Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2015-03-27 · Byla Nr. A2.6.-147-791/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-27
Bylos Nr.
A2.6.-147-791/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Pažeidėjas
K. D.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-147-791/2015
(Procesinio sprendimo Nr. 4-13-3-00077-2015-3)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 45.4.3.; 45.4.5.; 52.3.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 27 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant I. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. D., jo atstovui advokatui K. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) spec. vidurinio išsilavinimo, vedusio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad K. D. 2014-12-16 apie 16 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir esant įtarimui dėl vairavimo neblaiviam, vengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasitikrinti, ar nėra neblaivus. Šiais veiksmais K. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. D. kaltės nepripažino, parodė, kad aikštelėje prie mokyklos, išlipęs iš automobilio, kalbėjosi su kaimynais Z., S., Š.. Nuo aikštelės iki namų yra 200-300 metrų. Važiuodamas namo stabtelėjo prie sankryžos. Sankryžoje priešais stovėjo tarnybinis policijos automobilis. Policijos automobilio švyturėliai, garsiakalbis nebuvo įjungti. Pareigūnas jokių veiksmų neatliko, todėl jis važiavo toliau. Kai grįžo namo, paskui jį į namus įėjo policijos pareigūnas. Tuo metu žmona buvo namuose, ji gulėjo lovoje, nes sirgo. Pareigūnas paklausė „kodėl nestojai“, jis pasakė „kad niekas nestabdė“. Pareigūnas liepė laukti, kol atvyks kitas policijos ekipažas. Pasakė, kad nesuimtas, neareštuotas ir išėjo į tvartą šerti gyvulių. Su pareigūnu kambaryje buvo apie 10 minučių. Policininkas nuėjo paskui jį. Buvo įėjęs į rūsį, paskui jo nebuvo. Nematė, kad būtų atvažiavę kitas policijos ekipažas. Kai po triūsos parėjo namo, žmona pasakė, kad pareigūnai jo ieškojo. Gyvulius šėrė apie pora valandų, per tą laiką nebuvo išėjęs iš namų ūkio valdų, buvo už tvarto. Nebuvo atėjęs pasižiūrėti, ar pareigūnai atvažiavo, nes jam nebuvo smalsu. Nematė, kad pareigūnai būtų buvę tvarte. Policijos pareigūnas nereikalavo pasitikrinti blaivumo. Jei būtų liepęs, būtų pūtęs, nes tą dieną alkoholio nevartojo. Mano, jei pareigūnas būtų turėjęs prietaisą girtumui patikrinti, tai būtų davęs. Prašo bylą nutraukti, nes jokio teisės pažeidimo nepadarė.

Liudytojas A. T. parodė, kad būnant kabinete, gavo budėtojo informaciją, kad (duomenys neskelbtini) kaime prie mokyklos automobilyje geria ir gali važinėti neblaivus vairuotojas. Važiuojant (duomenys neskelbtini), sankryžos sankirtoje, netoli mokyklos, prieš jį atvažiavo minėtas asmuo, kurį pastebėjo iš 15-10 m atstumo. Susigretinus su juo, prasivėrė langelį, kišo žėslą stabdyti - padarė žestą, kad stoti, pradarė dureles, o jis padidino greitį ir nuvažiavo. Nurodė, kad nespėjo įsijungti švyturėlių ir garsinių signalų, kadangi ekipaže vyko vienas ir buvo susikoncentravęs į važiavimą. Už 1500 m buvo jis nusuko į kiemą. Sustojo, išlipo ir sodeliu pradėjo bėgti į namą. Bėgo paskui jį. K. D. bėgdamas nuvirto, jis užvirto ant jo, buvo veidas prieš veidą, todėl gerai jautė alkoholio kvapą. Atsistojęs vyriškis pradėjo muistytis. Jam paaiškino dėl ko vijosi. Bendraujant nuo jo sklido alkoholio kvapas. Telefonu informavo policijos budėtoją, kad sulaikė minėtą asmenį, kuris išgėręs vairavo automobilį. Asmuo jam pasakė, kad „vienas nieko neįrodysi“. Vengdamas konflikto pradėjo jį raminti. Po kiek laiko K. D. pareiškė, kad turi teisę pasišerti gyvulius. Jam pasakė, kad yra iškviestas ekipažas ir reikia sulaukti. Bet vyriškis nuėjo į ūkinį pastatą, todėl jis nuėjo paskui jį prižiūrėti, kad nepabėgtų. Pilietis ten mėžė tvartą. Jam nusisukus pažiūrėti, ar neatvyko ekipažas, K. D. paspruko. Apžiūrėjo visą tvartą, už tvarto, niekur jo nebuvo. Nuėjo pas žmoną į namus ir paprašė, kad ši paskambintų vyrui ir pasakytų, jog grįžtų. Informavo budėtoją, kad minėtas asmuo pabėgo. Po 10-15 min. atvažiavo kitas policijos ekipažas. Kai K. D. dingo, apklausė jo sutuoktinę. Atvykus antrajam ekipažui, ją pasikvietė tikslu patikrinti automobilio techninės apžiūros dokumentus. D. automobilis stovėjo kitame sodybos kieme. Užsirašė duomenis ir, sugrįžęs į namą, apklausė jo žmoną. Jis iš jos žodžių surašė paaiškinimą, kurį ji pati perskaitė ir jį pasirašė. Ji paaiškino, kad vyras namo sugrįžo neblaivus, bet ji nematė, ar jis vairavo. Alkotesterį, kuris išduotas nuolatiniam naudojimui, turėjo tarnybiniame automobilyje, jo rankoje nelaikė, tačiau kelis kartus siūlė pažeidėjui pasitikrinti blaivumą.

Liudytoja G. S. parodė, kad dirbo kartu su D. L.. Tą dieną gavo pranešimą, kad sulaikytas neblaivus vairuotojas, todėl reikėjo nuvykti nustatyti girtumą ir įforminti įvykį. Nuvažiavę į vietą rado tyrėją A. T., kuris stovėjo prie automobilio Audi. Jis paaiškino, kad sulaikė asmenį, kuris priešinosi ir buvo agresyvus, kuris paprašė leisti pasišerti gyvulius ir, tuo pasinaudojęs, pabėgo. Kolega nuėjo pas minėto asmens žmoną, o ji liko saugoti automobilio. Atėjo K. D. žmona ir padėjo ieškoti dokumentų. Pareigūnas A. T. nuėjo pas D., kad parašytų paaiškinimą. Sutuoktinė sakė, kad jis grįžo namo neblaivus ir paskui jį atėjo įgaliotinis. Pati girdėjo, kaip D. žmona sakė, kad vyras buvo neblaivus. Paaiškino, kad kai pareigūnas stabdo, jis turi įsijungti švyturėlį, lazdele stabdyti ar žėslą kišti per langą, būna kartais per mažas atstumas, tada įjungiami švyturėliai.

Liudytojas D. L. parodė, kad tą dieną dirbo su S.. Gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes tyrėjas sulaikė neblaivų vairuotoją. Nuvažiavus paaiškėjo, kad vairuotojas pasišalino. Tyrėjas paaiškino, kad jis sulaikytam asmeniui išaiškino, kad atvažiuos ekipažas. Asmuo pasiprašė pašerti gyvulius ir per galines tvarto duris pabėgo. Pats buvo jo namuose, apžiūrėjo ūkinius pastatus, bet piliečio niekur nesimatė. Žmona patvirtino, kad pabėgęs asmuo tai jos vyras, kuris buvo neblaivus. Tyrėjas taip pat nurodė, kad pilietis buvo neblaivus. Tyrėjas paklausė tos moters, ar ji matė, kad jos vyras buvo neblaivus, ji patvirtino, kad matė. Žmonos paprašė eiti kartu apžiūrėti automobilio. Radę jo duomenis, išvažiavo, o tyrėjas liko apklausti liudytoją. Jie išvažiavo po kaimą ieškoti dingusio vairuotojo. Pravažiavo keletą namų, prasuko aplinkui, bet pažeidėjo niekur nebuvo.

Liudytojas V. Z. parodė, kad su D. buvo susitikę aikštelėje, prie mokyklos. Buvo pavakarė, jau pradėjo temti, po 16 val. Atėjo pėsčiomis, o Kęstas ir Rytis buvo su automobiliais. Kai bendravo su D., jis sėdėjo automobilyje, nuo jo nejautė alkoholio kvapo. Pasikalbėjo apie 5-10 min. ir išsiskirstė. Policijos automobilio nepastebėjo. Patikino, kad tuo metu nei jis, nei K. D. nebuvo išgėrę.

Liudytojas R. Š. parodė, kad su K. D. yra bendradarbiai. Aikštelėje stovėjo jis, S. ir D.. Buvo išlipęs iš automobilio, priėjęs prie K. D., bet nepastebėjo, kad jis būtų neblaivus, nejautė alkoholio kvapo. Aikštelėje alkoholio nevartojo ir nematė, kad kiti būtų vartoję. Kai K. D. nuvažiavo, pamatė policijos automobilį, kuris stabtelėjo. Matė, kai atvažiavo policijos automobilis, bet jis nejungė jokių signalų. Nematė, kad stabdytų, jis tik prasilenkė su K. D..

Liudytoja V. D. parodė, kad vyras namo parėjo su policijos pareigūnu. Atsikėlė, tuo metu visi buvo kambary - vyras ir policijos pareigūnas. Pareigūnas vyrui sakė kažką, kad tu prisivažinėjai. Jie kažką pašnekėjo 3-4 min., po to pakilo ir išėjo laukan, ji vėl atsigulė, nes sirgo. Vėliau ją kėlė, kad eitų žiūrėti mašinos dokumentų, paskui atėjo vyro ieškodami. Bendravo ir su kitais pareigūnais, kurie ją išsivedė iki automobilio, atidarė dureles, gal ieškojo dokumentų. Automobilyje rado techninį lapą ir draudimą. Tik tiek bendravo su jais, jie jos gal nieko neklausė. Ji nurodė, jog jokio paaiškinimo nerašė, tačiau pagarsinus jos rašytinį paaiškinimą patvirtino, kad paaiškinimas surašytas iš jos žodžių ir jos pasirašytas. Tvirtino, jog pasirašė neperskaičiusi, nes buvo nesveika ir norėjo, kad tik greičiau atsikratyti pareigūnų. Iš išvaizdos negalėjo pasakyti, kad vyras buvo neblaivus. Nežino, ar jis buvo neblaivus, ji pareigūnams sakė, kad nežino. Kai vyras grįžo, buvo jau prietema.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino, kad įvykio dieną buvo neblaivus, neigė neblaivus vairavęs automobilį. Pripažino, kad jį namuose sulaikęs pareigūnas liepė laukti atvykstančio kito pareigūnų ekipažo, tačiau jis išėjo į tvartą apsišerti gyvulių ir apie pora valandų negrįžo. Kai sugrįžo namo, pareigūnų jau nebuvo. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus daro pagrįstą išvadą, kad K. D. nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos faktiniams duomenims ir yra vertintos kaip gynybinė pozicija. Tiek tyrėjas, tiek ir policijos pareigūnai nurodė, kad K. D. žmona patvirtino, kad jos vyras sugrįžo į namus neblaivus. Nors D. teigė nemačiusi, ar vyras grįžo automobiliu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnas pažeidimą stebėjo betarpiškai, pažeidimą padariusį asmenį sekė iki namų ir su juo bendravo praėjus labai mažam laiko tarpui nuo to momento, kai jis įsuko į kiemą ir pastatė automobilį. Pasiūlius pasitikrinti neblaivumą, jis atsisakė, nors pats kategoriškai tai neigė ir nurodė, kad pareigūnas apie tai nieko nesakė. Dėl atsisakymo tikrintis girtumą pažymima, kad šio pažeidimo sudėtis yra formali. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir KET 17 punktas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N662-1045/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63 -1992/2010).

Kad policijos tyrėjas A. T. turėjo teisę tikrinti blaivumą patvirtina byloje esantis Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Tarnybinių mokymų registracijos lapas bei pareiginiai nuostatai. Pareigūnas A. T. vykdė budėtojų dalies nurodymą dėl gauto pranešimo, kad asmenys prie mokyklos automobilyje vartoja alkoholį (b.l. 4). Be to, šio įvykio tyrimui buvo iškviestas papildomas policijos ekipažas. Byloje nėra jokių duomenų, kad tyrėjas A. T. anksčiau pažinojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nenustatyta kitų aplinkybių, kad siekia melagingai jį apkalbėti ar būtų suinteresuotas šios bylos baigtimi. Aplinkybių dėl galimo tyrėjo A. T. šališkumo nenurodė ir pats pažeidėjas, todėl netikėti jo parodymais nėra jokio pagrindo. Įvertinus liudytojų policijos pareigūnų parodymus ir kitus bylos duomenis, daroma išvada, kad K. D. pasišalino iš namų nesulaukęs atvykstančių pareigūnų, ir taip patvirtino savo atisakymą atlikti neblaivumo patikrą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui visapusiškai ir objektyviai ištyrus visus įrodymus, išanalizavus liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad K. D. vengė neblaivumo patikrinimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

K. D., jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, taip pat kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

ATPK 130 straipsnio pastaboje nurodyta, jog uniformuoto policijos <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintoje Patrulių veiklos instrukcijos 25 p. taip pat įtvirtinta, kad Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant patruliniu automobiliu, įjungus jo mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.

Sistemiškai aiškinant šias teisės normas darytina išvada, jog sprendžiant patraukimo už šį pažeidimą administracinėn atsakomybėn klausimą, viena iš esminių nustatytinų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas pareigūnų. Iš byloje esančios medžiagos daryti neabejotinos išvados, jog K. D. turėjo suvokti pareigūno reikalavimo pobūdį, negalima. Tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, ir tai jis patvirtino teismo posėdžio metu, kad automobilis buvo stabdomas susitikus su juo sankryžoje, iškišant pro kairės pusės priekinį langą šviesą atspindintį žeslą. Teismas pažymi, kad toks pareigūno reikalavimo pobūdis nesudaro neginčijamos galimybės asmeniui tinkamai suvokti, ko iš jo buvo reikalaujama. Vien ta aplinkybė, kad pareigūnas važiavo tarnybiniu automobiliu ir padarė rankos žestą, neleidžia daryti išvadą, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo aiškiai išreikštas.

Įvertinus teismui pateiktus surinktus duomenis, pažeidėjo paaiškinimus ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad K. D. veiksmuose nebuvo nepaklusimo uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo teisena K. D. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties (ATPK 250 str. 1 d.).

Skiriant nuobaudą už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pasekmes. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Galiojančių nuobaudų neturi. Pažeidėjas padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantį pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau neteistas, dirba vairuotoju. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, jam skirtina administracinė nuobauda – straipsnio sankcijose numatyta minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam laikotarpiui. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

K. D. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., skirti administracinę nuobaudą – 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Administracinio teisės pažeidimo teiseną dalyje dėl nepaklusimo uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę K. D. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėja Vilma DapkevičienėPapildoma informacija: Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos arba nepaprašius baudos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Paskirtą baudą galima sumokėti bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Įmokos kodas: 6030, įmokos pavadinimas – administracinė bauda.