Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-29 · Civilinė byla Nr. 2-1965/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-29
Bylos Nr.
2-1965/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Algirdas Gailiūnas, Egidijus Žironas
Atsakovas
Danske Bank A
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-1965/2011
Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-4037-262/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alsantė“ ieškinį atsakovui Danske Bank A/S dėl vienašališko kredito limito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei įpareigojimo vykdyti sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškinyje nagrinėjamas ginčas dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį.

Atskiruoju skundu ginčijamas teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovui BUAB „Alsantė“ iškėlė bankroto bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis palikta nepakeista.

Vilniaus apygardos teisme 2010 m. gruodžio 3 d. priimtas ieškovo BUAB „Alsantė“ ieškinys atsakovui Danske Bank A/S, kuriuo prašyta pripažinti neteisėtu tarp UAB „Alsantė“ ir Danske Bank A/S sudarytos Kredito limito sutarties Nr. K200606-1319 vienašališką nutraukimą Danske Bank A/S iniciatyva; įpareigoti atsakovą Danske Bank A/S vykdyti tarp UAB „Alsantė“ ir Danske Bank A/S sudarytą Kredito limito sutartį Nr. K200606-1319; priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S ieškovo naudai 114 000 Lt nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė atsakovo parengtą bei jo nurodyto turinio 2006 m. liepos 17 d. Kredito limito sutartį Nr. K200606-1319 su vėlesniais susitarimais dėl Kredito limito sutarties Nr. K200606-1319 pakeitimų (toliau – Sutartis). Sutartyje nurodyta, kad jos įvykdymo terminas baigiasi 2013 m. liepos 17 d. Sutarties įvykdymui buvo įkeistas toks nekilnojamasis turtas (toliau – Įkeistas nekilnojamasis turtas):

6,7700 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „Alsantė";15,2900 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „Alsantė";0,4400 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis R. T.;Butas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklausantis R. T.;850/1091 dalis iš 10,9100 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti R. T.;899/1049 dalis iš 10,4900 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti R. T.;10,0000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio 512/1000 dalių nuosavybės teise priklauso UAB „Alsantė", o 488/1000 dalių nuosavybės teise priklauso R. T.;1,0000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „Alsantė";8,5000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „Alsantė";0,8000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „Alsantė";2,2000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „Alsantė";2,3000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „Alsantė";1,1000 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „Alsantė";4,4000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „Alsantė”.

Sutarties įvykdymo užtikrinimui ieškovui nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ieškovas naudoja savo ūkinėje komercinėje veikloje. Taip pat 2006 m. rugpjūčio 1 d. žemės nuomos sutarčių, sudarytų su R. T., pagrindu ieškovas naudojasi ir keturiais žemės sklypais, nuosavybės teise priklausančiais R. T.. Dėl ekonominio nuosmukio ženkliai pablogėjus finansinei situacijai, ieškovas pradėjo nesurinkti pakankamai lėšų tam, kad pilnai atliktų visus mokėjimus atsakovui pagal Sutartį, todėl ieškovas pradėjo derybas su atsakovu dėl naujo kredito suteikimo pradelstoms Sutarties vertėms padengti. Ieškovas su atsakovo pasiūlytomis naujo kredito suteikimo sąlygomis iš esmės sutiko, nesutikdamas tik su sąlyga, kad vienintelis ieškovo akcininkas R. T. laiduotų už naujai suteikiamą kreditą. Atsakovas, pradėjęs derybas su ieškovu ir išklausęs, bet nesvarstęs ieškovo pasiūlymų dėl naujo kredito suteikimo, pateikė ieškovui 2010 m. rugsėjo 30 d. pranešimą Nr. Dnk1011813 „Dėl sutarties nutraukimo“ (toliau – Pranešimas), kuriuo pranešė, jog, per 10 kalendorinių dienų nuo Pranešimo gavimo dienos atsakovui negrąžinus viso įsiskolinimo, nutraukia sutartį. Atsakovo Sutarties nutraukimo reikalavimai liudija apie atsakovo vengimą bendradarbiauti ir kooperuotis, todėl reikalavimai yra neteisėti, abstraktūs bei nelogiški, nes neįvykdomi. Dėl šių priežasčių ieškovas ginčija šį nutraukimą kaip neteisėtą visa apimtimi.

Šalies argumentai

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti Danske Bank A/S tiesiogiai ar per kitus asmenis nutraukti tarp UAB „Alsantė“ ir Danske Bank A/S sudarytą Kredito limito sutartį Nr. K200606-1319; uždrausti Danske Bank A/S tiesiogiai ar per kitus asmenis realizuoti Kredito limito sutarties Nr. K200606-1319 įvykdymui užtikrinti Įkeistą nekilnojamąjį turtą (išskyrus butą su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), areštuojant šį turtą ir paliekant šį turtą naudotis ieškovui UAB „Alsantė” komercinei ūkinei veiklai vykdyti. Nurodė, kad priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, jei galimai patenkinus ieškinį ir pripažinus vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu bei atsakovą įpareigojus vykdyti sutartį, nebus užtikrinta dabartinė padėtis ir nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas gali nutraukti sutartį ir realizuoti pagal sutartį ieškovo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti įkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių dėl sutarties nutraukimo, ieškovas ne tik neabejotinai patirs didžiulius nuostolius, tačiau gali būti netgi paralyžuota ieškovo veikla bei apsunkinta jo padėtis, kuri dėl ekonominio sunkmečio ir taip yra sudėtinga. Ieškovas teigia, kad realizavus sutarties įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti įkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esant galimai palankiam teismo sprendimui, būtų įtakoti kitų asmenų, kuriems potencialiai gali būti perduotas ar kitaip patikėtas sutarties įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, interesai ir teisėti lūkesčiai.

2011 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė nutartį dėl atsakovo Danske Bank A/S naudai įkeisto turto pagal Kredito sutartį arešto bei galimo išieškojimo iš įkeisto turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, jog LR Įmonių bankroto įstatymo 16 str. numatyta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Taigi, nėra teisinio pagrindo uždrausti atsakovui Danske Bank A/S nutraukti tarp BUAB „Alsantė“ ir Danske Bank A/S sudarytą Kredito limito sutartį Nr. K200606-1319. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad, pradėjus skolininko ar įkeisto turto savininko bankroto procedūrą, hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti reikalavimą prieš terminą, šioje byloje priimtas sprendimas atsakovo teisei vykdyti priverstinį išieškojimą iš skolininko, t.y. ieškovo BUAB „Alsantė“, įtakos neturės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundą grindžia tuo, kad vien faktas, jog ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, savaime neleidžia daryti išvados, kad ieškovas nesugebės įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų atsakovo atžvilgiu ateityje, nes įmonė, toliau tęsdama ūkinę komercinę veiklą, galės gauti pajamas, kurios bus skiriamos įmonės kreditorių, o tame tarpe ir atsakovo, finansinių įsipareigojimų vykdymui.

Atsiliepimas

Atsakovas Danske Bank A/S atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Byloje nėra ginčo dėl atsakovo Danske Bank A/S teisės vykdyti priverstinį išieškojimą iš BUAB „Alsantė“. Atsakovo teisės vykdyti priverstinį išieškojimą iš užtikrinant prievolių pagal Kredito limito sutartį įvykdymą įkeisto turto kyla iš bankroto bylos iškėlimo skolininkui fakto, o nagrinėjamos civilinės bylos rezultatas ir byloje priimtas sprendimas atsakovo teisei vykdyti priverstinį išieškojimą iš skolininko BUAB „Alsantė“ jokios įtakos neturės; atitinkamai nėra ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje taip pat nėra ginčo dėl hipotekos lakštų, iš kurių kyla kreditoriaus reikalavimo teisė, galiojimo, todėl ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimas negali būti laikomas turinčiu įtakos atsakovo teisei vykdyti priverstinį išieškojimą iš įkeisto ieškovo turto. Sprendimas pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto nagrinėjamu atveju priklauso išimtinai nuo kreditoriaus valios.Tolimesnis Kredito limito sutarties vykdymas prieštarautų Įmonių bankroto įstatymo normoms, be to, į bylą apskritai nėra pateikti jokie įrodymai apie realias ieškovo BUAB „Alsantė“ galimybes šiuo metu ar ateityje vykdyti prievoles pagal šią Sutartį, todėl ieškovo argumentai apie kredito grąžinimo terminus ir tariamą ieškovo galimybę atlikti mokėjimus pagal Sutartį neturi teisinės reikšmės.Ieškovas nepateikė jokių atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Vien ieškovo teiginių apie pajamų iš ūkinės komercinės veiklos generavimą pagrindu neįmanoma spręsti, kad iš tokios veiklos gaunamos pajamos galėtų būti pakankamos atsiskaitymui su kreditoriumi. Be to, įkeisto BUAB „Alsantė“ turto tolimesnis naudojimas ūkinėje komercinėje veikloje mažina šio įkeisto turto vertę ir tuo pačiu atsakovo galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą.Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie iš ūkinės komercinės veiklos gaunamas pajamas ir jų panaudojimą nei su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nei su atskiruoju skundu, nei pareikalavus atsakovui. Dėl šių aplinkybių atsakovas turi pagrindo manyti, kad šios lėšos yra nesąžiningai naudojamos ne atsiskaitymui su kreditoriais, bet nesąžiningos buvusios ar esamos BUAB „Alsantė“ vadovybės tikslams. Nepaisant to, kad ieškovas, bankroto administratoriaus sprendimu, tęsia ūkinę komercinę veiklą, iš ieškovo nėra gautas joks dalinis atsiskaitymas pagal Kredito limito sutartį.Ieškovo skola pagal Kredito limito sutartį yra 2 422 542,45 Lt, o bendra ieškovo skola kreditoriams viršija 15 mln. litų, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad ieškovas galėtų įvykdyti savo prievolę atsakovui. Be to, ieškovo nemokumą ir finansinį nepajėgumą vykdyti prievoles kreditoriams pripažino pati BUAB „Alsantė“, kurios vadovas ir pateikė teismui prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - draudimo nustatymo atsakovui nutraukti kredito limito sutartį bei draudimo nustatymo atsakovui realizuoti šios kredito limito sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeistą nekilnojamąjį turtą pagal ieškinį dėl pripažinimo, kad atsakovas vienašališkai neteisėtai nutraukė kredito limito sutartį, įpareigojimo vykdyti šią sutartį bei nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Ieškiniais dėl priteisimo ieškovas siekia, kad atsakovas atliktų tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus (perduotų turtą, sumokėtų skolą ir pan.). Siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą pagal tokius reikalavimus, gali būti taikomi laikini turtinio pobūdžio suvaržymai atsakovui. Pagal pareikštus ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo) paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas.

Kai reiškiamas reikalavimas dėl pripažinimo, jog atsakovas neteisėtai vienašališkais veiksmais nutraukė šalių sutartinius teisinius santykius ir tuo pačiu reikalaujama vykdyti sutartines prievoles, laikoma, kad šioje dalyje reiškiamas ieškinys dėl pripažinimo, kurį patenkinus, pasikeis šalių teisiniai santykiai. Teismui nustačius, jog atsakovas neteisėtai vienašališkais veiksmais nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, bus laikoma, kad šalis vėl sieja sutartinės prievolės, kurias jos turi vykdyti. Tokio reiškiamo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, kaip laikinoji apsaugos priemonė, negali būti nustatytas draudimas atsakovui nutraukti kredito limito sutartį, kadangi ji jau yra nutraukta, o šios sutarties nutraukimo neteisėtumą ieškovas ir įrodinėja ieškinyje. Taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kuri negali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo byloje pagal pareikštus reikalavimus įvykdymą, nėra pagrindo. Be to, net jeigu atsakovas ir nebūtų vienašališkai nutraukęs tarp šalių sudarytos sutarties, ši sutartis vis tiek būtų pasibaigusi tuo atveju, kai ieškovas įgijo bankrutuojančios įmonės teisinį statusą ir bankroto administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys (ĮBĮ) 10 str. 7 d. 4 p.). Tad ir esant tokiai situacijai, nebūtų pagrindo nustatyti draudimo atsakovui nutraukti kredito limito sutartį, nes ji būtų pasibaigusi dėl vienos iš šalių teisinio statuso pasikeitimo.

Tuomet, kai įmonė yra bankrutuojanti, jos įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui (ĮBĮ 33 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 60 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 7 punktas nustato, kad iš varžytynių parduodamo įkeisto turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Į pardavus įkeistą turtą iš varžytynių gautas sumas hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę (ĮBĮ 34 str.). Įkeistu turtu likusi nepadengta skolos suma išieškoma laikantis ĮBĮ nustatyto kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo (ĮBĮ 35 str.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad įmonės teisinio statuso pasikeitimas (įmonė tapo bankrutuojanti) nulemia hipotekos kreditoriaus teisės vykdyti priverstinį išieškojimą iš skolininko turto pagal ĮBĮ nuostatas atsiradimą. Apriboti šią hipotekos kreditoriaus teisę pagal bankrutuojančios įmonės pareikštus reikalavimus dėl pripažinimo, jog sutartis, kurios įvykdymas užtikrintas hipoteka, nutraukta neteisėtai bei nuostolių atlyginimo priteisimo, nėra pagrindo, kadangi, kaip minėta, šalys sutartinių prievolių vis tiek negalės vykdyti. Todėl nėra teisinės prasmės stabdyti procedūrų - turto priverstinio pardavimo, nustatyto siekiant užtikrinti sutartinių prievolių tinkamą įvykdymą. Tai, kad ieškovas tuo pačiu ieškiniu dar prašo atlyginti padarytus nuostolius, t. y. reiškia ir reikalavimą dėl priteisimo, nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas – bankrutuojanti įmonė ieškiniu prašė teismo pripažinti, kad atsakovas vienašališkai neteisėtai nutraukė kredito limito sutartį ir įpareigoti vykdyti šią sutartį, taip pat prašė priteisti 104 000 Lt nuostolių atlyginimo. Pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė teismo nustatyti draudimą atsakovui nutraukti kredito limito sutartį bei uždrausti atsakovui realizuoti kredito limito sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeistą nekilnojamąjį turtą. Patenkinus reikalavimą dėl pripažinimo, bus laikoma, kad šalis vėl sieja sutarinės prievolės, tačiau dėl ieškovo pasikeitusio teisinio statuso (bankrutuojanti įmonė) šalių teisiniai santykiai vis tiek yra pasibaigę kitu teisiniu pagrindu. Todėl reikalavimo dėl pripažinimo įvykdymo užtikrinimui, kaip laikinoji apsaugos priemonė, negali būti nustatytas draudimas atsakovui nutraukti kredito limito sutartį, kadangi ši sutartis jau yra nutraukta ir šalių nebegali sieti kredito limito sutartiniai teisiniai santykiai, nepaisant to, ar teismas patenkins ieškinį dėl pripažinimo, ar jo netenkins. Ieškinio dėl vienašališko sutarties nutraukimo 2010 m. rugsėjo 30 d. pripažinimo neteisėtu tenkinimas gali tik turėti reikšmės ieškovo (skolininko) įsipareigojimų atsakovui (kreditoriui) pagal kredito limito sutartį dydžiui (skolos, palūkanų, delspinigių) lyginant su jų dydžiu bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momentu – 2011 m. kovo 31 d. ar kitokiems teisiniams padariniams (žalos atlyginimo ir pan.).

Ieškovui įgijus bankrutuojančios įmonės teisinį statusą, keičiasi įkeisto turto priverstinio pardavimo tvarka. Bankrutuojančios įmonės įkeistas turtas parduodamas pagal ĮBĮ nuostatas bei Apraše įtvirtintas taisykles. Šio turto pardavimo procedūras per kreditorius organizuoja bankroto administratorius, kuris byloje ir prašo jas stabdyti. Tačiau pasibaigus šalių sutartinėms prievolėms, kurių įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, nėra teisinės prasmės stabdyti to, kas turi operatyviai vykti pagal įstatymą. Todėl stabdyti bankroto procedūras pagal ieškovo reikalavimus dėl pripažinimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl draudimų nustatymo atsakovui. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Artūras Driukas Algirdas Gailiūnas Egidijus Žironas