- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 1S-1995-290/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00734-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 94-419 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad A. Ž., nuteistas 2011-02-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., taikant BK 63 str. 5 d. 1 p., laisvės atėmimu 5 metams; 2011-05-17 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2011-02-01 nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 3 p. pripažintas pavojingu recidyvistu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.
Bausmės pradžia 2010-07-30, o pabaiga 2015-07-30.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2014-09-24 nutarimu Nr. 94-419 nutarė taikyti nuteistajam A. Ž., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 10 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-10-23 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes nepadarė išvados, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. Ž. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-10-23 nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad prokurorė nesigilinusi į jo bylos duomenis priėmė sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą. Prokurorė yra nusistačiusi prieš lygtinį paleidimą, nesigilino ar asmuo prašantis taikyti lygtinį paleidimą pasikeitė per bausmės atlikimo laiką.
Nuteistasis nurodo, jog teismas svarstydamas lygtinio paleidimo klausimą taip pat nesigilino į bylos duomenis, šabloniškai ir paviršutiniškai peržiūrėjo ją, įžvelgė tik blogąsias jo savybes ir tai, kas buvo praeityje. Teismas vertino, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau byloje yra pasakyta, kad alkoholio jis nevartoja nuo 2003 metų, o nusikaltimo metu buvo išgėręs tik skardinę sidro, bet šios aplinkybės teisme neįrodytos. Jis pats per apklausą sakė, kad buvo išgėręs sidro, tačiau tai nereiškia, jog jis linkęs svaigintis.
Nuteistasis skunde pažymi, jog teismas įvertino ir tai, kad jis nesistengia padengti įsiskolinimų, tačiau jis rašė pataisos namų administracijai prašymus dėl darbo, bet darbas jam nebuvo pasiūlytas, iš kurio būtų galėjęs dengti ieškinį. Jis neatsisakė darbo ir tai norėdamas įrodyti dirba neatlygintinai gerbūvio darbus visuomenės labui, taip pat lanko meno kūrybos būrelį, kur gamina įvairius daiktus vaikų namams, darželiams, suvenyrus administracijai bei svečiams. Jis stengiasi stropiu ir sąžiningu darbu grįžti į visuomenę.
Jo teigimu, teismas paviršutiniškai įvertino, jo siekius dirbti, reabilituotis visuomenėje bei tai, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, darbą. Tačiau teismas pabrėžia, jog jis praeityje jau buvo teistas už sunkų nusikaltimą, kad buvo pripažintas recidyvistu ir, kad nepateisino teismo pasitikėjimo. Teismas neatsižvelgė, kad iki paskutinio nuteisimo laisvėje jis išbuvo 5 metus nenusikaltęs įstatymui. Būdamas pataisos namuose jis stengiasi įrodyti, jog labai gailisi ir yra pasirengęs grįžti į visuomenę ir nenusikalsti.
Šalies argumentai
Be to jis skunde nurodo, jog siekė būti perkeltas į Vilniaus pataisos namus, nes jo tėvams ir sugyventinei lankyti jį Alytaus pataisos namuose neįmanoma, todėl iš jo buvo atimta galimybė bendrauti su artimaisiais. Jis yra penkis kartus skatintas, paskutinį kartą už stropų darbą ir nepriekaištingą elgesį, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, lanko papildomas socialinės reabilitacijos programas, psichologai ir administracija jį vertina teigiamai, neįžvelgia agresijos. Jis palaiko ryšius su artimaisiais, turės laisvėje darbą ir dengs civilinį ieškinį, nes taip sutarė su antstoliu. Šiuo metu dengti ieškinio negali, nes atsiųstus pinigus išleidžia vaistams, dėl abiejų traumuotų kojų. Nors yra baigęs baldžiaus mokymo programą, darbo nėra.
Pažymi, jog teismas nurodė, kad jis rodo nepagarbą savo sugyventinei, neatsižvelgęs į tai, kad jie palaiko gerus santykius ir ruošiasi susituokti. Teismas vertindamas jį padarė neteisingas prielaidas, jis tikisi, jog jo skundas bus išanalizuotas ir bus atsižvelgta į tai, kad iki bausmės pabaigos liko mažiau nei 9 mėnesiai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Ž. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
BVK 8 str. 1 d., numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados, kaip ir prokurorės atsiliepime nurodyti argumentai neįpareigoja teismo nuteistąjį paleisti ar nepaleisti lygtinai. Teismas atsižvelgęs į visas svarbias lygtinio paleidimo taikymui aplinkybes sprendžia ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis gali būti paleidžiamas lygtinai, todėl nuteistojo skundo argumentas, jog prokurorė priėmė sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo jo atžvilgiu yra nepagrįstas.
Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, spręsdamas A. Ž. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, bei visas kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. Ž. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. A. Ž. ankščiau teistas tris kartus (tame tarpe ir už kvalifikuotą nužudymą), šiuo metu bausmę atlieka už du nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kuriuos padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, nuteistasis pripažintas pavojingu recidyvistu. Nors nuteistasis nurodo, jog paskutinių nusikaltimų padarymo metu buvo išgėręs tik sidro, tačiau įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra nustatyta, jog nusikaltimo padarymo metu jis buvo neblaivus, o teismas svarstydamas lygtinio paleidimo klausimą, aplinkybių kurios jau nustatytos įsiteisėjusiu nuosprendžiu nekvestionuoja. Pažymima, jog nuteistasis teisme savo kaltės nepripažino. Svarstant klausimą dėl A. Ž. galimybės atlikti tolesnę bausmę neizoliuotam nuo visuomenės, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad A. Ž. ir bausmės atlikimo metu nesugebėjo laikytis nustatytos tvarkos – vieną kartą buvo baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą ir nors nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau rodo, kad jis nepakankamai stengiasi laikytis nustatytų taisyklių ir koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ateityje yra vidutinė, rodo didesnį A. Ž. pavojingumą visuomenei. Be to, nors nuteistasis nesutinka su kai kuriais kompetentingų specialistų Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose nurodytais teiginiais, tačiau teismas juos vertina ir jais remiasi, o būtent Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad pagrindiniai veiksniai galintys įtakoti nuteistojo smurtinį elgesį ateityje, tai tarpasmeninių santykių problemos (su žmona išsiskyręs, santykiai su sugyventine įtempti, siekdamas naujų pojūčių rizikuoja tarpasmeninių santykių kaina, stebimas polinkis į rizikingą elgesį, atsakomybės jausmo stoka, nepagarbos rodymas sugyventinei). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi priteistą civilinį ieškinį, kurio nėra atlyginęs. Nuteistojo skunde nurodomi argumentai, kad negali atlyginti nusikaltimu padarytos žalos, nes jam nebuvo pasiūlytas darbas, rodo jog nuteistasis ne tik, kad nesistengia sumažinti finansinių įsipareigojimų, tačiau tokius savo veiksmus bando pateisinti, nors yra nustatyta, kad nuteistasis yra gavęs į savo sąskaitą 1784 litus, kuriuos išleido savo reikmėms. Be to, kaip pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai yra nustatyti nuteistojo ankstesni teistumai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Nuteistojo asmenybė nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad jis, paleistas lygtinai jau šiuo metu, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Be to, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į probacijos, bet ir į bausmės tikslus bei visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Šiuo metu A. Ž. atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Skundą nagrinėjantis teismas išdėstytas nuteistajam nepalankias aplinkybes vertina kaip trukdančias tikėtis pozityvaus, nenusikalstamo A. Ž. elgesio laisvėje. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos jo skunde, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo metu byloje nėra pagrindo manyti, kad nuteistąjį paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, be to, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Įvertinus visas šias aplinkybes, daroma išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, jokio pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo A. Ž. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.