Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-07-07 · Civilinė byla Nr. 2A-611-302/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-07
Bylos Nr.
2A-611-302/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė
Ieškovas
L. P.
Atsakovas
V. R.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-611-302/2010Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2; 77.4.3; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Andžejaus Maciejevskio ir Virginijos Volskienės,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant ieškovui L. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovei V. R., institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl bendravimo su dukra ir dukros turto tvarkymo nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką pagal jo pasiūlytą grafiką:

1.1. Pirmą ir trečią mėnesio penktadienį bendrauti su dukra P. P. nuo 19 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), arba dukrai pageidaujant paimti ją iš mokyklos ir sekmadienį 18 val. ją grąžinant į jos gyvenamąją vietą. Valstybinių švenčių proga, prailgintais savaitgaliais dukrą grąžinti paskutinės nedarbo dienos 18.00 val.; 1.2. Su dukra praleisti pusę jos vasaros atostogų, išskaidant 1,5 mėnesio laikotarpį į kelias dalis, kurių ilgiausia būtų iki 3 savaičių, tačiau vaikui pageidaujant, tėvų tarpusavio raštišku aurikimu, atostogų tvarka būtų koreguojama; 1.3. Vaikui ar ieškovui susirgus, pageidauja, kad neįvykęs susitikimas būtų nukeltas į kitą savaitgalį pasveikus; 1.4. Šv. Kalėdų šventes poriniais metais praleisti su dukra; 1.5. Šv. Velykų šventes neporiniais metais praleisti su dukra; 1.6. Atsakovei netrukdyti ieškovui bendrauti su dukra jai priklausančioje sodyboje, nustatyto bendravimo laiku (duomenys neskelbtini), 1.7. Vaikui pageidaujant, ieškovui nustatytmo bendravimo metu kartu su dukra leisti ieškovui ir dukros bei jo artimiesiems giminačiams lankytis nurodytoje sodyboje; 1.8. Kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį pasiimti dukrą iš gimnazijos ir nuvežti ją į muzikos mokyklą, grąžinti namo ją tą pačią dieną ne vėliau 19 val. vakaro. Pamokų laikas ir data gali būti keičiami muzikos mokyklai pakeitus pamokų tvarkaraštį; 1.9. Motinos dieną dukra praleidžia su motina; 1.10. Tėvo dieną dukra praleidžia su tėvu.

Taip pat prašė paskirti jį uzufrukto teise tvarkyti nepilnametei dukrai priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, pastatą – daržinę, pirtį, kitiems kiemo statiniams ir 0,2640 ha žemės sklypui, esančius (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad šalių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau tėvo bendravimo su dukra tvarka teismo sprendimu nebuvo aptarta. 2007-11-22 Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnyboje šalys pasirašė susitarimą dėl ieškovo bendravimo su dukra, tačiau atsakovė nesilaiko šio susitarimo. Be to, atsakovei neleidžiant ieškovui dalyvauti dukrai priklausančio turto, kurį šalys padovanojo dukrai 2005-09-22, tvarkyme, paskirti jį tvarkyti dukrai priklausantį turtą uzufrukto teise.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, bendravimo tvarką su dukra prašė nustatyti pagal jos pasiūlytą variantą (b.l. 66-70). Nurodė, kad 2007-11-27 Vilniaus miesto Vaiko teisų apsaugos tarnyboje buvo sudaryta bendravimo su dukra tvarka, kurios yra laikomasi – dukra bendrauja su tėvu – praleidžia su juos savaitgalius, važiuoja į užsienio keliones. Ieškovas netinkamai bendrauja su dukra, nes sutartu laiku dukters negrąžina į namus, vienok, atsakovė nedaro jokių kliūčių bendrauti su dukra. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas susitikimų su dukra metu nevengia vartoti svaigalus (alkoholį). Siekiant ateityje išvengti ginčų, yra tikslinga nustatyti tėvo bendravimo su dukra tvarką, atsižvelgiant į nusistovėjusią tvarką, ją tikslinant. Ieškovas nepagrįstai prašo į bendravimo tvarką įtraukti punktą, jog nesusitikus su dukra vieną savaitgalį, susitikimas turėtų būti perkeltas į kitą savaitgalį, nes atsakovė su šeima taip pat gali būti suplanavusi savaitgalį, nes dukra kas antrą savaitgalį bendrauja tai su vienu, tai su kitu tėvu / motina. Taip pat atsakovei nepriimtinas ieškovo siūlymas pasiimti dukrą penktadienį 19.00 val., nes atsakovės šeima dažniausiai vyksta į renginius arba išvyksta iš miesto, be to, turi vertinama aplinkybė, jog atsakovė turi dar vieną, mažametį vaiką, todėl atsakovei būtina derinti abiejų vaikų interesus. Dėl šios priežasties siūlo iki konkrečios sutartos datos aptarti bendravimo laiką dukters vasaros atostogų metu, kurį siūlo išdalinti į kelias dalis. Dėl teisės tvarkyti sodybą uzufrukto teise suteikimo ieškovui atsakovė nesutiko, nes pagal įstatymą turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuo lieka gyventi vaikas; dukters P. gyvenamoji vieta po šalių ištuokos nustatyta su atsakove, t.y. motina (LR CK 3.190 str. 1 d.).

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė ieškovo L. P. bendravimo su dukra P. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad nepilnametės tėvas L. P. bendrauja su dukra P. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į dukters sveikatos būklę ir norą tokia tvarka:

1. L. P., gyv. (duomenys neskelbtini), mokslo metų laikotarpiu, t.y. nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 31 d., bendrauja su dukra P. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą mėnesio savaitgalį, skaičiuojant nuo pirmojo mėnesio savaitgalio, paimdamas dukrą P. iš dukters gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas dukrą į dukters gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18.00 val. Dėl valstybinių ir religinių švenčių prailgėjusiais savaitgaliais tėvas L. P. grąžina dukrą P. paskutinę to savaitgalio nedarbo dieną 18.00 val.;

2. vasarą, pusę P. P., gim (duomenys neskelbtini), atostogų tėvas praleidžia su dukra, išskaidant laikotarpį į kelias dalis, kurių ilgiausia būtų iki 3 savaičių, atsižvelgiant į vaiko norus bei tėvų atostogų grafikus darbovietėse. Atostogų grafikus šalys įpareigotinos suderinti raštu iki gegužės 1 d. Šiuo laikotarpiu 1-ame punkte nustatyta bendravimo tvarka netaikoma atostogų laikotarpiu, dukters P. tėvams neatostogaujant, galioja 1-ame punkte nustatyta bendravimo tvarka;

3. Šv. Velykų šventes poriniais metais P. P., (duomenys neskelbtini), praleidžia su motina, neporiniais – su tėvu;

4. Šv. Kalėdų šventes poriniais metais P. P., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia su tėvu, neporiniais – su motina;

5. Visų šventųjų dieną poriniais metais P. P., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia su motina, neporiniais – su tėvu;

6. pirmąjį gegužės savaitgalį, t.y. Motinos dieną, P. praleidžia su motina;

7. pirmąjį birželio savaitgalį, t.y. Tėvo dieną, P. praleidžia su tėvu;

8. tais atvejais, kada P. P. tėvas L. P. planuoja su dukra vykti už Lietuvos Respublikos ribų, tėvas L. P. įpareigojamas informuoti P. P. motiną V. R.;

9. tais atvejais, kada P. tėvas L. P. dėl kokių nors priežasčių negali praleisti savo savaitgalio su dukra P. P., gim. (duomenys neskelbtini), jis turi apie tai informuoti P. motiną V. R. prieš dvi dienas SMS žinute apie negalėjimą pasiimti dukrą (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) arba kitu suderintu telefono numeriu).

10. Nustatė, kad darbo savaitės dienomis L. P. su dukra P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gali bendrauti ketvirtadieniais ir penktadieniais iš ryto, nuveždamas P. į L. muzikos mokyklą, kitus dukters lankomus būrelius, ir iš būrelių (užsiėmimų) nuveždamas dukrą P. į pamokas.

Kitoje dalyje civilinę bylą nutraukė priėmus ieškovo L. P. atsisakymą nuo reikalavimo.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-17 nutartimi taikytą laikiną apsaugos priemonę – laikiną ieškovo L. P. bendravimo su dukra P. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką.

Priteisė iš ieškovo L. P. atsakovės V. R. naudai 887,65 Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas spręsdamas reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo rėmėsi šalių teismo posėdžio metu iš esmės aptartu, abiems šalims priimtinomis sąlygomis bendravimo tvarkos variantu. Teismas sprendė, kad tokia aptarta tėvo bendravimo su vaiku tvarka yra priimtina, nes su ja iš esmės sutiko abu nepilnametės tėvai (šalys), ji neprieštarauja ir šalių nepilnametės dukters interesams. Teismas ieškovo ieškinį šioje dalyje tenkino pagal atsakovės pasiūlytą bendravimo tvarką, kadangi mergaitė gyvena su motina, kuriai yra geriausiai žinomas dukters užimtumas, į kurią buvo atsižvelgta nustatant laikiną bendravimo tvarką, kurios šalys laikėsi ir kuri abiem šalims buvo priimtina bei stabilizavo nepilnametės galimybes kuo daugiau bendrauti su tėvu. Teismas padarė išvadą, kad bendravimas darbo dienomis vakarais mokslo metais, kai mergaitė mokosi popietinėje pamainoje, šiuo metu neatitinka pačios nepilnametės interesų. Teismas manė, jog ieškovas geba prisitaikyti prie dukters poreikių ir grafiko, todėl į šią aplinkybę atsižvelgė nustatydamas bendravimo tvarką (LR CPK 178 str.).

Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog šiuo metu tarp šalių yra įtempti santykiai, tai, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, atitinkančios LR BK 178 str. 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tyrimo (vagystės iš sodybos), ieškovo prašymą į bendravimo tvarką įtraukti ir bendravimą dukrai priklausančioje sodyboje nustatytų aplinkybių pagrindu atmetė. Ieškovo argumentus dėl sodybos tvarkymo teismas atmetė aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu, atkreipdamas dėmesį į tai, kad sodybos aplinkos nušienavimas yra tik nedidelė dalis tinkamos sodybos priežiūros darbų (LR CPK 178 str.).

Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo dėl dukrai priklausančio turto tvarkymo uzufrukto teise skyrimo jam ir bylą toje dalyje nutraukė motyvuodamas tuo, kad ieškovo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (šiuo atveju nepilnametės P. P. turtiniai interesai nenukentės, nes jos turtą tvarko atsakovė, duomenų, jog turtas būtų netinkamai prižiūrimas ar tvarkomas, teismui ieškovas nepateikė, o atsakovė pateikė įrodymus, jog turtas prižiūrimas, mokesčiai tvarkoma, mokami mokesčiai).

Šalies argumentai

Ieškovas L. P. apeliaciniu skundu prašo skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuriuo nepatenkinti du jo reikalavimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovei, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo priimtas sprendimas nėra teisėtas. Jis nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad iki teismo nutarimo dėl bendravimo su dukra tvarkos, atsakovė netrukdė jam bendrauti su dukra P. P., nes šią aplinkybę patvirtino liudytojai. Su atsakove bandė tartis gražiuoju, bet pastaroji kategoriškai nenorėjo tartis dėl bendravimo su dukra tvarkos. Nors atsakovė teigia, kad ginčo dėl bendravimo su dukra nėra, tačiau iki 2007 11 27, kai Vaiko teisių apsaugos tarnyba sudarė tėvo bendravimo su vaiku grafiką, jis dukrą po skyrybų matydavo nereguliariai ir labai retai, kartais tai buvo tik vienas susitikimas per du mėnesius. Ir po šio Vaiko teisių tarnybos sprendimo, nuolatos buvo nesilaikoma bendravimo tvarkos.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo motyvu, kad jis nesilaikė Vaiko teisių apsaugos tarnybos nustatytos tvarkos bendraujant su vaiku, išskyrus vieną atvejį, siekiant apsaugoti vaiką, kuomet dukra pati prašėsi nevežti jos į pastovią gyvenamąją vietą 2009 vasario 04 d., nes buvo įbauginta D. R. veiksmų, naudojant prieš ją fizinį smurtą. Ieškovas prie apeliacinio skundo prideda tai patvirtinančius dokumentus.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad pasimatymų su dukra metu ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, nes nėra jokių su vaiko bendravimu susijusių faktų ar įrodymų.

Šalies argumentai

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad prieš ir po skyrybų neprisidėjo finansais ir darbu prie dukrai priklausančios sodybos tvarkymo, kadangi ieškovas teikė išlaikymą vaikui po 500 Lt kas mėnesį, taip pat turėjo daug kitų papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, atostogomis, pramogomis ir pan.

Apeliantas nesutinka, kad atsakovė investavo į sodybą, nes sodyba yra avarinės būklės, jokie medienos konstrukcijų rekonstravimo ar remonto darbai nepadaryti, gyvenamasis namas neapsaugotas nuo įsilaužimų.

Apeliantas nesutinka, kad jis neva savavališkai išsivežė sodybai priklausančius daiktus ar inventorių, nes pagrindinio įrankio aplinkos tvarkymui (žoliapjovės) sodyboje jis nerado dar prieš uždraudžiant jam joje lankytis. Be to, sodyboje liko daug kitų daiktų, kurių jis atgauti.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai netenkino jo ieškinyje išdėstytų 1.6; 1.7 punktų dėl bendravimo su dukra jos sodyboje, kitoje dalyje su teismo sprendimu sutinka.

Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo atsakovei 887,65 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovė piktnaudžiavo savo valdžia dukrai, nesilaikė bendravimo tvarkos, nenorėjo tartis taikiai ir todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.

Atsiliepimas

Ieškovė V. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas objektyviai įvertino aplinkybes, priėmė vaiko interesus tenkinantį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis šalių dukros gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su motina. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (Civilinio kodekso 3.165 straipsnis). Civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Todėl nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką būtina išsiaiškinti visas vaiko auklėjimo galimybes ir išnagrinėti visus klausimus, kuriais tėvai nesutarė. Kiekvieno ginčo atveju galimi skirtingi nagrinėtinų klausimų aspektai, kuriuos iškelia patys tėvai, vaiko teisių apsaugos institucija. Pagal bylos duomenis tėvai nesutaria dėl maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku. Mergaitės motina pateikė teismui įrodymų apie vykstantį ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos (vagystės iš sodybos), šia vagyste ji kaltina ieškovą, be to, tarp šalių vyksta ginčai dėl teisės tvarkytis šioje sodyboje, kas daro buvimą šioje sodyboje ieškovo ir atsakovės kartu vaiko akivaizdoje nepriimtinu. Todėl išvengiant tarp šalių konfliktų, kuriuos stebėtų mergaitė, teismas visiškai pagrįstai apsaugant vaiko interesus netenkino ieškovo skunde ginčijamų reikalavimų dėl jo ir jo artimų giminaičių bendravimo sodyboje su vaiku nustatymo. Tiek mergaitės tėvas, tiek jos seneliai su ja gali bendrauti kitoje vietoje. Įstatymas – Civilinio kodekso 3.165 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, todėl tiek tėvas, tiek motina turi būti suinteresuoti, jog bendraudama mergaitė su kiekvienu iš tėvų nepatirtų neigiamų emocijų ir bendravimas vyktų psichologinės įtampos, kurią galėtų sukelti buvusių sutuoktinių, ar jų šeimos narių ginčai dėl sodybos tvarkymo ar joje esančių daiktų priklausomybės. Byloje nėra pateikta duomenų, jog teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka prieštarautų vaiko interesams tiek sveikatos, tiek auklėjimo ar priežiūros aspektu. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, apibrėžiantis įrodinėjimo pareigą, numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas priėmė sprendimą, nustatyti nepažeidžiant civilinio proceso normų reikalavimų.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ( motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, kur nurodytas apelianto nesutikimas su sprendime išdėstytais atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentais ir paaiškinimais neįtakoja teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas teismo sprendimas kartu nurodant nesutikimą su teismo padarytomis išvadomis, o ne su šalių išdėstytomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Andžej MaciejevskiVirginija Volskienė