- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-886-601/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Galina Blaževič, Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elektroninės reklamos centras“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fortakas“
- Kategorijos
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Elektroninės reklamos centras“ direktoriui Juozui Rupšiui ir adv. Dariui Kripui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fortakas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-338-435/2008, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fortakas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Elektroninės reklamos centras“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo 4 370,72 Lt skolą, 289,58 Lt palūkanas, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas - 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 69,90 Lt žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas, tuo metu, kai vykdė ieškovo užsakymą – programavimo darbus, iš ieškovo įsigijo sisteminį bloką INTEL 930 (kompiuterį), 2006-10-10 buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. FRK 0008261 - 5 915 Lt sumai, kuri atsakovui buvo pateikta 2007-02-06 kartu su pretenzija. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kokia tarp šalių buvo nustatyta programavimo darbų kaina. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus (LAT 2003-01-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-98/2003), teismas laikė, kad šalys ikisutartiniuose santykiuose, pagal atsakovo 2006-06-28 pateiktą komercinį pasiūlymą (t. 1, b. l. 45-102), susitarė dėl programavimo darbų atlikimo, jų kainos – 26 904 Lt, pritaikius nuolaidą ieškovui buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros 19 706 Lt sumai (PVM sąskaita – faktūra ERC Nr. 1000660 – 4 370,72 Lt; Nr. ERC 1000510 – 7 667,64 Lt; Nr. ERC 1000503 – 7 667,64 Lt) (t. 1, b. l. 29, 31,32), ieškovas už atliktus darbus dviem pavedimais (2006-07-05 bei 2006-08-22) sumokėjo atsakovui po 7 667,64 Lt (t. 1, b. l. 31-32)), ir šalys susitarimą vykdė, todėl atmetė ieškovo atstovo argumentą, kad atsakovo reikalavimas pagal 2008-02-19 PVM sąskaitą - faktūrą ERC Nr. 1000660, sumokėti 4 370,72 Lt už atliktus programavimo darbus nepagrįstas ir negaliojantis, nes nėra būtinų įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymo sąlygų. Teismas taip pat atmetė ir ieškovo atstovo argumentą, kad atsakovo reikalavimas įskaitymo metu nebuvo vykdytinas, dėl ko negalėjo jokia apimtimi būti įskaitytas, nes atsakovas nėra perdavęs atliktų programavimo darbų, t. y. tarp šalių nėra pasirašyto darbų priėmimo — perdavimo akto. Teismas sprendė, kad visų pirma, tarp šalių nebuvo pasirašyta jokia sutartis dėl programavimo darbų atlikimo, todėl ieškovas be pagrindo vadovaujasi 2006-06-30 sutarties dėl E – verslo sprendimo sukūrimo projektu. Kita vertus, teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai – atsakovo atstovo - įmonės vadovo paaiškinimai, liudytojo parodymai, rašytiniai įrodymai - 2007-03-22 sutartis Nr. S02-07 su UAB „Baltic Software Solutions“, 2007-02-19 skolų suderinimo aktas ir kt. leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ne atsakovas neperdavė, o ieškovas nebuvo suinteresuotas priimti atsakovo atliktų darbų. Įvertinus tai, jog abi šalys pripažino, jog darbai buvo atlikti 2006 m. lapkričio mėn., taip pat visus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus apie tai, kad buvo tariamasi dėl prievolių pasibaigimo įskaitymu, taip pat apie tai, kokie darbai yra atlikti, teismas laikė, kad atsakovo reikalavimas įskaitymo metu buvo vykdytinas. 2007-02-21 atsakovas ieškovui registruotu laišku pateikė 2007-02-19 skolų suderinimo aktą bei 2007-02-19 PVM sąskaitą - faktūrą ERC Nr. 1000660 4 370,72Lt. sumai. Akte buvo nurodyta, jog nepateikus atsakymo per 10 dienų, skola bus laikoma teisinga. Ieškovas prieštaravimų nepateikė, skolos nepadengė, o atsakovas 2007-04-11 sumokėjo ieškovui 1 544,28 Lt galutinį atsiskaitymą pagal 2006-10-21 PVM sąskaitą - faktūrą FRK Nr. 0008261. Tokiu būdu teismas laikė, kad prievoliniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo pasibaigė įskaitymu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas ieškovo ieškinį laikė nepagrįstu ir neįrodytu, todėl atmetė. Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovui teismas priteisė išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.), išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (CPK 88 str. 1 d. 8 p.), kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 38, 161) bei išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str. 1d. 3p.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-338-435/2008 ir priimti naują sprendimą – pilnai patenkinti UAB „Fortakas“ ieškinį ir priteisti iš atsakovo UAB „Elektroninės reklamos centras“ 4 370,72 Lt skolą, 289,58 Lt palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už - priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį bei patirtas išlaidas už teisinę pagalbą. Motyvuose nurodo:
1) teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo iniciatyva atlikto įskaitymo metu atsakovo 4 370,72 Lt reikalavimas pagal 2007-02-19 PVM sąskaitą – faktūrą ERC Nr. 1000660 ieškovo atžvilgiu buvo galiojantis ir pagrįstas, kadangi minėta sąskaita buvo išrašyta praėjus 4 mėn. po bendradarbiavimo pabaigos, be to, ieškovas atsakovui nebuvo skolingas už atliktus programavimo darbus (nors šalys ir nepasirašė sutarties dėl E – verslo sprendimo sukūrimo, tačiau ją vykdė, t. y. ieškovas sumokėjo atsakovui sutartyje nustatytą kainą, o atsakovas atliko programavimo darbus), taip pat iš atsakovo ieškovas nebuvo gavęs jokių pretenzijų ar raginimų, dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir šalys nesitarė dėl jokių užskaitymų;
2) teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo iniciatyva atlikto įskaitymo metu atsakovo 4 370,72 Lt reikalavimas ieškovo atžvilgiu buvo vykdytinas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas perdavė ieškovui tariamai atliktus programavimo darbus, o ieškovas - atsisakė juos priimti, priešingai, ieškovui ilgą laiką negavus iš atsakovo atliktų darbų pagal susitarimą, 2007-03-22 ieškovas sudarė analogišką sutartį su UAB „Baltic Software Solutions“;
3) tik ieškovo reikalavimas pagal 2006-10-10 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą FRK Nr. 0008261 sumokėti įsigytų prekių kainą yra galiojantis ir vykdytinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, 2008 m. balandžio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakaistą, priteisti iš UAB „Fortakas“ UAB „Elektroninės reklamos centras“ naudai turėtas išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Motyvuose nurodo:
1) apeliantas nepagrįstai remiasi 2006-06-30 nepasirašytos sutarties projektu, kadangi programavimo darbai buvo atliekami pagal 2006-06-28 komercinį pasiūlymą, be to ieškovas yra sumokėjęs didesnę kainą nei numatyta sutarties projekte;
2) ieškovas pats pripažino, jog programavimo darbai buvo atlikti 2006 m. lapkričio mėn. jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, terminų ar kainos nereiškė. Todėl ieškovui nevykdant pareigos už atliktus darbus apmokėti ir esant priešpriešiniam vienarūšiam reikalavimui, atsakovas pagrįstai pasinaudojo CK 6.130 str. 1 d. įtvirtinta teise baigti tarpusavio prievoles įskaitymu.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006-06-30 rašytinė sutartis tarp šalių dėl E – verslo sprendimo sukūrimo nebuvo sudaryta, byloje yra pateiktas tik sutarties projektas (t. 1, b. l. 42-44). Pagal atsakovo 2006-06-28 pateiktą komercinį pasiūlymą (t. 1, b. l. 45-102) matyti, jog šalys susitarė dėl programavimo darbų atlikimo, jų kainos – 26 904 Lt su PVM, ir atsakovas juos vykdė. Atsakovas nurodė, jog pritaikius nuolaidą, už programavimo darbus, ieškovui buvo išrašyta PVM sąskaitų – faktūrų 19 706 Lt sumai (PVM sąskaita – faktūra ERC Nr. 1000660 – 4 370,72 Lt; Nr. ERC 1000510 – 7 667,64 Lt; Nr. ERC 1000503 – 7 667,64 Lt) (t. 1, b. l. 29, 31,32). Ieškovas už atliktus darbus atsakovui sumokėjo dviem pavedimais (2006-07-05 bei 2006-08-22) po 7 667,64 Lt (t. 1, b. l. 31-32). Taip pat nustatyta, kad atsakovas, tuo metu, kai vykdė ieškovo užsakymą – programavimo darbus, iš ieškovo įsigijo sisteminį bloką INTEL 930 (kompiuterį), 2006-10-10 buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. FRK 0008261 - 5 915 Lt sumai, kuri atsakovui buvo pateikta 2007-02-06 kartu su pretenzija dėl atsakovo 5 915 Lt įsiskolinimo ir 124,22 Lt delspinigių sumokėjimo per 10 kalendorinių dienų (t. 1, b. l. 6). 2007-02-19 atsakovas išrašė ieškovui PVM sąskaitą - faktūrą serija ERC Nr. 1000660 4 370,72 Lt sumai už programavimo darbus (t. 1, b. l. 29). 2007-02-19 atsakovas surašė skolų suderinimo aktą Nr. 20070219 pagal kurį ieškovas turėjo patvirtinti 4 370,72 Lt dydžio skolą atsakovui bei nustatė, jog negavus atsakymo per 10 darbo dienų, šią skolą laikys teisinga (t. 1, b. l. 30). Ieškovas jokių prieštaravimų nepateikė. Tokiu būdu atsakovas įskaitė prievolę ir 2007-04-11 mokėjimo nurodymu pervedė ieškovui 1 544,28 Lt kaip galutinį atsiskaitymą pagal 2006-06-21 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0008261 (t. 1, b. l. 8).
Įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Lietuvos Respublikos CK 6.130 str. nustatyta, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.
Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo iniciatyva atlikto įskaitymo metu atsakovo 4 370,72 Lt reikalavimas pagal 2007-02-19 PVM sąskaitą – faktūrą ERC Nr. 1000660 ieškovo atžvilgiu buvo galiojantis ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju, tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų programavimo darbų kainos. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo reikalavimą įskaityti prievolę kildina iš 2006-06-28 ieškovui pateikto komercinio pasiūlymo dėl programavimo darbų atlikimo ir išrašytos PVM sąskaitos – faktūros ERC Nr. 1000660 – 4 370,72 Lt sumai. Lietuvos Respublikos CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas vertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas, dėl to, kad jis nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo buvimo. Nustatyta, jog dėl programavimo darbų tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, buvo tik parengtas sutarties projektas dėl E – verslo sprendimo sukūrimo. Tačiau atsakovas parengė ir pateikė ieškovui komercinį pasiūlymą dėl programavimo darbų atlikimo, kurį, kaip matyti iš byloje nustatytų duomenų, šalys vykdė, t. y. atsakovas atliko darbus (abi šalys pripažino, jog programavimo darbai buvo baigti iki 2006 m. lapkričio mėn.), bei atsakovui pritaikius nuolaidą (buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros bendrai 19 706 Lt sumai), ieškovas apmokėjo už dalį atsakovo atliktų paslaugų 2 pavedimais po 7 667,64 Lt (bendrai sumoje 15 335,28 Lt) ir pagal atsakovo 2007-02-19 išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą serija ERC Nr. 1000660 liko skolingas 4 370,72 Lt. Pažymėtina, jog iš pateikto 2006-06-30 sutarties dėl E – verslo sprendimo sukūrimo projekto, kuria remiasi ieškovas, matyti, kad šalys nevykdė sutarties projekte nustatytų sąlygų ir įsipareigojimų, t. y. šalys minėtos sutarties nepasirašė, ieškovas sumokėjo atsakovui didesnę kainą už paslaugas nei buvo numatyta sutarties projekte (14 685,10 Lt) bei kitais terminais (sutartyje buvo numatyta kita atsiskaitymų tvarka), be to tarp šalių nebuvo pasirašytas darbų perdavimo – priėmimo aktas, dėl ko darytina išvada, kad pateiktas sutarties dėl E- verslo sprendimo sukūrimo projektas šalims yra negaliojantis. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas perdavė ieškovui tariamai atliktus programavimo darbus, o ieškovas - atsisakė juos priimti. Apklaustas liudytoju I. Stankus parodė, kad apelianto darbuotojams A. B. ir M. L. buvo perduoti slaptažodžiai prisijungimui prie apelianto svetainės, be to aplinkybė, kad ieškovas nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl atliktų darbų perdavimo, jų kokybės, taip pat leidžia spręsti, jog atsakovas ieškovui darbus perdavė. Taigi, remiantis aukščiau išdėstytomis įrodymų vertinimo nuostatomis, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą ne tik tada, kai dėl jų buvimo nėra absoliučiai jokių abejonių, bet ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus ir remiantis nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių vyko ikisutartiniai santykiai dėl ieškovo elektroninės svetainės sukūrimo, todėl nustatydamas tarp šalių programavimo darbų kainą, pagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktu komerciniu pasiūlymu ir jame nustatyta darbų atlikimo kaina, o ne sutarties projektu bei laikė, kad šalys vykdė tarpusavio įsipareigojimus pagal atsakovo pateiktą komercinį pasiūlymą. Byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl atsakovo prievolės sumokėti ieškovui 5 915 Lt už įsigytą sisteminį bloką. Todėl nustačius, jog ieškovo prievolė atsakovui įskaitymo metu buvo pagrįsta ir galiojanti (nenuginčyta programavimo darbų kaina, šalys neneigia, jog atsakovas atliko programavimo darbus), darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai pasinaudojo teise prievolę pabaigti įskaitymu.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo iniciatyva atlikto įskaitymo metu atsakovo 4 370,72 Lt reikalavimas ieškovo atžvilgiu buvo vykdytinas. Norint, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, yra būtina, kad pagal kiekvieną reikalavimą būtų suėjęs terminas arba reikalavimo terminas nenurodytas ar apibrėžtas pareikalavimo momentu. Nustatyta, jog tarp šalių reikalavimo dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovui už sisteminį bloką terminas buvo suėjęs (2006-10-10 buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. FRK 0008261 - 5 915 Lt sumai, kuri atsakovui buvo pateikta 2007-02-06 kartu su pretenzija dėl atsakovo 5 915 Lt įsiskolinimo ir 124,22 Lt delspinigių sumokėjimo per 10 kalendorinių dienų), tuo tarpu atsakovo vienarūšio reikalavimo ieškovui dėl įsiskolinimo už atliktus programavimo darbus terminas buvo nustatytas, t. y. 2006-06-28 komerciniame pasiūlyme buvo nurodytas 15 savaičių terminas darbams atlikti, tačiau ieškovas nereiškė atsakovui pretenzijų dėl nustatytu terminu neatliktų darbų, priešingai abi šalys pripažino, kad atsakovas programavimo darbus baigė 2006 m. lapkričio mėn., todėl laikytina, kad atsakovo iniciatyva atlikto įskaitymo metu atsakovo 4 370,72 Lt dydžio reikalavimas už suteiktas paslaugas buvo vykdytinas, t. y. nuo programavimo darbų atlikimo pabaigos (2006 m. lapkričio mėn.) ieškovui atsirado pareiga pilnai atsiskaityti su atsakovu. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostę prievoliniai santykiai pasibaigė įskaitymu, kadangi buvo visos būtinos įskaitymo sąlygos (CK 6.130 str.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Fortakas“ į. k. 135570299, buveinės adresas Kapsų g. 48-3, Kaunas, atsakovui UAB „Elektroninės reklamos centras“, į. k. 135190222, buveinės adresas Sukilėlių pr. 87-18, Kaunas, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.