- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- AN2-171-175/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00022-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Pažeidėjas
- G. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutarimo G. Ž. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. Ž. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 400 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. vasario 3 d., 06.32 val. paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešęs, kad yra persekiojamas ir kažkas jį nori nužudyti, iškvietė policijos pareigūnus. Šiems atvykus adresu (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad policijos pagalba nereikalinga, dėl kokios priežasties kvietė policiją asmuo tiksliai paaiškinti negalėjo. Alytaus apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, požymiai G. Ž. veiksmuose nustatyti ir įrodyti. Apeliaciniame skunde G. Ž. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį nutraukti nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Skunde G. Ž. teigia, kad nutarime yra daug neatitikimų tarp byloje surinktų įrodymų. Taip pat nėra įrodyta, kad ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą padarė būtent jis. 2018 m. vasario 3 d. rytą grįžus į namus laiptinėje susigrūmė su vyru, kuris įsibrovė į butą, bet tą vyrą pavyko išstumti į laiptinę. Vyras grasino susidorojimu, tačiau netrukus pasišalino. Patyrė didžiulį šoką. Maždaug 5.40 val. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policijos pareigūnus. Apie 6.00 val. atvyko policijos pareigūnai, tačiau dėl jų netinkamo elgesio, nenoro aiškintis įvykio aplinkybes, jų pagalbos atsisakė. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė.Pasak G. Ž., pirmosios instancijos teismas nutarime padarytas išvadas grindė prielaidomis. Nebuvo pašalintos abejonės dėl skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą laiko, nebuvo apklausti kaimyniniuose kambariuose gyvenę asmenys, nesiaiškinta, ar jie negirdėjo triukšmo. Pareigūnai išvadą apie tai, kad jokio konflikto nebuvo, padarė remdamiesi vien tuo, kad nesimatė jokių smurto naudojimo pėdsakų. Nebuvo aiškintasi ir tirta, ar policijos pareigūnai buvo kviečiami be jokio pagrindo. Teismo posėdyje nebuvo apklausta liudytoja L. P., kuri būtų galėjusi patvirtinti aplinkybes dėl įvykio. Tyčia asmens veiksmuose iš viso nebuvo nustatinėjama.Pirmosios instancijos teismas taip pat neįrodė, kad pareigūnus kvietė būtent G. Ž.. Pareigūnas T. A., išklausęs garso įrašą, patvirtino, kad neva atpažino apeliantą. Tačiau apeliantas su šiuo pareigūnu bendravo tik vieną kartą, su juo nėra pažįstamas, todėl nesuprantama, kaip teismas galėjo vadovautis pareigūno patvirtinimu. Turėjo būti kviečiamas ekspertas ir nustatoma, ar pokalbio įraše fiksuotas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens balas. Nutarime nėra nurodyta, iš kokio telefono numerio neva melagingai kviesti policijos pareigūnai. G. Ž. teigia skambinęs iš telefono, kuriame nebuvo SIM kortelės, nes savo telefoną buvo pametęs. Tyrėja nurodė, kad buvo skambinta iš angliško numerio, tačiau apeliantas tokio neturi. Akivaizdu, kad teismas savo išvadas dėl skambinusio asmens pagrindė tik prielaidomis.Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. nepagrįstai nustatė, kad jis buvo neblaivus, nesilaikė administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių ANK normų.(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato atsiliepime prašoma G. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
G. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį tvirtindamas, kad nutarimas yra paremtas tik prielaidomis, administracinio nusižengimo sudėties požymiai jo veiksmuose nenustatyti ir neįrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, išanalizavęs ir įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, abejoti žemesnės instancijos teismo išvadomis dėl G. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą neturi teisinio pagrindo.ANK 493 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga. G. Ž. apeliaciniame skunde, kaip ir nagrinėjant bylą apylinkės teisme, teigia, kad į Bendrąjį pagalbos centrą jis skambino dėl įvykusio konflikto ir muštynių su vyru, kuris bandė patekti į jo butą, šio vyro išsakytų grasinimų. Aukštesnysis teismas, dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad tokia G. Ž. versija nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis, neatitinka byloje surinktais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių ir laiko ją pasirinkta gynybine taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde teigia, kad teismas nenustatė, kad būtent jis skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, tačiau tame pačiame skunde nurodo, kad į bendrąjį pagalbos centrą skambino, nes susimušė su vyru, kuris grasino susidorojimu. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicijos nenuoseklumas tik patvirtina skundžiamame nutarime padarytų išvadų dėl jo kaltės teisingumą ir pagrįstumą. Byloje Bendrasis pagalbos centras pateikė 2018 m. vasario 3 d. skambučių, fiksuotų nuo 6.23 val. iki 7.42 val., įrašus, iš kurių galima spręsti, kad kalba tas pats asmuo (skambinantysis nurodo, kad jį nori nužudyti, kad skambina ne pirmą kartą, kad policija neatvažiuoja, reiškia nepasitenkinimą, t. y. iš įrašų akivaizdu, kad kiekvienas iš jų yra ankstesnio pokalbio tąsa). G. Ž. pažymi, kad nutarime nenurodyta, iš kokio telefono numerio neva melagingai iškviesti policijos pareigūnai, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad skambinančiojo telefono numeris (du numeriai) buvo užfiksuotas Bendrajame pagalbos centre ir nurodytas rašte dėl informacijos pateikimo (b. l. 23). Šiame rašte nurodyti telefono numeriai sutampa su numeriais, fiksuotais ataskaitoje apie registruotus įvykius (b. l. 5–7). Vienas iš nurodytu telefono numerių priklauso kartu gyvenančiai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugei L. P.. Skambinęs asmuo pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi metu nurodė, kad pakartotinai skambina iš kito numerio. G. Ž. iškėlė versiją, kad savo telefoną pametė, tačiau ši versija jokiais objektyviais įrodymais nėra paremta. Be to, teismo posėdyje apklaustas pareigūnas T. A. patvirtino, kad pokalbiuose užfiksuoto asmens balsą atpažįsta kaip G. Ž., į kurio namus vyko pagal pranešimą dėl pagalbos poreikio, nurodė pagal kokius požymius sprendžia, kad tai tas pats asmuo (b. l. 30). Aplinkybę, kad G. Ž. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą patvirtino ir jo draugė L. P. iš kurios tyrimo metu duotų paaiškinimų matyti, kad jokio triukšmo, jokių muštynių bute nebuvo (b. l. 10). Nors ši liudytoja teisme apklausta nebuvo, jos nurodytos aplinkybės neprieštarauja kitiems aukščiau paminėtiems įrodymams. Skundžiamame nutarime visos šios aplinkybės yra įvertintos, dėl G. Ž. iškeltos versijos pasisakyta ir ji argumentuotai atmesta. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jokių naujų aplinkybių nenurodė. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, argumentuotai nurodė, kodėl laiko įrodyta, kad G. Ž. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino nesant tam poreikio, melagingai nurodė, kad jam reikalinga policijos pagalba žinodamas, kad tokios pagalbos poreikio iš tikrųjų nėra, pateikė tokio vertinimo motyvus. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įrodymų vertinimo klaidų nenustatė.Skunde G. Ž. kelia ir administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą teigdamas, kad teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusižengimą padarė būdamas neblaivus, nors ši aplinkybė nėra įrodyta.Atvykę į G. Ž. namus policijos pareigūnai jo blaivumo techninėmis priemonėmis netikrino, tačiau ši aplinkybė, pati savaime, nereiškia, kad nutarime padaryta išvada dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo nusižengimo padarymo metu yra neteisinga. Teismo posėdyje apklaustas pareigūnas T. A. nurodė, kad prie namo pasitikęs jaunuolis buvo akivaizdžiai apsvaigęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, nesugebėjo rišliai paaiškinti, kokia pagalba jam reikalinga, pasitikrinti alkotesteriu atsisakė. Tokios pačios aplinkybės fiksuotos ir pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 4). Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų pokalbių įrašų taip pat galima pagrįstai manyti, kad skambinantysis asmuo yra apsvaigęs (agresyvus balso tonas, kalbėjimo maniera, neadekvati reakcija į operatorių užduodamus klausimus, grasinimai, necenzūrinių žodžių vartojimas, nesugebėjimas rišliai pasakyti, kodėl skambina). Paminėtų aplinkybių visuma, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, yra pakankama pripažinti, kad administracinį nusižengimą asmuo padarė būdamas neblaivus, todėl atsakomybė sunkinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju nustatyta ir administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių normų kontekste įvertinta teisingai. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuoja, kad įrodymų vertinimo pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nepadaryta, administracinė nuobauda paskirta laikantis ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, individualizuota tinkamai. Todėl aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Alytaus apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.