- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-07-03
- Bylos Nr.
- 1A-100-81-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. Š.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Advokatai
- Zenonas Jonas Januška
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam A. Š., jo gynėjui advokatui Zenonui Jonui Januškai., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilkaviškio rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro Kęstučio Jasaičio, nukentėjusiosios R. D., nuteistojo A. Š. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau-LR BK /281 str. 6d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1d., bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.
Iš A. Š. nukentėjusiajai R. D. priteista 500 litų proceso išlaidų .
Nukentėjusiajai R. D. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 6d.padarymą nuteistas už tai, kad jis neatsargiai vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, tai yra 2004-04-18 apie 6 val. Vilkaviškio rajone, kelyje Gižai – Pilviškiai 11 km.800 m., neblaivus vairuodamas automobilį „Opel Rekord“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus, pagal kuriuos draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam ( girtam) ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų ( narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, tuo pažeisdamas (duomenys neskelbtini) p. reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų važiavimo greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą bei transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, pažeisdamas KET 53 p. reikalavimus, pagal kuriuos eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, netrukdyti eismo, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apvirto, ko pasėkoje buvo sužalota automobilio „Opel Rekord“ keleivė I. M., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra konstatuoti lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, pilvo sumušimas ir nubrozdinimas, dešinio alkūnkaulio riešo sąnario srityje panirimas, nubrozdinimai veide bei pilve, pjautinė žaizda veide bei mirtinai sužaloti keleiviai P. Š. ir R. D..
Šalies argumentai
Vilkaviškio rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: panaikinti nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo, nukentėjusiosios R. D. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti. Apeliantas teigia, kad teismo motyvai ir išvados dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, civilinio ieškinio nenagrinėjimas pripažįstant nukentėjusiajai R. D. tik teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka yra nepagrįstos bei neteisingos, netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies normos, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neatitinka nusikalstama veika sukeltų pasekmių, bausmės paskirties.
Skunde nurodoma, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra neadekvatus kaltinamojo A. Š. padarytai nusikalstamai veikai bei akivaizdžiai neatitinka padarytos veikos pavojingumo pobūdžio bei pasekmių; atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas turėjo nustatyti ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. A. Š. nusikalstama veika buvo padaryta šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus -automobilį A. Š. vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (kraujyje rasta 1,97 promilės etilo alkoholio); kaltinamojo veika sukėlė itin sunkius padarinius - du žmonės žuvo, vienam žmogui nesunkiai sutrikdyta sveikata; A. Š. nusikalstama veika nors ir padaryta dėl neatsargumo yra labai pavojinga, todėl teismo pateikti argumentai neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad atidėjus paskirtos bausmės vykdymą bus pasiekta bausmės paskirtis. Neatsargaus nusikaltimo padarymas yra viena iš Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo sąlygų, bet ji nėra esminė darant išvadą dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas skirdamas bausmę A. Š. neatsižvelgė į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių -kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, įrodymų tyrimo teisme metu buvo nenuoširdus, savo kaltę neigė, nukentėjusiųjų neatsiprašė, dėl nusikaltimo nesigailėjo, padarytos žalos neatlygino ir nesistengė jos atlyginti. Apelianto manymu tai rodo, kad kaltinamasis nesuvokia jo padarytos veikos pavojingumo ir atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Prokuroras skunde taip pat teigia, kad nepagrįsti argumentai dėl ieškinio dydžio klausimo perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka dėl to, kad ieškinio suma didesnė nei 100 000 litų, dėl ko ieškinys negali būti nagrinėjamas apygardos teisme, be to, nukentėjusioji nepasinaudojo teise kreiptis į UADB „Ergo Lietuva“ dėl žalos atlyginimo. Nurodo, kad ieškinio sumos dydžio apribojimų baudžiamasis procesas nenustato ir byloje yra visos civiliniam ieškiniui patenkinti būtinos aplinkybės-nukentėjusiajai padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri nėra atlyginta, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys, įrodymų tyrimo teisme metu buvo pateikti įrodymai pagrindžiantys ieškinio pagrįstumą ir dydį. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neišanalizavo nukentėjusiosios bei jos atstovės pateiktų įrodymų, motyvų dėl padarytos turtinės bei neturinės žalos, ieškinio dydžio, todėl sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtą yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji R. D. apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl LR BK 75 str. taikymo panaikinti, taikyti LR BK 68 str. ir A. Š. atimti teisę vairuoti transporto priemones bei pilnai patenkinti pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš jo išlaidas už apeliacinio skundo surašymą. Apeliantė mano, kad teismas, nepagrįstai atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. Š., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeisdamas Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau-LR BPK/ 115 str. normas, neišsprendė pareikšto ieškinio. Teigia, kad teismas atidėdamas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą neatsižvelgė į tai, kad A. Š. savo kaltę visą laiką neigė, teisiamojo posėdžio metu netgi bandė ją suversti apeliantės sūnui visaip jį apkalbinėdamas ir neigiamai charakterizuodamas, nuteistasis iki šiol neatsiprašė, ne atlygino bent dalį žalos. Mano, kad atsižvelgiant į nuteistojo padarytą nusikaltimą, jo pavojingumą, pasekmes, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taikyti LR BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo. Taip pat apeliantės manymu A. Š. turėjo būti taikytas ir LR BK 68 str., t.y. atimta teisė vairuoti transporto priemones.
Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino nukentėjusiajai teisę į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perdavė spręsti civilinio proceso tvarka motyvuodamas tuo, kad ieškinio suma didesnė nei 100 000 litų, nes LR BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio patenkinimo, nagrinėjimo klausimus, tokių apribojimų nenumato, tokį sprendimą teismas galėjo priimti tik tokiu atveju jei ieškinio nebūtų galima apskaičiuot neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, tačiau tokių motyvų teismas nuosprendyje nenurodė. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji nesikreipė į draudimo bendrovę, apeliantės manymu taip pat negalėjo būti pagrindas nenagrinėti pareikšto civilinio ieškinio nes draudimo bendrovė gali būti byloje patraukta civiline atsakove, be to, kreiptis į draudimo bendrovę nebuvo pagrindo, nes A. Š. savo kaltės dėl įvykio niekuomet nepripažino.
Nuteistasis A. Š. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti, priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti. Mano, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes netinkamai įvertinti nukentėjusiosios I. M. ir liudytojos Ž. Š. parodymai duoti teisme, netinkamai įvertintos specialistų (ekspertų) išvados. Nurodo, kad teismas neteikė reikiamos svarbos nukentėjusiosios I. M. parodymams, kad ji atsimena, jog kai sumėtė automobilį, šalia vairuotojo matė šviesias kelnes, R. D. buvo apsirengęs juodais džinsais ir megztuku, P. Š.-sportine apranga. Šią aplinkybę ji nurodė teisme, nes anksčiau apie tai jai nebuvo užduota klausimų. Nuteistojo manymu nukentėjusiosios parodyta aplinkybė, kad greta vairuotojo sėdėjo asmuo šviesiomis kelnėmis, t.y. tokiomis kaip buvo apsirengęs nuteistasis, tampa labai svarbia sugretinus su liudytojos Ž. Š. parodymais ir su R. D. patirtais sužalojimais. Liudytoja Z. Š., duodama parodymus teisme parodė, kad automobiliui išvažiuojant iš Š. sodybos buvo sustoję. Apie tai ji sprendžia iš durelių trinksėjimo, o rytą apžiūrėjusi kiemą, ji matė automobilio stabdymo žymes (t2 bl 72-74). Ši aplinkybė, nuteistojo manymu leidžia teigti, kad pradedant važiuoti iš Š. kiemo automobilį vairavo jis, o sustojus jie su R. D. pasikeitė vietomis. Jis sėdo į vairuotojo vietą, o apeliantas į keleivio - priekinę dešinę sėdynę, jį su šviesiomis kelnėmis, vėliau, sumėčius automobilį, matė I. M.. Šiuos parodymus susiejus su R. D. ir apelianto patirtais sužalojimais, nuteistojo manymu, darytina išvada, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo R. D..
Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad nei vienoje iš specialistų (ekspertų) išvadų (specialisto išvada Nr. M123/04(09),2005-02-25 specialisto išvada Nr. KM 5/05(09), 2004-12-22-2004-12-24 specialisto išvada Nr. G1174/04(09), 2006-04-14 kompleksinė eismo įvykio medicininė ekspertizė Nr. 11-3724 (05), 2007-02-22 ekspertizė Nr. 11-2143 (06) ) kategoriškai nenurodyta, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo A. Š., ar R. D., visos išvados tikėtinos. Teismas darydamas išvadą, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo nuteistasis, vadovavosi prieštaringomis tikėtinomis specialistų, ekspertų išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro ir nukentėjusiosios skundus atmesti, nuteistojo skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokuroro, prašiusio nuteistojo skundą atmesti, nukentėjusiosios ir prokuroro skundą tenkinti, sprendžia, kad prokuroro ir nukentėjusiosios skundai turi būti patenkinti iš dalies, nuteistojo skundas atmestinas.
Dėl nuteistojo A. Š. apeliacinio skundo
Nuteistojo kaltė, padarius LR BK 281 str. 6d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta išsamiai teismui ištyrus reikšmingas bylai aplinkybes, visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertinus surinktus ir ištirtus byloje įrodymus.
Nors A. Š. neigia vairavęs eismo įvykio metu automobilį, tačiau aplinkybė, kad būtent jis vairavo eismo įvykio metu automobilį, nustatyta nukentėjusiosios I. M., liudytojų Ž. Š., Ž. B. parodymais, 2007-02-22 ekspertizės aktu, 2008-05-28 pakartotinės kompleksinės eismo įvykio-medicininės ekspertizės aktu. Vienintelė tiesioginė įvykį mačiusi nukentėjusioji I. M. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad automobilį vairavo A. Š., kad jis buvo išgėręs, kad jis važiavo greitai, ji prašė jo važiuoti lėčiau. Kad jį, kaip asmenį vairavusį automobilį, nurodė I. M. iš karto po įvykio, ligoninėje, patvirtino ir liudytoja Ž. B.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo I. M. taip pat patvirtino, kad automobilį visą laiką vairavo A. Š., kad ji su P. Š. sėdėjo automobilio gale. Šiuos ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus nukentėjusioji patvirtino ir teisme. Kad prieš įvykį matė automobilį vairuojant A. Š. nurodė ir liudytoja Ž. Š., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, kad ji matė už vairo sėdintį A. Š., sutapo su nukentėjusiosios I. M. parodymais. Apeliantas nurodo, kad teismas neteikė reikiamos svarbos I. M. parodymams, kad ji matė, jog prieš pat įvykį asmuo šviesiomis kelnėmis, o tokias buvo apsivilkęs tik nuteistasis, sėdėjo šalia vairuotojo, bei neįvertino Ž. Š. parodymų, kad ji girdėjo, jog išvažiuojant iš jos kiemo sutrinksėjo durelės. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptarė nuteistojo nurodytus nukentėjusiosios I. M. parodymus dėl šviesių kelnių, pagrįstai jais nesivadovavo, nes jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, o nukentėjusiosios pasiaiškinimas, kad ji anksčiau apie tai nesakiusi, nes niekas neklausęs, nepagrįstas, nes iš byloje esančių apklausų protokolų bei akistatų gausos, kuriose nukentėjusioji konkrečiai nurodė analogiškas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusioji apie įvykį buvo išsamiai apklausinėjama keletą kartų siekiant išsiaiškinti kuo konkretesnes įvykio aplinkybes. Kaip matyti iš nukentėjusiosios apklausų jos parodymai apie tai, kad automobilį vairavo A. Š. buvo nuoseklūs. Be to, I. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nuolat nurodydavo, kad su ja A. Š. apie kokių nors parodymų davimą ar nedavimą nėra kalbėjęs, nieko nėra prašęs sakyti, ar nesakyti. I. M. parodymus, užfiksuotus apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtina ir 2007-02-22 teismo skirtos kompleksinės eismo įvykio-medicininės ekspertizės akto išvados, kuriose papildomai atlikus procesinį veiksmą-patikrinus liudytojo R. J. parodymus vietoje, ekspertai davė išvadą, kad tikėtina, jog eismo įvykio metu A. Š. sėdėjo kairėje priekinėje sėdynėje, t.y. vairavo automobilį. Nors išvada tikėtina, tačiau ji motyvuota. Šią išvadą ekspertai davė įvertinę automobilio smūgio mechanizmą, R. D. bei A. Š. kūnų išsidėstymą po to, kai jie iškrito iš automobilio. Ši aplinkybė iš esmės neprieštarauja ankstesnių specialistų išvadose nustatytiems R. D. ir A. Š. sužalojimų mechanizmams, nes teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti specialistai D. I. ir V. V. nurodė, kad nėra galimybės konkrečiai pasakyti, jog vieni ar kiti A. Š. ar R. D. sužalojimai yra būdingi tik vairuotojams, t.y. šiuos sužalojimus jie galėjo patirti į bet kokias bukas atsikišusias automobilio dalis. 2008-05-28 pakartotinės kompleksinės eismo įvykio-medicininės ekspertizės, skirtos apeliacinės instancijos teismo, išvadoje taip pat nurodoma tikėtina išvada, jog automobilį vairavo A. Š., tačiau joje taip pat teigiama, kad tikėtina, jog R. D. nesėdėjo ant priekinės kairiosios sėdynės, t.y. nevairavo automobilio. Šie įrodymai paneigia ir liudytojos G. G. parodymus, kad iš jos kiemo išvažiuojant už vairo galėjo sėdėti R. D.. Be to, liudytoja G. G. nebuvo tiesioginė įvykio liudytoja. Šie jos parodymai prieštarauja ir Ž. Š. parodymams, kad pas ją į kiemą atvažiavo ir išvažiavo A. Š., R. D., I. M. ir P. Š., vairavo A. Š..
Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad autoįvykio metu automobilį vairavo A. Š., kuris buvo neblaivus, jam nustatytas 1.97 promilių girtumas, kuris pažeidė kelių eismo taisyklių 172 p., 68 p., 53 p., reikalavimus, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apvirto, ko pasėkoje buvo sužalota I. M. bei žuvo R. D. ir P. Š., padarė įvertinęs ištirtų aplinkybių visumą bei vadovaudamasis aukščiau aptartais nukentėjusiosios I. M., liudytojos Ž. Š. bei Ž. B. parodymais, 2007-02-22 kompleksinės teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizės akte pateikiama išvada. Šiais įrodymais nustatytos aplinkybės sudaro vientisą sistemą, viena kitą papildo ir tik remdamasis šių įrodymų bei jais nustatytų aplinkybių visuma nustatė konkrečias įvykio aplinkybes, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas vadovavosi tik tikėtina išvada nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Teismas nuteistajam bausmę –laisvės atėmimą 6 metams skyrė pagrįstai. A. Š. neteistas, charakterizuojamas teigiamai, vedęs, jo padarytas nusikaltimas neatsargus, tačiau itin didelį neatsargumą ir neatsakingumą rodo automobilio vairavimas esant 1.97 promilių girtumui. Nusikaltimo pasekmės sunkios, skaudžios ir neatstatomos-žuvo du žmonės. Pirmosios instancijos teismas įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kaltės formą, tai, kad nėra nei atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis. Paskirtoji bausmė atitinka padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, yra pakankama ir būtina pasiekti LR BK41 str. numatytus tikslus.
Dėl Vilkaviškio rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiosios R. D. apeliacinių skundų
Prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neatitinka bausmės paskirties, sukeltų pasekmių, pagrįstas. Analogišką argumentą nurodo ir nukentėjusioji R. D. apeliaciniame skunde.
LR BK 75 str. 1d. nustato sąlygas, kurioms esant asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Asmeniui nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Siekiant nustatyti ar bausmės tikslai gali būti realizuoti netaikant realaus laisvės atėmimo bausmės ypač svarbu atsižvelgti į patį nuteistojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, jo elgesį po nusikaltimo, kaip jis vertina visą šią situaciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis savo kaltės nepripažino, dėl padarytos veikos nesigailėjo, nukentėjusiosios neatsiprašė, neatlygino nei dalies nusikaltimu padarytos žalos ir nesistengė to daryti. Nuteistasis vedęs, dirba, augina mažametį vaiką, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, tačiau šių aplinkybių lyginamasis svoris nėra pakankamas atsverti kitas aplinkybes, trukdančias teismui spręsti apie tai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant realaus laisvės atėmimo, o būtent teismas nepakankamai įvertino tą aplinkybę, jog nuteistasis vairavo būdamas neblaivus, ir nors tai yra nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, tačiau į ją taip pat būtina atsižvelgti. Be to, dėl nuteistojo neatsargios veikos, pasireiškusios dar ir dideliu neatsakingumu, nes vairavo būdamas gerokai girtas, žuvo du žmonės, vienai keleivei sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, nuteistasis kaltu neprisipažino, dėl padarytos veikos nesigaili, nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos neatlygino. Esant šioms aplinkybėms nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai- nubaudimas ir siekis paveikti asmenį, kad daugiau nebenusikalstų, bausmės vykdymo atidėjimo atveju nebus pasiekti, nes nuteistasis adekvačiai nevertina savo padarytos nusikalstamos veikos ir pasekmių, savo elgesio, dėl ko, kolegijos manymu bausmės vykdymo atidėjimas neduos jokio poveikio. Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą esant šioms konkrečioms aplinkybėms, būtų pažeistas ir teisingumo principas.
Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas nepagrįstai, teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.
A. Š. padarytas nusikaltimas yra sunkus, tačiau neatsargus, jis teisiamas pirmą kartą, todėl sutinkamai su LR BK 50str.3d. laisvės atėmimo bausmę jam skirtina atlikti atvirojoje kolonijoje.
Prokuroras ir nukentėjusioji R. D. skunduose taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino nukentėjusiosios R. D. civilinio ieškinio, teismo nurodyti motyvai dėl ieškinio neteisingumo bei dėl to, kad nukentėjusioji nesikreipė į draudimo kompaniją, nepagrįsti. Šie skundų motyvai pagrįsti iš dalies.
LR baudžiamojo proceso kodeksas nenumato kokių nors ribojimų ieškinio dydžiui nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės teisme ir tai paaiškinama tuo, kad civiliniam ieškiniui įrodinėti taikomos baudžiamojo proceso taisyklės, civilinis ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąją byla, kad šio ieškinio įrodinėjimą daro paprastesnį. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo motyvas dėl to, kad civiliniai ieškiniai, kurių suma viršija 100000 litų turi būti nagrinėjami apygardos teismuose nepagrįstas.
Nepagrįstas ir nuosprendžio motyvas dėl nukentėjusiosios pareigos kreiptis į draudimo bendrovę, kadangi buvo drausta vairuotojo civilinė atsakomybė, nes įstatymas suteikia teisę nukentėjusiajam asmeniui žalą išsireikalauti iš tiesiogiai ją padariusios asmens.
LR (duomenys neskelbtini) str. įpareigoja teismą civilinio ieškinio klausimą išspręsti visais atvejais ir tik išimtinais atvejais, kai negalima tiksliai apskaičiuoti ieškinio civilinio ieškinio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Vadovaujantis bylos duomenimis nukentėjusioji R. D. pareiškė civilinį ieškinį 504000 litų sumai, prašė priteisti 4000 litų turtinės žalos ir 500 000 litų neturtinės žalos. Nukentėjusioji išdėstė savo reikalavimą raštu ir teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmąja instancija, tačiau nepateikė pakankamai duomenų, pagrindžiančių šiuos reikalavimus. Dėl turtinės žalos nukentėjusioji įvardijo su laidojimu susijusias išlaidas, paminklo pastatymą ir panašiai, tačiau pristatė teismui tik dokumentus, pagrindžiančius 400 litų išlaidas, susijusias su lavono aprengimu ir sutvarkymu, dėl kitų išlaidų, nukentėjusioji nurodė, kad yra kvitai, tačiau teismui jų nepateikė. Dėl neturtinės žalos savo ieškinyje nukentėjusioji taip pat nenurodė jokių duomenų, pagrindžiančių šį savo reikalavimą 500 000 litų sumai. Teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji nurodė, kad dėl sūnaus žūties patyrė stresą, sutriko sveikata-atsirado žaizda skrandyje, tačiau jokių medicininių pažymų, patvirtinančių šį sveikatos sutrikimą ji teismui nepateikė. Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra susijęs su nusikalstamos veikos išaiškinimu, nusikalstamą veiką padariusių asmenų išaiškinimu, to asmens teisingu teismu ir teisingumo įgyvendinimu baudžiamojoje teisėje. Byloje pripažinta, kad A. Š. nuteistas pagrįstai, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta, nuosprendis dėl nuteistojo kaltės pagrįstas ir teisėtas, todėl pagrindinis baudžiamojo proceso tikslas pasiektas. Šiuo atveju R. D. civilinio ieškinio klausimo išsprendimui šioje byloje reikalingi papildomi duomenys. Šių duomenų nebuvo gauta pirmosios instancijos teisme, todėl nukentėjusiajai pagrįstai pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusioji R. D. nurodo, kad nuteistajam nepagrįstai nebuvo pritaikytas LR BK 68 str. ir neatimta teisė vairuoti transporto priemones. Šis apeliacinio skundo argumentas pagrįstas. LR BK 67 str. nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonių tikslas-padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis bylos aplinkybėmis nuteistasis eismo įvykį, kurio metu du žmonės žuvo, vienai nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, padarė būdamas neblaivus, kas parodo jo neatsakingumą ir netinkamą naudojimąsi teise vairuoti transporto priemonę. Nusikaltimas padarytas tiesiogiai naudojantis šia specialia nuteistajam suteikta teise, nuteistasis automobilį vairavo itin neatsakingai, būdamas neblaivus, pažeidė net keletą kelių eismo taisyklių punktų, dėl ko įvyko eismo įvykis. Šio eismo įvykio pasekmės skaudžios, neatstatomos- žuvo du žmonės. Nors byloje pripažinta, kad A. Š. nuteistas pagrįstai, tačiau jis savo kaltės nepripažįsta, nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos neatlygino. Tai parodo nuteistojo neatsakingą požiūrį ne tik į vairavimą išgėrus, bet ir abejingumą tokiam savo poelgiui, jo pasekmėms. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad tik teisių, kuriomis naudodamasis nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, suvaržymas, uždraudimas jomis naudotis tam tikrą laiką gali padėti nuteistajam suvokti savo elgesį ir padėti realizuoti bausmės tikslus, todėl nuteistajam A. Š. taikytinas LR BK 68 str. ir uždraustina naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 metams.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvados dėl nusikaltimo įvykio, nuteistojo kaltės, dėl skirtos bausmės dydžio ir civilinio ieškinio išsprendimo pagrįstos visapusiška bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų analize.
Nukentėjusioji R. D. prašo priteisti turėtas išlaidas teisinei pagalbai skundui surašyti. Iš byloje esančio kvito matyti, kad už skundo surašymą ji sumokėjo 100 litų /2t.b.l.182/.Šios nukentėjusiosios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo A. Š..
Nuosprendis iš dalies dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo -bausmės vykdymo atidėjimo ir baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo klausimo keistinas ir toje dalyje priimtinas naujas nuosprendis. (LR (duomenys neskelbtini) str.1p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2d. 2 p.,
nusprendžia:
-nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti;
- Vilkaviškio rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro skundą ir nukentėjusiosios R. D. skundus tenkinti iš dalies;
-Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 8 d. nuosprendį pakeisti - dalyje dėl LR BK 75 str. taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam A. Š. panaikinti, nustatant, kad jam paskirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė skiriama atlikti atvirojoje kolonijoje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos, panaikinant kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti;
-vadovaujantis LR BK 68str. A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę-draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trejiems) metams;
-priteisti iš A. Š. 100 litų proceso išlaidų nukentėjusiajai R. D..
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.