Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-307-278/2011

Teisėjas I. Baliukaitytė Teisminio proceso Nr.2-08-3-01554-2011-2

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko M. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas yra vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, todėl teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t.y., taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui ir įkeisto turto savininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Minėto CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti <...>.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad AB „Swedbank“ 2007-03-14 sudarė kredito sutartį Nr. 07-018630-ZU su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kuria iki 2012-03-14 ūkininkui M. K. buvo suteiktas 220 000 Lt kreditas, o jo grąžinimui užtikrinti, įkeistas kredito gavėjui ir sutuoktinei I. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas bei kredito gavėjui M. K. priklausantys sandėliai, fermos, įkainuoti 310 000 Lt (b.l.31-32). M. K. nevykdant įsipareigojimų kreditoriui grąžinti paskolą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus (įmokas) pagal Kredito sutartį, AB „Swedbank“ 2011-01-05 raštu Nr. SR – 585 įspėjo kredito gavėją, kad jam neįvykdžius įsipareigojimų iki 2011-01-20, bankas vienašališkai nutrauks Kredito sutartį ir kreipsis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 34). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. tinkamai nevykdė įsipareigojimų kreditoriui, šios aplinkybės neneigia ir apeliantas, todėl Kredito sutartis Nr. 07-018630-ZU, vadovaujantis sutarties 11.2.1.1 punktu, 2011-01-21 buvo nutraukta, o kreditorius įgijo teisę kreiptis į teismą, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš prievolės užtikrinimui įkeisto turto.

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Įstatymų leidėjas nesuteikė teisės hipotekos teisėjui spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 -01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010). Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 str. nustatytų ribų (CPK 338 str.), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Kolegija konstatuoja, kad nagrinėdama kreditoriaus prašymą hipotekos teisėja tinkamai vykdė įstatymų reikalavimus ir atliko įstatymų nustatytas procedūras ir jų nepažeidė, todėl naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo. Dėl aukščiau paminėtų motyvų, apelianto nurodyta aplinkybė, jog teismas be pagrindo areštavo didesnės vertės įkeistą turtą nei jis yra skolingas kreditoriui, nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, nes manydamas, kad jo teisės, susijusios su kredito sutarties nutraukimu, yra pažeidžiamos, nesutikdamas su Banko reikalavimu priverstinai išieškoti skolą ar jos dydžiu, areštuoto turto apimtimi, M. K. turi teisę kreiptis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4,05 Lt (keturis Lt 5 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (įmokos kodas 5660).