- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- 2-11793-996/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06299-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RD INTERNATIONAL“
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 1.3.4.1.5.2.1.8Kasmetinių atostogų apmokėjimas, piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas
- 1.3.5.1Darbo užmokestis, darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka
- 1.3.5.7Delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas
- 1.3.5.9Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RD INTERNATIONAL“ atstovei uždarosios akcinės bendrovės „RD INTERNATIONAL“ vadovei Orintai Bitytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RD INTERNATIONAL“ ieškinį atsakovei A. M. dėl sprendimo panaikinimo, permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
uždaroji akcinė bendrovė „RD INTERNATIONAL“ (toliau – ieškovė, įmonė, darbdavė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 22–24) A. M. (toliau – atsakovė, darbuotoja), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) pripažįstant, kad su atsakove buvo atsiskaityta tinkamai, priteisti jai iš atsakovės 28,97 Eur permoką.
Ieškovė paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 45 su atsakove skiriant ją dirbti virėjos pareigose, atsakovė dirbti pradėjo 2017 m. rugpjūčio 9 d., darbuotojai buvo nustatyta 4 val. darbo dienos trukmė dirbant 5 darbo dienas per savaitę (viso 20 val. per savaitę), už tai jai mokant 190 Eur darbo užmokestį. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovės darbo užmokestis nebuvo didelis, 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsakovė pateikė prašymą mokėti jai darbo užmokestį vieną kartą per mėnesį, buvo nutarta mokėti darbo užmokestį kartu su darbo užmokesčio avansu. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. gruodžio mėn. 20 d. (penkis mėnesius) atsakovės priskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 701,40 Eur, kartu buvo išmokėtas darbo užmokesčio avansas 98,60 Eur, per šį laikotarpį bendra išmokėta suma atsakovei – 800 Eur. Pažymėjo, kad atsakovei priklausiusią ligos pašalpą už 2 nedarbingumo dienas bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiavo Darbo ginčų komisija, atitinkamai ligos pašalpa yra 14,26 Eur neatskaičius mokesčių ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas sudaro 63,97 Eur neatskaičius mokesčių, todėl koreguojant atsakovės darbo užmokestį už 2017 m. gruodžio mėn. jai turėjo būti išmokėta 140,83 Eur, o buvo sumokėta 169,80 Eur, todėl, ieškovės įsitikinimu, įmonė su darbuotoja yra pilnai atsiskaičiusi ir yra jai permokėjusi 28,97 Eur, todėl prašo šią permoką iš atsakovės priteisti įmonei. Nurodė, kad pagal atsakovės darbo sutartį darbo užmokestis jai išmokamas sekančio mėnesio 10 d., atsakovė nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. turėjo nedarbingumą, dėl ko darbovietėje nepasirodė, jos atleidimo data sutapo su nedarbingumo diena, todėl nebuvo galimybės suderinti atsiskaitymų.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad įmonė su ja neatsiskaitė už jos darbą 2017 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais (b. l. 86).
Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas, iš viso 800 Eur, ji iš įmonės gavo; su įmonės vadove žodžiu buvo sutarta dalį darbo užmokesčio gauti „vokeliuose“; prašė priteisti jai iš įmonės už jos darbą 2017 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais darbo užmokestį pagal darbo sutartį, prašė įmonės ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. R. parodė, kad įmonėje dirbo kartu su atsakove; tiek ji, tiek atsakovė iš įmonės negavo darbo užmokesčio už tris mėnesius, atsakovė dirbo daugiau kaip 8 valandas per dieną; paties fakto, kai atsakovei būdavo mokamas darbo užmokestis, mačiusi nėra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoja teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. rugpjūčio 7 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 45, kurios pagrindu atsakovė nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. pradėjo dirbti virėja, atsakovei nustatyta darbo dienos trukmė 4 val. per dieną dirbant 5 dienas per savaitę už 190 Eur mėnesinį darbo užmokestį (b. l. 45–46); atsakovė iš darbo atleista 2017 m. gruodžio 20 d. (b. l. 47–48); 2018 m. sausio 9 d. darbuotoja su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo iš įmonės kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (b. l. 43–44), kuri sprendimu darbuotojos prašymą tenkino (b. l. 62–65).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. DK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų.
DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. DK 127 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais.
DK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.
Pagal DK 146 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Pažymėtina, kad būtent darbo sutarties šalys sprendžia, kokį darbo užmokestį darbdavys mokės darbuotojui. Nagrinėjamu atveju šalys pasirašydamos darbo sutartį (b. l. 45–46) susitarė, jog darbuotojai už virėjos darbą įmonėje dirbant pusę etato bus mokamas 190 Eur darbo užmokestis per mėnesį, t. y. pusė minimalaus darbo užmokesčio, įrodymų, kad tarp šalių buvo kitoks susitarimas dėl darbo užmokesčio dydžio ar laiko, nėra, įrodymų, jog virėjos darbui atlikti reikalinga speciali kvalifikacija ir atsakovė yra ją įgijusi, byloje taip pat nėra, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovei turėjo būti mokamas 190 Eur darbo užmokestis per mėnesį.
Iš buhalterinės programos duomenų (b. l. 32) nustatyta, kad atsakovei 2017 m. rugpjūčio mėn. buvo priskaičiuotas 138,10 Eur darbo užmokestis, už 2017 m. rugsėjo–lapkričio mėn. buvo priskaičiuota po 190 Eur darbo užmokesčio, 2017 m. gruodžio mėn. buvo priskaičiuotas 80 Eur darbo užmokestis. Ieškovė neginčijo, kad 2017 m. gruodžio mėn. skaičiuodama atsakovės darbo užmokestį nepriskaičiavo atsakovei priklausančios 14,26 Eur dviejų darbo dienų ligos pašalpos bei 63,97 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; šių Darbo ginčų komisijos sprendime paskaičiuotų aukščiau nurodytų sumų atsakovė taip pat neginčijo; ieškovė sutiko, kad atleidžiant iš darbo atsakovę jai turėjo būti priskaičiuota ne 80 Eur, o 158,23 Eur. Taigi, darbo santykių metu atsakovei turėjo būti priskaičiuota 866,33 Eur (138,10 Eur/rugpjūtis + 190 Eur/rugsėjis + 190 Eur/spalis + 190 Eur/lapkritis + 158,23 Eur/gruodis), kas atskaičius mokesčius sudarytų 771,03 Eur (b. l. 80), atsakovė šios sumos aritmetinio apskaičiavimo teisingumo neginčijo.
Ieškovės teigimu, atsakovei per visą darbo santykių laikotarpį įmonė yra išmokėjus 800 Eur, t. y. didesnę darbo užmokesčio sumą nei kad jai priklausė, nes priklausė 771,03 Eur, su darbuotoja yra atsiskaityta tinkamai, darbuotoja turi pareigą grąžinti įmonei 28,97 Eur permoką. Įrodymų, jog šalys darbo santykių eigoje susitarė dėl didesnio nei darbo sutartyje įtvirtinto atsakovės darbo užmokesčio, ilgesnio darbo laiko ar atsakovė darbo santykių metu ginčijo sulygtą darbo užmokesčio sumą, byloje nėra, priešingai, atsakovė tiek nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad reikšdama reikalavimus darbdavei siekia jos darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio už 2017 m. spalio–gruodžio mėn. priteisimo, nes, jos teigimu, jai darbo užmokestis už šį laikotarpį išmokėtas nebuvo. Tokią atsakovės poziciją paneigia bylos medžiaga – iš į bylą pateiktų kasos išlaidų orderių (b. l. 81–83), pagal kuriuos išmokėtų sumų gavimą (iš viso 800 Eur) atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, buhalterinės programos duomenų (b. l. 32, 80) nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu atsakovei išmokėta didesnė suma nei kad buvo už šį laikotarpį jai priskaičiuota – turėjo būti išmokėta 771,03 Eur, tačiau buvo išmokėta 800 Eur. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės pasirašytuose kasos išlaidų orderiuose aiškiai ir konkrečiai nurodyta atsakovei išmokamų pinigų paskirtis, t. y. kad jai mokamas darbo užmokestis ir darbo užmokesčio avansas ir atsakovė, savo parašu patvirtindama kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų gavimą, be jokios abejonės šių mokėjimų paskirtį suprato.
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad ieškovė atsakovei jos atleidimo iš darbo dieną papildomų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išmokėti neturėjo, su atleidžiama darbuotoja ji atsiskaitė tinkamai, nes bendra darbuotojai išmokėta darbo užmokesčio kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas ir ligos pašalpa suma už 2017 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. laikotarpį buvo 800 Eur, t. y. 28,97 Eur didesnė, nei kad darbuotojai už šį laikotarpį priklausė išmokėti (800 Eur – 771,03 Eur).
Konstatavus, kad ieškovė su atleidžiama darbuotoja paskutinę jos darbo dieną atsiskaitė tinkamai, pagrindo tenkinti darbuotojos pareikštus reikalavimus priteisti jai iš darbdavės darbo užmokestį už 2017 m. spalio–gruodžio mėnesius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, ligos pašalpą bei netesybas nėra, priešingai, pagal nustatytas aplinkybes yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 28,97 Eur permoką.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti – Darbo ginčų komisija ginčą nagrinėdama ikiteismine tvarka jį išnagrinėjo netinkamai, todėl teismas ginčą išnagrinėjęs iš esmės sprendžia, kad pagrindo tenkinti darbuotojos reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai, nėra, todėl jie atmetami; nustatytas pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 28,97 Eur permoką, todėl 28,97 Eur permoka ieškovei priteisiama iš atsakovės; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.
Ieškovė šioje byloje sumokėjo 24 Eur žyminį mokestį (b. l. 15, 34), kuris, ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei priteisiamas iš atsakovės, kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikta.
Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleista.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RD INTERNATIONAL“ ieškinį patenkinti visiškai.
A. M. reikalavimus, teiktus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir patenkintus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RD INTERNATIONAL“ (į. k. 302206557) iš atsakovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 28,97 Eur (dvidešimt aštuonių eurų ir devyniasdešimt septynių euro centų) permoką ir 24 Eur (dvidešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.