- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- N-444-729-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimo J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. B. už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 8 d. 23.50 val. Vilniuje, Fabijoniškių g. 3, vairuodamas automobilį Mercedes-Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pro stovinčius automobilius nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir sugadino tris automobilius, vairavo neblaivus, nepateikė automobilio techninės registracijos dokumento, techninės apžiūros talono ir automobilio privalomojo atsakomybės civilinio draudimo ir tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 124 straipsnio 6 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas įvertino, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų dėl J. B. inkriminuojamų administracinės teisės pažeidimų. Administracinės teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas Institucijos pareigūno A. D. (A. D.), kuris surašė ir tarnybinį pranešimą, kad J. B. buvo sulaikytas einantis gatve prie parduotuvės „IKI“, esančios Fabijoniškių gatvėje gavus L. Ž. pranešimą apie tai, kad jis matė autoįvykį. Teismas pažymėjo, kad policijos patruliai autoįvykio nematė, byloje nėra pateikta apgadintų automobilių savininkų pareiškimų, be to, automobilis Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepriklauso J. B.. Byloje nėra duomenų, kad dėl autoįvykio būtų apklaustas automobilio savininkas. Teismas įvertino, kad iš byloje pateiktų dokumentų negalima objektyviai nustatyti, kas vairavo minėtą automobilį, be to, eismo įvykio vietos schemą sudarė ir ją pasirašė A. S., tačiau byloje nėra jo pranešimo apie autoįvykį. Atkreipė dėmesį, kad patrulio A. D. surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog už pareigūno papirkimą J. B. buvo pristatytas ir uždarytas į areštinę, tačiau tyrimo medžiagos apie šį faktą byloje nepateikta.
II.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad remiantis teismų praktika, siekdamas užtikrinti objektyvų ir teisingą bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių užtikrinti, kad byla būtų nagrinėjama dalyvaujant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B., bet ir kitiems proceso dalyviams. Pažymi, kad esant būtinumui, teismas turėjo teisę kviesti į teismo posėdį administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį pareigūną A. D. ir kartu su juo teisės pažeidimą fiksavusį pareigūną A. S., siekiant išsamiai išsiaiškinti bylos tyrimo ir iškėlimo aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas L. Ž. matė 2009 m. gruodžio 8 d. eismo įvykį ir teismas, neapklausdamas šio liudininko, negalėjo konstatuoti, kad jo parodymai yra nepatikimi. Be to, nebuvo surašytas pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas tuo pažeidžiant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką.
Atsiliepimas
J. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus buvusius byloje įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad liudytojams šaukimai į teismą buvo siųsti du kartus, o jų neatvykimas negali apsunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. B. buvo surašytas dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 124 straipsnio 6 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė, nes nustatė, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų dėl J. B. inkriminuojamų administracinės teisės pažeidimų.
Apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad teismas nebuvo aktyvus ir neužtikrino, kad byloje būtų apklausti liudytojai A. D., A. S. ir L. Ž., kurie būtų išsamiai paaiškinę bylos tyrimo ir eismo įvykio aplinkybes.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti.
Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą, rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tačiau teisme neapklausė pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų A. D. ir A. S., taip pat neapklausė įvykį mačiusio liudytojo L. Ž.. Atsiliepime į apeliacinį skundą J. B. pažymi, kad liudytojams šaukimai į teismą buvo siųsti du kartus, tačiau nesant byloje pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, bei teismo šaukimų gražinamų šaknelių, negalima patikrinti šio teiginio.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007; skelbta Administracinių teismų praktikoje Nr. 2(12)).
Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 279 str.) ir jų nepakeičia (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5014/2010, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009). Pažymėtina, kad pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų A. D. ir A. S. bei liudytojo L. Ž. parodymai ypač svarbūs tiriant nagrinėjamą bylą, nes J. B. automobilio vairavimo faktą neigia.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.