Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui E. G., N. J. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovei ir atsakovui E. G., negyvenant kartu nuo 2018 metų gruodžio mėnesio, gimus A. G., jokie ryšiai tarp nepilnamečio vaiko ir ieškovės buvusio sutuoktinio nėra susiformavę, vaikas jo nepažįsta ir nėra prisirišęs. Šioje byloje yra prašoma nuginčijus įrašą apie tėvą, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, nustatyti kito atsakovo N. J. tėvystę nepilnamečiui A. G., kuris yra tikrasis biologinis vaiko tėvas, todėl jokie nepilnamečio vaiko interesai šiais ieškinio reikalavimais nebus pažeisti. Atsakovas N. J. sutinka, kad jis yra biologinis vaiko, A. G., gim., (duomenys neskelbtini) tėvas, tačiau esant vaiko gimimo įrašę įrašytam vaiko tėvui E. G., šio įrašo nenuginčijus teismine tvarka nėra galimybės kitu teisėtu būdu pripažinti tėvystę. Su N. J. draugavo jau po to, kai su E. G. pradėjo gyventi skyriumi. Kartu su Nijaru negyveno, tačiau jis žinojo, kad aš ieškovė laukiasi. 2020 gruodžio mėnesį N. J. grįžo į Lietuvą, bet kol kas vaiko neaplankė, tačiau žino, ir neprieštarauja, kad turi sūnų Ajų.

Atsakovas E. G. teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimu nuginčyti jo tėvystę nepilnamečiam vaikui A. G..

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ginčo dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo šioje byloje nėra.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas sutiko su ieškiniu, palaikė teismui pateiktoje išvadoje nurodytas aplinkybes. Tarnybos vertinimu, ieškovės ieškinio reikalavimai visiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai).

Atsakovui pripažinus ieškinį, teismas jį tenkina sutrumpintais motyvais (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl tėvystės nuginčijimo

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės, nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019-10-16 dienos Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje 2YT-12123-251/2019, buvo nutraukta E. G. ir L. G. santuoka bendru šalių sutikimu. Civilinėje byloje konstatuotas faktas, kad jie kaip sutuoktiniai negyvename nuo 2018 gruodžio mėnesio. (duomenys neskelbtini) L. G., gimė sūnus A. G.. Sūnaus gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas atsakovas, E. G.. Taigi ieškovės sūnus gimė po ieškovės ir atsakovo E. G. santuokos nutraukimo, tačiau vadovaujantis įstatyme nustatyta prezumpcija, A. G. gimimo įraše grafoje „Duomenys apie tėvą“ nepilnamečio vaiko tėvu įrašytas atsakovas E. G. (CK 3.140 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.148 straipsnį ir CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos bei spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, t. y., šalys pripažįsta, kad E. G. nėra biologinis A. G. tėvas, taigi teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, taip pat šalių paaiškinimus, sprendžia, jog ieškovė įrodė, o atsakovas E. G. sutiko, kad jis nėra vaiko A. G. tėvas, todėl ieškovės reikalavimas dėl jos vaiko A. G. tėvystės E. G. nuginčijimo tenkinamas. (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis ir nesant ginčo tarp šalių dėl to, kas yra vaiko A. G. biologinis tėvas, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tai yra, teismas atsižvelgia į tai, kad bylos šalys laikosi vieningos pozicijos, jog atsakovas N. J. yra nepilnamečio A. G. tėvas, tuo tarpu atsakovas E. G. vaiko tėvu įrašytas vaiko gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija ir juos sieja tik teisinis ryšys (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir šalių paaiškinimus teismo posėdyje, aplinkybę, kad atsakovas N. J. pripažįsta savo tėvystę nepilnamečiam vaikui, taip pat į tai, jog atsakovas E. G. neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, priešingai, sutinka, kad ieškinys būtų tenkintas, į vaiko interesą žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, atsakovas N. J. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko A. G. tėvu, atitinkamai šie duomenys įrašytini vaiko gimimo įraše (CK 3.148 straipsnis).

Teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju E. G. tėvystės nuginčijimas ir N. J. tėvystės nustatymas nepažeis nepilnamečio A. G. interesų, nes vaikas nelieka be tėvo. Vaiko ir atsakovo E. G. teisinio ryšio nutraukimas ir teisinio ryšio su atsakovu N. J. nustatymas, teismo vertinimu, yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme.

Teismas pažymi, kad savo laiku duomenų apie vaiko kilmę įrašymas gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija (CK 3.138 straipsnis), nepaneigia vaiko prioritetinio intereso ne tik žinoti savo tėvą, bet ir turėti tikrovę atitinkantį įrašą apie tėvą bei tėvyste grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninių bei turtinių teisių ir pareigų.

Šalims išaiškintina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

CK 3.167 straipsnis nustato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 10 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios 65 Eur žyminio mokesčio sumos ieškovė buvo atleista. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų E. G. ir N. J. ieškovei priteistina po 5 Eur žyminis mokestis, valstybei priteistina po 30 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 375–380, 392, 394–399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti, kad N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,00 Eur (penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,00 Eur (penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovų N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.