Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, atstovei Almai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybei, atstovaujamai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuostatų 10.1 punktas nustato, kad Įstaiga, administruodama rinkliavą „vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras: kuria ir tvarko Vietinės rinkliavos mokėtojų registrą (toliau – Registras), apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia mokėjimo pranešimą mokėtojui, kontroliuoja vietinės rinkliavos mokėjimą siunčia raginimus (įspėjimus) mokėtojams sumokėti vietinę rinkliavą vykdo vietinės rinkliavos apskaitą, išieškojimą. Nuostatų 4 punktas nustato, kad rinkliava apmokestinami asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra deklaruota savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 12 p. Įstaiga tokius gyventojus nustato pagal Gyventojų registro duomenis.

Vadovaudamasi tuo, Įstaiga į minėtą registrą įtraukė pareiškėją, kurio gyvenamoji vieta rinkliavos skolos skaičiavimo laikotarpiu ir iki šiol yra deklaruota būste (duomenys neskelbtini). Rinkliava buvo skaičiuojama pačiam pareiškėjui, o ne kitam asmeniui už pareiškėją pagal Nuostatų 4.2. punktą, nes minėto būsto nuosavybės teisė nustatyta tvarka nėra įregistruota. Įstaiga pareiškėjui siuntė mokėjimo pranešimus rinkliavai mokėti (pridedami), įspėjimus dėl jos nemokėjimo pasekmių, ir nustatyta tvarka, kreipėsi dėl rinkliavos skolos priteisimo į Šiaulių apygardos administracinį teismą, kuris 2015-03-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1339-394/2015 minėtą skolą priteisė ir 2015-05-11 išdavė vykdomąjį raštą, kurį Įstaiga pateikė antstoliui.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR civilinio kodekso 2.12 straipsnio 3 dalį fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą, o pagal 4 dalį fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusią tol, kol jis įgyja kitą nuolatinę gyvenamąją vietą,

Pareiškėjas savo skunde teigia būste (duomenys neskelbtini)negyvenantis jau nuo 1992 metų. Asmuo, persikėlęs nuolat gyventi į kitą gyvenamąją vietą turėjo prievolę deklaruoti savo nuolatinę gyvenamąją vietą kitur. To nepadaręs pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 66-1910) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustatančius, kad asmenys, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti naują gyvenamąją vietą per 7 darbo dienas. Įstaiga gauna Gyventojų registro duomenis ir nuo naujos gyvenamosios vietos deklaravimo datos pati būtų nebeskaičiavusi rinkliavos pareiškėjui. Pareiškėjas šią savo prievolę galėjo vykdyti pats, kai 1994 metais lankėsi minėtame būste arba vėliau per įgaliotą asmenį.

Be to, pagal LR civilinio kodekso 2.12 straipsnio 3 dalį fizinis asmuo privalo raštu pranešti savo kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Nuostatų 24.2 ir 24.4 punktas (ankstesnių redakcijų 48.2 ir 52 punktas) nustato, kad rinkliavos mokėtojai privalo esant neaiškumams dėl rinkliavos dydžio nedelsiant kreiptis į Įstaigą ir pateikti rinkliavos skaičiavimui turinčius reikšmės dokumentus, turi teisę pakeisti ar patikslinti apie jį sukauptus duomenis, jei tokie duomenys yra neteisingi, netikslūs ar neišsamūs, pranešti apie pasikeitusius rinkliavos mokėtojų duomenis – kiekvieną ketvirtį ne vėliau kaip per 15 dienų po ketvirčio pabaigos.

Įstaiga pareiškėjui periodiškai siuntė rinkliavos mokėjimo pranešimus, juose nurodant, kad rinkliava skaičiuojama už deklaruotus asmenis ir, kad „pasikeitus gyventojų skaičiui, būtina pranešti. Nesant galimybės išsideklaruoti Ir pateikus juridiškai pagrįstus dokumentus apie tai, kad esate išvykę ir negyvenate nurodytu adresu, vietinė rinkliava nebus skaičiuojama. Minėti dokumentai turi būti patelkiami kiekvienais metais".

Minėtų nuostatų 22 punktas (ankstesnės redakcijos 53 punktas) nustato: „Vietinė rinkliava už Radviliškio rajono savivaldybėje negyventą laikotarpi ne trumpesni nei 30 kalendorinių dienų, neskaičiuojama šiems fiziniams asmenims, kurte ne vėliau kaip iki einamųjų mokestinių metų pabaigos pateikia Administratoriui prašymą ir aplinkybes patvirtinančius dokumentus (jeigu jie surašyti ne valstybine kalba, kartu patelkiamas nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas): 22.1. atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, laikomiems kardomojo kalinimo vietose;"

Pareiškėjas tokio prašymo nėra Įstaigai pateikęs, o informacijos apie įkalintus asmenis Įstaiga negauna ir negali gauti. Įstaiga taip pat negalėjo kaip rašo pareiškėjas „išregistruoti" jo būsto, o, kadangi rinkliava skaičiuojama ne už gyvenimą viename ar kitame būste, o už gyvenimą savivaldybės teritorijoje, Įstaiga negali rinkti informacijos kas kur faktiškai gyvena.

Tai yra, pareiškėjas turėjo prievolę pateikti Įstaigai duomenis apie savo negyvenimą Radviliškio rajono savivaldybėje, o už šios savo prievolės nevykdymą atsako pats pareiškėjas, todėl jo prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas ir atmestinas.

Įstaiga informacijos apie pareiškėjo skolą nepaskleidė, t.y. nespausdino jos laikraštyje, nepatalpino jos kokioje nors viešoje erdvėje. LR CK 2.24 straipsnio, reglamentuojančio asmens garbės ir orumo gynimą, 9 dalyje nustatyta, kad „Šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako."

Atsakovo atstovė Alma Jankauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimą dėl viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro kreipimosi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, nepagrįstai prašant priteisti vietinės rinkliavos skolą.

Byloje nustatyta, kad viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 2015-01-28 su prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 126,85 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2007-10-01 iki 2014-12-31.

2015-03-27 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymas patenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovo A. K. pareiškėjui VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 92,10 Eur (devyniasdešimt du Eur 10 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31.

Iš pažymos „Apie gyvenamąją vietą“ (31 b.l.) matyti, kad pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 1992-05-05 iki pažymos surašymo dienos (2015-10-08) yra deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini).

Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1994-12-05 atlieka teismo paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę (59 b.l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad <...> Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos darbuotojų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, darbuotojų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007-08-30 sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006-10-12 sprendimu Nr. T-885 patvirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, kurių 11 punktas pavedė ŠRATC rinkliavos administravimą ir kurie yra papildyti ir pakeisti sprendimais: 2007-11-29 Nr. T-236; 2008-05-15 Nr. T-401; 2008-06-26 Nr. T-450 bei Nr. T-451; 2009-12-17 Nr. T-868 bei 2013-08-22 Nr. T-573. Pagal Nuostatų 4 p., šios vietinės rinkliavos mokėtojai yra ir fiziniai asmenys, gyvenamosios paskirties patalpų, esančių Radviliškio rajono savivaldybėje, savininkai arba savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, kuriems vietinė rinkliava apskaičiuojama priklausomai nuo tos patalpos gyventojų skaičiaus.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Ši teisė, kaip nuosekliai akcentuoja Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje, yra absoliuti (pvz., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. sausio 22 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti (pvz., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai). ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi kreipimuisi į teismą iš esmės užtenka asmens subjektyvaus manymo, kad jo teisės yra pažeistos.

Nuostatuose nustačius pareigą asmenims, patenkantiems į vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoką, mokėti vietinę rinkliavą ir pareiškėjui jos nemokant, viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro teismui pateiktas skundas negali būti vertinamas kaip aiškiai nepagrįstas. ŠRATC turėdamas duomenis, kad pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Radviliškio rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje, siuntė jam pranešimus apie vietinės rinkliavos mokėjimą ir susidarančią skolą (36-47 b.l.). Įstaiga neturėjo jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs teise, todėl, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimą iš Radviliškio rajono savivaldybės, atstovaujamos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, pažymėtina, kad atsakovas sužinojęs apie tai, kad pareiškėjas negyvena Radviliškio rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje, anuliavo skolą ir pranešė apie tai teismo sprendimą vykdančiam antstoliui, kuris 2015-11-26 surašė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, o į antstolio depozitinę sąskaitą išieškotas sumas antstolis grąžino A. K. (63-67 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybei, atstovaujamai viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.