- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-08
- Bylos Nr.
- 1S-45-334/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-4-00040-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- I. V.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios I. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl I. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu) I. V. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, jai buvo paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.
2. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo Komisija (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajam“ (toliau – Komisijos nutarimas) nutarė taikyti nuteistajai I. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas netvirtino Komisijos nutarimo.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistoji I. V. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.
5. Skunde nuteistoji nurodo, kad teismas neteisingai traktavo kriminogeninius veiksnius, neatsižvelgė į tai, kad visi jos nusikaltimai buvo padaryti iki 2016 m., tuo tarpu, iki tada, kol buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendis ir ji pradėjo vykdyti bausmę (2020-05-21), jokių nusikaltimų nepadarė. Taip pat nuteistoji nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ji yra iškonvojuota, dirba pagal darbo sutartį už laisvės atėmimo vietos ribų, darbdavio charakterizuojama teigiamai, palaiko socialinius ryšius su šeima trumpalaikių išvykų į namus metu (3 paros), jokių nusižengimų nepadarė. Nuteistosios teigimu, teismas neįvertino ir to, kad iki suėmimo ji gyveno iš savo bei sutuoktinio darbo užmokesčio, o pradėjus vykdyti bausmę, ji taip pat dirbo VĮ „Mūsų amatai“, UAB „Maisto namai“, kur dirba ir iki šiol. Nuteistoji pažymi, kad į laisvės atėmimo vietą atvyko jau turėdama lankomosios priežiūros specialybę, kurią įgijo Šiaulių darbo rinkos mokymo centre, atlikdama laisvės atėmimo bausmę, įgijo vidurinį išsilavinimą Panevėžio suaugusiųjų mokymo centre 2021 m., vėliau 2022 m. Panevėžio profesinio rengimo centre įgijo kirpėjo specialybę, o 2022-08-23 pasirašyta sutartis su Šiaulių valstybine kolegija dėl bendrosios praktikos slaugos studijų, kurios dėl didelio praktikos aspekto negalimos nuotoliniu būdu tad bus tęsiamos kai tik bus atlikta laisvės atėmimo bausmė. I. V. taip pat teigia, kad atlikdama bausmę, ji prisideda prie dukros išlaikymo, yra pervedusi 1400 Eur, išlaiko ir savivaldybės jai paskirtą būstą, taupo lėšas savo asmeninėje sąskaitoje gyvenimo pradžiai, jokių įsiskolinimų neturi, yra motyvuota toliau dirbti ir turi pakankamai finansų valdymo įgūdžių. Nuteistoji nurodo, kad pagal OASys, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema su mažėjimo tendencijomis, o tai rodo, kad ji jau pasiruošusi integruotis į visuomenę, kam pritarė ir prokuroras savo pateiktame atsiliepime.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas
6. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
7. Nuteistoji I. V.yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o jos nusikalstamo elgesio rizika – žema, su mažėjimo tendencijomis, todėl yra pagrindas svarstyti klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
8. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodė, jog, nors nuteistosios elgesyje yra teigiamų poslinkių ir korekcijos požymių, tačiau jos asmenybė, padarytų nusikalstamų veikų kiekis, pobūdis ir pavojingumas visuomenei, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, o taip pat nuteistosios asmens byloje esantys duomenys neleidžia šiuo metu manyti, kad nuteistosios elgesio teigiami pokyčiai yra ilgalaikiai ir stabilūs, ir, kad ji laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Teismas vertino, kad I. V., atliekančiai švelnesnę už įstatyme numatytą bausmę, dar kartą pritaikius jos teisinę padėtį švelninančią teisės normą atliekant tą pačią bausmę, jai būtų formuojamas per švelnios atsakomybės už jos padarytas nusikalstamas veikas nuotaika bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, o taip pat nebūtų užtikrinamas prevencinis bausmių tikslas ir galimai tai paskatintų nuteistąją toliau daryti nusikalstamas veikas. Aukštesnysis teismas su tokiais argumentais nesutinka.
9. Kaip matyti iš nuteistosios asmens bylos, bausmės atlikimo laikotarpiu ji pažeidė tik vieną kartą vidaus tvarkos taisyklių reikalavimą, tačiau šiuo metu jai paskirta nuobauda yra išnykusi. Ji du kartus skatinta už nepriekaištingą elgesį, Panevėžio pataisos namų direktoriaus įsakymu ji perkelta iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, be to, direktoriaus įsakymu, nuteistajai suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, skirtos trumpalaikės, iki 3 parų, išvykos už įstaigos teritorijos ribų. Į pataisos namus I. V. atvyko būdama įgijusi pagrindinį išsilavinimą bei Šiaulių darbo rinkos mokymo centre įgijusi palaikomosios priežiūros darbuotojo specialybę. Būdama Panevėžio pataisos namuose ji įgijo vidurinį išsilavinimą, kirpėjos specialybę. Taip pat asmens byloje esantys duomenys patvirtina, jog I. V. dirba, bausmės atlikimo metu padengė teismo priteistas proceso išlaidas, dukros išlaikymui siunčia pinigus (jau yra pervedusi 1400 Eur), dalyvavo įvairiose užimtumo priemonėse ir programose, palaiko socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, šiuo metu yra išsiskyrusi. Svarbu ir tai, kad nuteistoji turi konkrečius ateities planus, kurie nėra susiję su naujų nusikalstamų veikų darymu - planuoja studijuoti Š. Š. kolegijoje, kur sieks įgyti bendrosios praktikos slaugytojos kvalifikaciją. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, jog bausmės tikslai, nuteistajai atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, jau yra pakankamai pasiekti bei sudaro pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio jos elgesio ir lygtinio paleidimo metu bei ateityje. Nuteistosios I. V. elgesys viso bausmės atlikimo metu rodo, kad ji esamoje situacijoje iš ties deda maksimalias pastangas gyventi nenusikalstamai, ką patvirtina pozityvus jos elgesys bei teigiami atsiliepimai iš darbdavio.
10. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog nuteistoji I. V. iš viso buvo nuteista 3 kartą – iš jų, 2 kartus ji buvo nuteista už nusikalstamas veikas, susijusias su siekiu praturtėti nusikalstamu būdu (iš jų 1 kartą už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti; 1 kartą – už sukčiavimą), nusikalstamoms veikoms būdingas teisės pažeidimų modelis. Kartu su šiomis aplinkybėmis įvertinus kriminogeninius rizikos veiksnius, išlieka pakankamai didelė tikimybė, kad norėdama pragyventi laisvėje ir gauti tam pakankamų lėšų, tačiau neturėdama pakankamo išsilavinimo, pakankamos profesinės kvalifikacijos, pakankamos darbinės patirties ir darbo, kuris užtikrintų pragyvenimui pakankamas lėšas, nuteistoji I. V. gali toliau daryti nusikalstamas veikas, susijusias su siekiu praturtėti nusikalstamu būdu. Taip pat apylinkės teismas pabrėžė, jog anksčiau I. V. buvo taikytos švelnesnės poveikio priemonės (Estijos Respublikos teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėjimas), tačiau tai jos nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir būdama laisvėje bei vykdydama Estijos Respublikos teismo 2014 m. sausio 9 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę (jos vykdymo atidėjimo laikotarpiu) ji ne kartą nusikalto. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie apylinkės teismo motyvai yra svarūs, tačiau ne tiek, jog paneigtų prieš tai aptartas teigiamai nuteistąją I. V. charakterizuojančias aplinkybes, o kartu ir I. V.teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo galimybe tuo atveju, jei ji įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus, ką nagrinėjamu atveju ji ir padarė. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
11. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas pažymi, jog I. V. įvykdytų nusikaltimų pobūdis, pavojingumas, taip pat kitos, apylinkės teismo paminėtos aplinkybės buvo įvertintos nuosprendžiu skiriant jai bausmę, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ar, atsižvelgiant į nuteistosios elgesio pasikeitimą per bausmės laisvės atėmimo vietoje atlikimo laiką, galima tikėtis bausmės paskirties visiško įgyvendinimo per lygtinio paleidimo institutą, vykdant probaciją.
12. Čia svarbu pažymėti, kad dalies kriminogeninių veiksnių – savo kriminalinės praeities bei anksčiau padarytų teisės pažeidimų – I. V.pakeisti niekaip negali, kadangi negalima pakeisti to, kas vyko praeityje, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad stebimos tik teigiamos I. V.nuostatos vykdomos priežiūros bei apribojimų atžvilgiu. Nors iš tiesų, I. V. buvo teisiama 3 kartus, tačiau pabrėžtina tai, kad visos nusikalstamos veikos buvo padarytos iki 2016 m. imtinai, o laisvės atėmimo bausmę ji atlieka pirmą kartą. Kita vertus, kaip jau minėta anksčiau, I. V.būdama pataisos įstaigoje, įgijo vidurinį išsilavinimą, kirpėjos specialybę, dirbo ir išlaikė vaiką, turi tikslius ateities planus bei būdus kaip juos planuoja įgyvendinti, kas leidžia daryti išvadą, jog jos pasiryžimas gyventi dorai ir nebenusikalsti yra visiškai tikėtinas. Svarbu ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodomų dinaminių kriminogeninių veiksnių – ankstesnis pasidavimas neigiamai kitų asmenų įtakai, anksčiau pasireiškę problemų atpažinimo sunkumai, nepakankamas ankstesnis neigiamų pasekmių suvokimas – visišką pašalinimą galima kontroliuoti ne tik pataisos įstaigoje, bet ir per probacijos institutą, juo labiau, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodomi ir apsauginiai veiksniai – palaikantys ryšiai su šeima, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, įgytas vidurinis išsilavinimas bei papildoma profesinė kvalifikacija, motyvuota mokytis toliau, stebima teigiama motyvacija darbinės veiklos atžvilgiu, priima siūlymus socialinės reabilitacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą.
13. Apibendrindamas aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistosios atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė I. V.padarytų nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui, kriminogeniniams veiksniams, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su bausmės atlikimo metu įvykusiais teigiamais nuteistosios asmenybės pokyčiais, jos padaryta akivaizdžia pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri palyginus su ankstesne Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta rizika, esmingai pasikeitė (asmens b. l. 65-72) – sumažino dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių nuo 6 iki 3, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo žemos pakito į žemą riziką su mažėjimo tendencijomis. Taigi, visa tai ir į teigiamą pusę pasikeitęs nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad I. V., būdama laisvėje, sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. I. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principui bei bausmės paskirčiai.
14. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia, jog nuteistoji I. V. besąlygiškai atleidžiama nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – ji, gyvendama laisvėje, privalės vykdyti jai nustatytas probacijos sąlygas ir visą lygtinio paleidimo laiką bus prižiūrima probacijos tarnybos pareigūnų, ir, jei nustatytų pareigų nesilaikys, o juo labiau – jei padarys naujas nusikalstamas veikas, bus pasiųsta atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
15. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas tvirtinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:
Patvirtinti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajam“ ir taikyti nuteistajai I. V.lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.