad nors jame nurodytas tik Įsakymo teisinis pagrindas – pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 63 straipsnio 2 dalies 6 punktą („<...>darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus <...>), tačiau iš kurio buvo galima suprasti faktinio ir teisinio pagrindų esmę. Šiuo atveju, kaip nustatyta, Tarnybos skundžiamo sprendimo faktinis pagrindas buvo tai, kad darbdavys (UAB „Čili pica“) ir darbdavio vadovas buvo bausti atitinkamai pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio („Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“) 1 dalies 1 punktą (darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą) ir ANK 95 straipsnio 1 dalį („Nelegalus darbas“), t. y. formalios aplinkybės, kurios yra imperatyvus pagrindas panaikinti leidimus. Taigi Tarnyba turėjo teisinį pagrindą priimti skundžiamą Įsakymą. Šiuo atveju vien formalus Įsakymo panaikinimas dėl to, kad Įsakymas neatitinka VAĮ nuostatų reikalavimų, pareiškėjų teisinės padėties nepakeistų.

Pareiškėjai prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 63 straipsnis, nenumatantis reikalavimo informuoti darbuotoją iki leidimo dirbti panaikinimo, tam, kad užsieniečiui būtų suteikta galimybė pasikeisti darbdavį, kai toks reikalavimas numatytas priimant sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams panaikinimo pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Prašymams kreiptis į Konstitucinį Teismą išspręsti administracinėje byloje taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos t. y., jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi pagrindo manyti, jog nagrinėjamoje konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, kreipiasi į Konstitucinį Teismą ir stabdo bylą kol Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą (ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad tokie prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti, jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai. Pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1645/2012). Taigi teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo spręsti klausimą, ar Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 63 straipsnis, nenumatantis reikalavimo informuoti darbuotoją iki leidimo dirbti panaikinimo, tam, kad užsieniečiui būtų suteikta galimybė pasikeisti darbdavį, kai toks reikalavimas numatytas priimant sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams panaikinimo pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje. Pareiškėjai klausimą kelia tuo aspektu, kad UTPĮ 63 straipsnis nenumato reikalavimo informuoti darbuotoją iki sprendimo dėl atitikties darbo rinkos poreikiams panaikinimo, tam, kad užsieniečiui būtų suteikta galimybė pasikeisti darbdavį, nors toks reikalavimas yra numatytas šio įstatymo 61¹ straipsnyje dėl sprendimo dėl atitikties darbo rinkos reikalavimams. Pareiškėjų teigimu, toks teisinis reguliavimas pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą.

Kaip nustatyta iš informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, pareiškėjo R. A. U. atžvilgiu Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 2 d. jau yra priėmęs sprendimą Nr. 23S122271 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi darbo UAB Up advisors pagrindu (administracinė byla Nr. eI2-11091-561/2023), taip pat, Migracijos departamente, tuo pačiu pagrindu, yra nagrinėjamas ir pareiškėjo Z. Z. prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo UAB Up advisors pagrindu (prašymas pateiktas 2023 m. liepos 12 d.; administracinė byla Nr. eI2-11092-931/2023). Taigi, pareiškėjams nebuvo kliūties operatyviai kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujų leidimų gyventi išdavimo darbo, jau kito darbdavio įmonėje, pagrindu, todėl nagrinėjamoje byloje šis aspektas nėra aktualus. Todėl, teismo vertinimu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skunde suformuluotą prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnyba teisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir tuo pagrindu teisingai taikė teisės normas, dėl ko priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą (Įsakymą), kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, Tarnybos 2023 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. V3(19.1)-822, dalyje dėl pareiškėjų, pripažįstamas teisėtu, o pareiškėjų skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjų Z. Z. (Z. Z.) ir R. A. U. (R. A. U.) skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.