Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1715-881/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-11
Bylos Nr.
2A-1715-881/2014
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-01012-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos, VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos priešieškinį
Ieškovas
R. M.
Kategorijos
  • 113.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1715/2014Teisminio proceso Nr. 2-04-3-01012-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 113.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4900-808/2013 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikai dėl grąžinimo į darbą ir atsakovo VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos priešieškinį R. M., Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. T1-331 ir 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. T1-1035 dalinio panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas R. M. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovo VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos 2012 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. P-126 nutraukti 2004 m. kovo 13 d. darbo sutartį Nr. 1121 priimtu be teisėto pagrindo ir grąžinti ieškovą į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, atsakovo 2012 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 10301 nušalinus ieškovą nuo darbo 2012 m. gegužės 16, 17 ir 18 dienomis ir darbo užmokesčio nemokėjimą tuo laiku pripažinti neteisėtu. Nurodė, kad atsakovas 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. P-126 nutraukė 2004 m. kovo 18 d. darbo sutartį Nr. 1121 ir atleido ieškovą iš gydytojo echoskopuotojo pareigų pagal Darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalį. 2012 m. gegužės 16 d. VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos pranešimu ,,Dėl darbo sutarties“ ieškovas buvo informuotas, kad vadovaujantis DK 123 straipsnio 1 dalimi nuo 2012 m. gegužės 16 d. yra nušalintas nuo darbo ir iki 2012 m. gegužės 18 d. turi pateikti kvalifikacijos kėlimą patvirtinančius dokumentus, o nepateikus minėtų dokumentų darbo sutartis bus nutraukta pagal DK 139 straipsnio 1 dalį. 2012 m. gegužės 17 d. atsakovui buvo pateiktas sertifikatas Nr. S1087 verstis gydytojo echoskopuotojo praktika, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išduotas 2006 m. gruodžio 1 d. medicinos praktikos licencija Nr. MPL-08850 verstis medicinos praktika pagal gydytojo profesinę kvalifikaciją. Atsakovas 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. P-126 ieškovą atleido iš darbo pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad darbo sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymui ,,Dėl medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą ir teisės verstis siaurą medicinos praktika įgijimo“. 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. P-127 ,,Dėl darbo sutarties nutraukimo“ patikslino, kad nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 16 d. iki 2012 m. gegužės 18 d. darbo užmokestis nemokamas.

Atsakovas Naujosios Vilnios poliklinika su pateiktu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas dirbo VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos direktoriaus pareigose ir retai kada asmeniškai dalyvavo kvalifikacijos kėlimo kursuose. Ieškovas asmeniškai nėra išklausęs visas kvalifikacijos kėlimo kursų valandas, o sutikrinus jo dalyvavimą kursuose su darbine veikla, matyti, kad ieškovas neįvykdė licencijuojamai veiklai keliamų sąlygų. Ieškovo pateiktuose pažymėjimuose įrašai apie jo kvalifikacijos kėlimo tematika išklausytas kursų valandas sutapo su darbo laiku poliklinikoje, todėl nustačius, kad darbo sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 1 daliai ir 2 daliai jis buvo nušalintas nuo pareigų, tačiau nepaisė įspėjimo ir toliau vykdė pacientų priėmimą. Akreditacijos komisija žodžiu buvo informuota apie susiklosčiusią situaciją ir ieškovas buvo atleistas pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, nes gydytojo, faktiškai nekėlusio kvalifikacijos, tačiau teikiančio pažymėjimus su tikrove neatitinkančiais įrašais, ir negalinčio teikti kvalifikuotas medicinos paslaugas, nebuvo pagrindo ir galimybės perkelti į kitą darbą. Be to, ieškovo elgesys darbe kėlė abejones dėl jo psichikos sveikatos būklės.

Atsakovas VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti juridinį faktą, kad R. M. vardu išduotuose kvalifikacijos kėlimo pažymėjimuose įrašai apie jo dalyvavimą kursuose ir išklausymą nurodytą kvalifikacijos kėlimo valandų kursų skaičių neatitinka tikrovės: 1) Vilniaus universiteto, Valstybinės mokslo įstaigos Lietuvos onkologijos centro, Kauno medicinos universiteto, Lietuvos radiologų asociacijos, Lietuvos ultragarsinės diagnostikos asociacijos, Lietuvos akušerių ginekologų ultragarsinės diagnostikos asociacijos išduotame sertifikate Nr.246, kad R. M. 2001 m. gruodžio 14-15 d. dalyvavo 12 valandų trukmės konferencijoje „Dubens organų onkologinės patologijos spindulinė diagnostika“, išklausė pranešimus ir susipažino su dubens organų onkologinės patologijos spindulinės diagnostikos galimybėmis; 2) Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, VU MF Radiologijos ir Mikologijos klinikos, Lietuvos radiologų asociacijos, Lietuvos ultragarsinės diagnostikos asociacijos, išduotame pažymėjime Nr. 54-110, kad R. M. 2002 m. spalio 18-19 Druskininkuose dalyvavo tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Radiologija 2002“ t išklausė 16 valandų trukmės mokslinės praktikos programos kursą; 3) Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos Rimkos, Lietuvos ultragarsinės diagnostikos asociacijos, Lietuvos akušerių ginekologų ultragarsinės diagnostikos asociacijos išduotame pažymėjime Nr.230-204, kad R. M. 2003 m. gegužės 23-24 d. dalyvavo mokslinėje praktinėje konferencijoje Ultragarsinė diagnostika 2003 ir išklausė 14 valandų mokslinės praktinės programos kursą; 4) Vilniaus universiteto išduotame pažymėjime 03-MTM Nr.009777, kad R. M. 2003 m. gruodžio 8-20 d. tobulino kvalifikaciją ir išklausė 138 valandų „Sveikatos priežiūros vadybos pagrindai“ kursą; 5) Vilniaus universiteto išduotame pažymėjime NS Nr.001208, kad R. M. 2007 m. balandžio 16-28 d. tobulino kvalifikaciją ir išklausė 72 valandų kursą ,,Pilno organų echoskopijų naujienos“; 6) Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Krūtinės ligų, alergologijos ir radiologijos klinikos, Ultragarso asociacijos pažymėjime Nr.K50-10, kad R. M. 2008 m. lapkričio 14 d. dalyvavo respublikinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje ,,Ultragarsinės diagnostikos aktualijos ir naujovės“ ir išklausė 4 valandų mokslinės praktinės programos kursą; 7) Vilniaus universiteto Onkologijos instituto, Lietuvos ultragarso asociacijos, Lietuvos onkologų draugijos pažymėjime Nr. K-2-66, kad R. M. Palangoje 2009 m. gegužės 22-23 d. dalyvavo mokslinėje praktinėje konferencijoje ,,Ultragarsinė diagnostika 2009“ ir Ultragarsinėje mokykloje ir išklausė 14 valandų mokslinės praktinės programos kursą; 8) Medicinos draugijos pažymėjime Nr. 12-57, kad R. M. 2010 m. sausio 28 d. dalyvavo respublikinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje ,,Apsaugokime savo nosis nuo ligų ir kitų pavojų“ ir išklausė 4 valandų trukmės paskaitas; 9) Medicinos draugijos pažymėjime Nr. 124-273, kad R. M. 2011 m. vasario 24 d. dalyvavo respublikinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje ,,Metabolizmo sutrikimų nauji diagnostikos ir gydymo aspektai“ ir išklausė 4 valandų trukmės paskaitas; 10) Vilniaus universiteto, Vilniaus krašto higienistų ir epidemiologų draugijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro pažymėjime Nr. K-56-101, kad R. M. 2011 m. balandžio 8 d. dalyvavo mokslinėje praktinėje konferencijoje ,,Suvienykime jėgas visuomenės sveikatos labui“ ir išklausė 6 valandų trukmės mokslinės praktinės programos kursą; 11) VšĮ „Nacionalinis medicinos mokymų centras“ pažymėjime Nr. M-81-338, kad R. M. 2011 m. rugsėjo 27d. dalyvavo mokslinėje praktinėje konferencijoje ,,Kardiovaskulinės rizikos faktoriai: mikroabuminurija ir dislipidemija“ ir išklausė 4 valandų Mokslinės programos kursą; 12) Vilniaus universiteto Onkologijos instituto, Onkologijos srityje dirbančių draugijų asociacijos, Lietuvos onkologų draugijos pažymėjime Nr. K-38-219, kad R. M. Druskininkuose 2011 m. spalio 21-22 d. dalyvavo tarptautinėje mokslinėje Praktinėje konferencijoje ir išklausė 13 valandų mokslinės praktinės programos kursą. Be to, atsakovas prašo panaikinti Valstybinės akreditavimo Sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. Tl-331 dalį dėl gydytojui R. M. medicinos praktikos licencijos Nr. MPL-08850 verstis medicinos praktika pagal medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją išdavimo ir 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. Tl-301 priedo 10 punktą dėl licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi pripažinimo gydytojui R. M.. Nurodė, kad gydytojo kvalifikacijos kėlimui patvirtinti direktoriumi dirbęs R. M. pateikė pažymėjimus, kurių įrašai neatitinka apie jo dalyvavimą pažymėjimuose nurodytuose kvalifikacijos kėlimo kursuose padaryto įrašo. Išankstinis registravimas į kursus, nevykimas į juos ir pažymėjimo gavimas nėra tapatu paties gydytojo dalyvavimui kursuose ir praktiniam kvalifikacijos tobulinimui, o dokumentai, kurių turinys neatitinka tikrovės ir jų panaudojimas sąmoningai siekiant sukurti teisines pasekmes, pripažintini neteisėtais, tikrovę neatitinkančiais dokumentais. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba atsisakė svarstyti klausimą dėl R. M. išduotos licencijos sustabdymo ir panaikinimo, todėl priešieškiniu prašoma dalinai panaikinti tarnybos priimtus įsakymus. R. M. laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2004 m. pateikė kvalifikacijos pažymėjimų 186 valandoms, nes sutikrinus R. M. faktinį dalyvavimą kvalifikacijos kėlimo kursuose pagal įstaigos veiklos dokumentus, nustatyta, kad direktorius R. M.: 2001 m. gruodžio 14-15 d. (penktadienis-šeštadienis) Vilniuje vykusios konferencijos „Dubens organų onkologinės patologijos spindulinė diagnostika“ pirmąją dieną 2001 m. gruodžio 14 d. dirbo; 2002 m. spalio mėn. 18-19 d. (penktadienis-šeštadienis) Druskininkuose vykusios konferencijos „Radiologija 2002“ pirmąją dieną 2002 m. spalio 18 d. dirbo; 2003 m. gegužės mėn. 23-24d. (penktadienis-šeštadienis) vykusios konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2003“ pirmąją dieną 2003 m. gegužės 23 d. dirbo; 2003 m. gruodžio mėn. 8-20 d. vykusių tobulinimosi kursų metu „Pilvo ertmės sonoskopija“ 2003 m. gruodžio 19 d. dirbo. Taigi šiuo laikotarpiu R. M. pateiktuose kvalifikacijos kėlimo kursų pažymėjimuose įrašai apie jo dalyvavimą kursuose neatitinka tikrovės. R. M. nedalyvavo jokiuose kursuose nuo 2003 m. gruodžio iki 2007 m. balandžio mėnesio. Penkerių metų laikotarpis, per kurį R. M. privalėjo dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose 80 valandų, pradėtas naujai skaičiuoti nuo licencijos išdavimo 2006 m. gruodžio 1 dieną ir baigiasi 2011 m. lapkričio 31dieną. R. M. kvalifikacijos kėlimo kursų pažymėjimus pateikė tris – 90-čiai valandų (kursai 2007, 2008 ir 2009 metais) ir kelis prof. V. Š. vadovaujamos įstaigos pažymėjimus, kurių Akreditacijos tarnyba nepripažįsta, tačiau patys pažymėjimai neįrodo R. M. dalyvavimo pažymėjimuose nurodytuose kursuose ir kad išklausytos visos pažymėjime nurodytos paskaitų valandos. R. M. 2012 m. gegužės 16 d. įteiktas pranešimas dėl gydytojo echoskopuotojo licencijuojamos veiklos sąlygų vykdymo ir nustatytas terminas pateikti pažymėjimus. 2012 m. gegužės 16 d. buvo pateiktos pažymėjimų kopijos, kurios buvo asmens byloje, o daugiau pažymėjimų R. M. teigė neturįs. Sutikrinus R. M. faktinį dalyvavimą kvalifikacijos kėlimo kursuose pagal įstaigos veiklos dokumentus, nustatyta, kad jis 2007 m. balandžio 16-28 d. vykusios konferencijos „Pilvo organų echoskopijų naujienos“ 2007 m. balandžio 16-19 dienomis dirbo; 2008 m. lapkričio 14 d. vykusios konferencijos „Ultragarsinės diagnostikos aktualijos ir naujovės“ dirbo; 2009 m. gegužės 22-23 d. (penktadienis-šeštadienis) Palangoje vykusios konferencijos „Ultragarsinė diagnostika 2009“ pirmąją dieną 2009 m. gegužės 22 d. dirbo; 2010 m. sausio 28 d. vykusios konferencijos „Apsaugokime savo norus nuo ligų ir kitų pavojų“ metu dirbo. R. M. tikrai dalyvavo 2010 m. birželio 1 d. kursuose „Sveikatos priežiūros įstaigos ir darbuotojų veiklos efektyvumo rodiklių sistema ir jos kūrimas“. 2011 m. vasario 24 d. vykusių kursų „Metabolizmo sutrikimų nauji diagnostikos ir gydymo aspektai“ metu R. M. sirgo. R. M. 2011 m. balandžio 8 d. vykusios konferencijos „Suvienykime jėgas visuomenės sveikatos labui“ metu dirbo, o 2011 m. rugsėjo 27 d. vykusios konferencijos „Kardiovaskulinės rizikos faktoriai: mikroalbuminurija ir dislipidemija“ metu sirgo. Pagal 2012 m. gegužės 16 d. papildomai pateiktą pažymėjimą apie R. M. kvalifikacijos kėlimą konferencijoje, vykusioje 2011 m. spalio 21-22 d. Druskininkuose nustatyta, kad jis 2011 m. spalio mėn. 21-23 d. Druskininkuose vykusios konferencijos „Šiuolaikinė vėžio diagnostiką“ pirmąją dieną 2011 m. spalio 21 d. susirgo.

Atsiliepimas

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau Tarnyba) pateiktame atsiliepime nurodė, kad VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos priešieškinyje pateiktas reikalavimas dėl Tarnybos direktoriaus 2006-11-30 įsakymo Nr. T1-331 ir 2011-12-12 įsakymo Nr. T1-1035 dalinio panaikinimo ir su juo susijęs ginčo dalykas yra administracinės teisės reguliavimo dalykas ir todėl nagrinėtinas administracine teisena. Pažymėjo, kad VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika ir Tarnybos nesieja civiliniai materialiniai teisiniai santykiai, o 2006-2011 metais Tarnybai R. M. pateiki kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai nekėlė abejonių dėl jų tikrumo.

Ieškovas R. M. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad kursų rengėjai raštu patvirtino, kad jam išduoti pažymėjimai yra originalūs, o jų turinys atitinka tikrovę, nes pažymėjimai buvo išduoti tik kursuose dalyvavusiems asmenims. Prašė priešieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus misto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškovo R. M. ieškinį atsakovui VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikai dėl grąžinimo į darbą tenkino, o atsakovo VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos priešieškinį R. M., Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas pagal 2004 m. kovo 18 d. sudarytą darbo sutartį dirbo gydytoju echoskopuotoju VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikoje. Atsakovo 2012 m. gegužės 16 d. raštu ieškovas buvo informuotas, kad nuo 2012 m. gegužės 16 d. yra nušalintas nuo pareigų ir įpareigotas pateikti kvalifikacijos kėlimą patvirtinančius dokumentus. Atsakovo 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. P-126 ieškovas nuo 2012 m. gegužės 18 d. atleistas iš darbo pagal DK 139 straipsnio 1 dalį. Įsakyme nurodyta, kad darbo sutartis nutraukiama remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymui ,,Dėl medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą ir teisės verstis siaurą medicinos praktika įgijimo“ ir 2012 m. gegužės 16 d. pranešimu. Taip pat nurodyta, kad nušalinimo nuo darbo laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 16 d. iki 2012 m. gegužės 18 d. darbo užmokestis jam nemokamas.

Teismas nurodė, kad DK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis nutraukiama, kai jos sudėtinės dalys (dalis) prieštarauja įstatymo draudžiamoms nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima pašalinti, taip pat nėra galimybės perkelti darbuotojo jo sutikimu į kitą darbą. Nutraukiant sutartį šiuo pagrindu būtina sąlyga, kad aplinkybės, dėl kurių neleidžiama sudaryti tam tikros darbo sutarties, turi atsirasti ar turėjo būti žinomos bent vienai sutarties šaliai. Teismas nustatė, kad atsakovas šalių 2004 m. kovo 18 d. sudarytą darbo sutartį laiko prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir ją nutraukė, nes ieškovas netobulino savo profesinės kvalifikacijos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, o minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas licencijos sustabdymas, kai gydytojas netobulina savo profesinės kvalifikacijos. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu ir savo priešieškinio reikalavimus grindė tuo, kad R. M. teisėtai atleistas pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, nes jo kvalifikacija neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, t. y. jis netobulino profesinės kvalifikacijos, o pateikti pažymėjimai, nepatvirtina privalomai išklausytų 80 val. per penkerius metus. Atsakovo atstovės teigimu, patikrinus R. M. dalyvavimo pagal pateiktus kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus, kursuose laiką su jo, kaip VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos direktoriaus darbine veikla, paaiškėjo, jog jo darbo laikas ir buvimas įstaigoje sutampa su kai kurių kursų dienomis (valandomis), todėl buvo padaryta išvada, kad R. M. pats asmeniškai negalėjo išklausyti visų privalomų kvalifikacijos tobulinimo valandų. Ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų, o 2012 m. gegužės 18 d. atleistas iš užimamų pareigų, nes jis, kaip gydytojas nekėlęs savo kvalifikacijos, negali teikti kvalifikuotos medicinos paslaugas.

Teismas pažymėjo, kad pagal Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 1 punktą, gydytojas privalo tobulinti savo profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. V-680 „Dėl medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“ 11 punktas numato, kad gydytojai, kurie verčiasi siaura medicinos praktika, savo teorines žinias ir praktinius įgūdžius privalo atnaujinti ne mažiau kaip po 80 val. per penkerius metus. Ieškovui R. M. sertifikatas Nr. S1087 verstis gydytojo echoskopuotojo praktika buvo išduotas 1999 m. gruodžio 31 d. Medicinos praktikos licencija Nr. MPL-08850 patvirtina, kad ieškovas turi teisę verstis medicinos praktika pagal medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją. R. M. profesinės kvalifikacijos tobulinimo dokumentai (pažymėjimų kopijos) rodo, kad ieškovas vykdo LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. V-680 11 punkto nuostatas, t. y. savo teorines žinias ir praktinius įgūdžius atnaujina ne mažiau kaip po 80 val. per penkerius metus. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovo teiginius, kad R. M. nedalyvavo gydytojų echoskopuotojų kvalifikacijos kėlimo kursuose ir neturi išklausęs privalomų kvalifikacijos kėlimo valandų, būtinų vykdant reikalavimą dėl medicinos gydytojo profesinės kvalifikacijos licencijavimo veiklos sąlygų laikymosi. Taip pat sprendė, kad byloje pateiktų pažymėjimų galiojimas ir tikrumas nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat teismui atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pateikti pažymėjimai yra suklastoti arba, kad dėl pateiktų dokumentų tikrumo vykdomas ikiteisminis tyrimas. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių kelti klausimą dėl dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu baudžiamosios atsakomybės ribose, teismas atsakovo VšĮ Naujosios Vilnios priešieškinį dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė.

Teismas taip pat nurodė, kad Medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis numato, kad licenciją gydytojui išduoda, atsisako ją išduoti, jos galiojimą sustabdo, panaikina jos galiojimo sustabdymo ir licencijos galiojimą panaikina licencijas išduodanti institucija, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Medicinos praktikos licencijavimo taisyklėmis. Licencijas išduodant institucija yra Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. V-680 „Dėl medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“ 4 p.). Licencijos turėtojo medicinos praktiką kontroliuoja ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka tarnyba. Teismas pažymėjo, kad neturi duomenų, kad R. M. medicinos praktikos licencijos galiojimas yra sustabdytas ar panaikintas. R. M. Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra tinkamai atsiskaitęs už teorinių žinių ir praktikos atnaujinimą ir tai patvirtina Tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. T1-1035 dėl licencijuojamos veiklos (medicinos praktikos) sąlygų laikymosi patvirtinimo. Šis įsakymas yra galiojantis ir nenuginčytas.

Teismas priešieškinio reikalavimą dėl Valstybinės akreditavimo Sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. Tl-331 dalies dėl gydytojui R. M. medicinos praktikos licencijos Nr. MPL-08850 verstis medicinos praktika pagal medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją išdavimo ir 2011 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. Tl-301 priedo 10 punktą dėl licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi pripažinimo gydytojui R. M. panaikinimo paliko nenagrinėtą, nes sprendė, kad šis reikalavimas ir su juo susijęs ginčo dalykas, pagal teisinių santykių pobūdį turi būti nagrinėjamas administracinės teisenos tvarka.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus teismas konstatavo, kad gydytojas R. M. įvykdė prievolę, numatytą Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnyje ir Medicinos praktikos licencijavimo taisyklėse, t. y. laiku pateikė pakankamus licencijuojamos veiklos sąlygų laikymąsi patvirtinančius dokumentus. Teismas padarė išvadą, kad darbo santykiuose tarp ieškovo ir atsakovo darbo nenustatyta sutarties elementų, prieštaraujančių įstatymų draudžiamoms nuostatoms, todėl atsakovas negalėjo atleisti ieškovo iš darbo pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, todėl jo atleidimą pripažino neteisėtu, atitinkamai panaikino atsakovo VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos L. e. p. direktorės 2013 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. P-126 „Dėl R. M. darbo sutarties nutraukimo“. Ieškovo nušalinimą nuo pareigų laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 16 d. iki 2012 m. gegužės 18 d. teismas taip pat pripažino neteisėtu, o atsakovo VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos L. e. p. direktorės 2013 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. P-127 „Dėl R. M. darbo sutarties nutraukimo“ panaikino.

Darbo sutarties nutraukimą pripažinęs neteisėtu teismas taikė Darbo kodekso 300 straipsnyje numatytas teisines pasekmes. DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Ieškovas prašė jį grąžinti į eitas pareigas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas buvo atleistas iš esmės pažeidžiant procedūras, teismas vertino, kad ieškovo teisės geriausiai bus apgintos grąžinus jį į darbą.

Šalies argumentai

Ieškovas taip pat prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą. Teismas šį reikalavimą tenkino ir pagal atsakovo pateiktą 2012 m. liepos 30 d. pažymą, pagal kurią ieškovo R. M. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokėtinų mokesčių, yra 190,91 Lt, priverstinės pravaikštos laikotarpį skaičiuojant nuo 2012 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. lapkričio 19 d., t. y. iki teismo sprendimo paskelbimo, priteisė 73 500,35 Lt (385 darbo dienos x 190,91 Lt) vidutinio darbo užmokesčio. Be to, teismas nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo ieškovui priteisė 190,91 Lt dydžio vienos dienos vidutinis darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną, laikydamas, jog savaitėje yra penkios darbo dienos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį – tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį ir jame išdėstė du reikalavimus: dėl juridinio fakto nustatymo ir dėl atsakovo Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymų pripažinimo iš dalies negaliojančiais, nes atsakovo reikalavimai buvo iš esmės susiję su ieškovo pareikštu ieškiniu, taigi jų nagrinėti atskirai nebuvo įmanoma. Teismas išsprendė priešieškinio priėmimo klausimą ir nenustatė termino ieškinio trūkumams pašalinti, taip pat nenurodė atsakovui į kokią instituciją kreiptis atsakovui, tačiau po pusantrų bylos nagrinėjimo metų nustatė, kad atsakovo priešieškinys dalyje dėl reikalavimo atsakovui Akreditavimo tarnybai yra neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl jį paliko nenagrinėtu, tačiau net to nenurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje. CPK 36 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliktas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui, tokiais atvejais byla perduodama pagal teismingumą. Kadangi ieškinys šioje byloje nulemtas vyraujančio civilinio teisinio santykio, iš kurio kilo priešieškinys, todėl turėjo būti išnagrinėtas bendrosios kompetencijos teisme.

2. Teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, susijusių su R. M. dalyvavimu mokymuose, seminaruose ir konferencijose.

3. Teismas nepagrįstai nukreipė ginčą dėl sertifikatų suklastojimo spręsti baudžiamąją tvarka. Nesiėmė jokių priemonių dėl pranešimo prokurorui apie galimą nusikalstamą veiką.

4. Teismas pažeidė teisę į greitą ir koncentruotą bylos išnagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas, posėdžiai nepagrįstai atidedami, buvo sudarytos prielaidos atsakovui patirti žalą.

5. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad pats ieškovas pripažino, jog Druskininkuose vykusios mokslinės praktinės konferencijos dalyvių registracijos žurnale yra ne jo parašas.

6. Nors pirmosios instancijos teisme nebuvo palaikomas prašymas skirti rašysenos ekspertizę, tačiau tokį prašymą reiškia apeliacinės instancijos teismui.

7. Ieškovas direktoriaus pareigas Naujosios Vilnios poliklinikoje ėjo nuo 1986 metų, o sugretintas echoskopuotojo pareigas pradėjo eiti nuo 1994 metų lapkričio mėnesio. Ieškovas 2006 m. gruodžio 1 d. gavęs medicinos gydytojo licenciją, būdamas direktoriumi, privalėjo kreiptis į visuomenės sveikatos centrą gauti higienos pasą – leidimą medicinos gydytojo vietai įrengti, po to į atsakovą Akreditavimo tarnybą, gaut i licenciją įstaigai teikti medicinos gydytojo paslaugas, nepriklausomai nuo baigtų siauros specializacijos kursų. Echoskopuotojų kursai – nėra medicinos gydytojo licencija. Tačiau ieškovas minėtų veiksmų neatliko ir įstaigoje teikė nelicencijuotą medicinos gydytojo paslaugą iki 2012 m. kovo pabaigos. Kad ieškovas neturėjo teisės teikti gydytojo paslaugas patvirtina 2013 m. lapkričio 27 d. iš Akreditavimo tarnybos gautas raštas, kuriame nurodyta, jog atsakovas galimai teikia nelicencijuotą medicinos gydytojo paslaugą. Sutikrinus licencijos veiklos rūšis, medicinos gydytojo veikla nedelsiant buvo sustabdyta. Ieškovas piktnaudžiavo savo padėtimi, vertėsi neteisėta medicinos praktika nuo 2006 m. gruodžio 2 d., todėl ši naujai paaiškėjusi aplinkybė yra pagrindas ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

8. Byloje pateikta pažyma, kad ieškovas dėl asmeninių priežasčių ilgą laiką nedirbo, t. y. nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2012 m. balandžio 30 d., todėl pajamų neturėjo. Be to, ieškovui laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. buvo nustatytas 0,25 etato darbo krūvis, darbo užmokestis 1 400 Lt, kuris galiojo iki 2012 m. kovo 13 d., kuomet buvo pakeista darbo sutartis. Iš 2012 m. liepos 30 d. pažymos matyti, kad skaičiuojamu laikotarpiu ieškovas gydytojo pareigose pajamų neturėjo. Dėl netinkamos Vyriausybės nutarimo taikymo teismas nepagrįstai priteisė ieškovui sumas, kurių jis neuždirbo. Be to, pažymoje nurodytas ieškovo darbo užmokestis neatskaičius mokesčių.

Atsiliepimas

Valstybinė Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinio skundo argumentus dėl VASPTV direktoriaus įsakymų panaikinimo. Nurodo, kad ieškovas nuo 2003 m. liepos 1 d. turi teisę teikti echoskopuotojo paslaugas, tai patvirtina 1999 m. gruodžio 17 d. jam išduota ir vėliau tikslinta licencija Nr. 1145. Gydytojo echoskopuotojo praktika yra siauros rūšies medicinos praktika, o ne medicinos praktika pagal medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Gydytojai, kurie pageidauja verstis siaura medicinos praktika, privalo turėti licenciją verstis medicinos praktika ir Vilniaus universiteto ar Kauno medicinos universiteto išduotą bendrai universitetų nustatytos trukmės įvadinio kurso baigimo pažymėjimą. Įvadinio kurso baigimo pažymėjimui yra prilyginama iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos Sveikatos apsaugos ministerijos išduota specializuotos medicininės praktikos licencija arba sertifikatas verstis atitinkama medicinos praktika. Šiuo atveju reikalavimas turėti medicinos praktikos licenciją grindžiamas ne reikalavimu turėti teisę verstis medicinos praktika pagal konkrečią profesinę kvalifikaciją, o apskritai turėti teisę verstis medicinos praktika Lietuvoje. Ieškovas teikė licencijuotą asmens sveikatos priežiūros – echoskopijos paslaugą, todėl atsakovui turėti įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti medicinos gydytojo praktikos paslaugą nebuvo prievolės.

Ieškovas R. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai prieštarauja pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nes Akreditavimo tarnybos įsakymai dėl licencijuojamos veiklos yra galiojantys ir nenuginčyti. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas atleisdamas jį iš darbo DK 139 straipsnio 1 dalies pagrindu pažeidė teisės aktais nustatytas atleidimo iš darbo procedūras. Pažymi, kad bylos nagrinėjimas užtruko ne dėl teismo kaltė, o dėl objektyvių priežasčių. Be to, pats atsakovas, prašydamas skirti ekspertizę, o vėliau atsisakydamas šio prašymo veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Teigia, jog atsakovas nepagrįstai nurodo, kad buvo priteistos sumos už laikotarpį, kuomet ieškovas nedirbo. Ieškovas nedirbo, tačiau nedirbo dėl likos.

Atsakovas VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika pateikė teismui naujus įrodymus ir paaiškinimus, kuriuose prašė, kad apeliacinės instancijos teismas taikytų alternatyvų ieškovo pažeistų teisių gynybos būdą ir negrąžintų ieškovo į eitas pareigas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad egzistuoja pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, t. y. išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas negali išskirti ir atskirai išspręsti dalies byloje pareikštų reikalavimų, nes tarp ieškinio ir priešieškinio reikalavimų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys (CPK 327 str. 2 d., 329 str. 2 d. 7 p.)

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė CPK 296 straipsnio nuostatas ir paliko atsakovo VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos priešieškinį R. M., Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. T1-331 ir 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. T1-1035 dalinio panaikinimo nenagrinėtu.

Nors teismas padarė išvadą, kad priešieškinio reikalavimai yra priskirtini ne bendrosios, bet administracinės kompetencijos teismams, akivaizdu, jog pagrindinis teisinis reikalavimas nagrinėjamoje byloje yra kilęs iš darbo teisinių santykių ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Atitinkamai išvestinis reikalavimas, nors ir pagal savo esmę priskirtinas administracinės kompetencijos teismams, turi būti nagrinėjamas šioje byloje, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo neišnagrinėjo iš esmės. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į CPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Be to, pagal CPK 36 straipsnio 1 dalį, iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 33 str. 2 d.). Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, vyrauja civilinis teisinis santykis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priešieškinį išnagrinėti iš esmės.

CPK 327 straipsnio 2 dalis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą, nutartį, ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Kadangi pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo priešieškinio reikalavimų, o jo neišnagrinėjus nėra galimybės išnagrinėti iš esmės ir ieškinio reikalavimų, t. y. nėra galimybės išskirti ir atskirai išspręsti dalies byloje pareikštų reikalavimų, teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžina bylą nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 301-302 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 2 dalimi, 329 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Henrichas JaglinskisJadvyga MardosevičVilija Mikuckienė