Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje išnagrinėjo N. M. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme 2013 m. rugpjūčio 30 d. buvo gautas N. M. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriame ji kaltino V. D. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi baudžiamasis procesas, pradėtas pagal nukentėjusiosios N. M. skundą, nutrauktas, nes nukentėjusioji N. M. ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas V. D. susitaikė. Taip pat patvirtintas 2013 m. rugsėjo 19 d. tarp nukentėjusiosios N. M. ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo V. D. sudarytas susitarimas.

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi patikslino Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad teismas tvirtina 2013 m. rugsėjo 19 d. tarp nukentėjusiosios N. M. ir V. D. sudarytą susitarimą tokiu turiniu: „Nukentėjusioji N. M. ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas V. D. susitaikė, V. D. įsipareigoja per 30 dienų tinklapyje (duomenys neskelbtini) ir dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbti tokio turinio pranešimą „Paneigimas. V. D. atsiprašo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės bendruomenės pirmininkės N. M. dėl viešai padaryto įžeidimo ir paneigia žinias, paskleistas apie N. M., kuriose buvo teigiama apie tariamą suklastotų skundų rašymą, vadovavimą rinkiminės kompanijos tvarkos pažeidimams, mokesčių įstatymų pažeidimų darymą.“ V. D. įsipareigoja per 14 dienų nuo nutarties pasirašymo dienos atlyginti N. M. atstovavimo išlaidas privataus kaltinimo procese – 500 (penkis šimtus) litų į N. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“.

2013 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas N. M. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl viešo atsiprašymo.

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi N. M. prašymo netenkino.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali sudaryti taikos sutartį, kuria išsprendžia kilusį ginčą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579 straipsnį apylinkės teismas yra kompetentingas patvirtinti taikos sutartį.

N. M. pažymi, kad žalos atlyginimas plačiąja prasme gali būti suprantamas kaip iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimas, ir tai patvirtina CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė reikalauti neatitinkančių tikrovės duomenų paneigimo. Teigia, kad asmens pripažinimas padaryto pažeidimo ir įsipareigojimas paneigti neatitinkančius tikrovės duomenis bei atsiprašyti yra tiesiogiai susijęs su žalos atlyginimu, todėl BPK 413 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama taip, kad šalims draudžiama susitarti ir prašyti teismo patvirtinti susitarimą dėl neatitinkančių tikrovės duomenų paneigimo ir atsiprašymo. Įsipareigojimas viešai atsiprašyti taip pat nėra uždraustas teisės normų, priešingai, tokį nukentėjusiojo teisių gynimo būdą numato BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kur nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigą atsiprašyti.

Esant paminėtoms aplinkybėms, N. M. įsitikinimu, BPK 413 straipsnio 3 dalis turėtų būti aiškinama kaip draudžianti susitarimu išspręsti su nusikalstamos veikos padarymu nesusijusius klausimus. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, viešas neatitinkančių tikrovės duomenų paneigimas ir atsiprašymas šiuo atveju yra vienintelis efektyvus nukentėjusiojo teisių gynimo būdas, tiesiogiai susijęs su padaryta nusikalstama veika. Draudimas susitarti dėl tokio nusikaltimo pasekmių pašalinimo būdo arba susitarimo patvirtinimas neužtikrinant susitarimo vykdymo prieštarautų baudžiamojo proceso tikslams greitai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nes tokiu atveju nukentėjusioji būtų priversta prašyti teismo bylos nagrinėjimą atidėti, kol kaltinamasis privataus kaltinimo byloje įvykdys savo pažadą viešai atsiprašyti ir paneigti neatitinkančius tikrovės duomenis, ir tik tuomet prašyti nutraukti bylą šalims susitaikius.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pažymima, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsnio 3 dalies nuostatas, skundas dėl žemesniojo teismo nutarties nagrinėjamas aukštesniojo teismo posėdyje, kuriame gali (bet neprivalo) dalyvauti prokuroras ir skundą padavęs asmuo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai neįpareigoja teismą skundą nagrinėti dalyvaujant jį padavusiam asmeniui, N. M. skundas nagrinėjamas pastarajai nedalyvaujant.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, BPK 413 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo susitaikydami gali sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo; pagal sutartį dėl žalos atlyginimo vėliau gali būti išduotas vykdomasis dokumentas. BPK 413 straipsnyje galimybė išduoti vykdomąjį raštą dėl viešo atsiprašymo nenumatyta.

Aukštesnysis teismas sutinka su N. M. skundo teiginiais, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kad CK 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmenys gali sudaryti taikos sutartį, kuria išsprendžia kilusį ginčą, o pagal CPK 579 straipsnį apylinkės teismas yra kompetetingas patvirtinti taikos sutartį. Tačiau kartu atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju N. M. ir V. D. susitaikė ir susitarimą teismui pateikė baudžiamojo proceso, pradėto pagal nukentėjusiosios N. M. skundą privataus kaltinimo tvarka, metu, o ne civilinėje byloje, taigi, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi ne civilinio ir civilinio proceso kodeksų normomis, bet baudžiamojo proceso kodekso normomis, o jos, kaip jau minėta, galimybės išduoti vykdomąjį raštą dėl viešo atsiprašymo, nenumato. To nenumato ir N. M. skunde paminėtas BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti N. M. skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti N. M. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.