Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-09 · Administracinė byla Nr. I-4740-484/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-09
Bylos Nr.
I-4740-484/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjui A. L., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba), 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-2).

Skunde paaiškino, kad 2015-04-15 buvo sulaikytas, o vėliau paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Nuo sulaikymo dienos iki 2015-10-26 buvo etapuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Etapavimas buvo žiaurus asmens kankinimas, pasityčiojimas, garbės ir orumo pažeidimas.

Detalizavo, kad konvojaus pareigūnai jį žemino, tyčiojosi, demonstravo kovinius ginklus, naudojo necenzūrinius žodžius, nuteistųjų žargoną. Atlikdami asmens ir daiktų apžiūrą, pareigūnai taip pat elgėsi netinkamai. Etapuojami asmenys po 4-6 buvo talpinami į 2 kv. m. ploto patalpą, dažnai kartu su savo asmeniniais daiktais, kurių pagal galiojančius teisės aktus priklauso iki 30 kg kiekvienam. Kėdės buvo kietos, nebuvo galimybės užsisegti saugos diržų. Dėl vietos trūkumo ir ilgo kelionės laiko tirpdavo kojos, skaudėdavo visą kūną. Šiltuoju metų laiku dėl didelio karščio automobiliuose trūkdavo oro (kondicionieriai neveikdavo arba veikdavo ne visu pajėgumu), o šaltuoju metų laiku buvo labai šalta. Pareiškėjo teigimu, likus 2-3 val. iki etapavimo buvo atimamas čiužinys, tuo pačiu galimybė pailsėti. Prieš išvykstant etapu ar atvykus ilgą laiką buvo laikomas sulaikymo kamerose su dideliu skaičiumi kitų nuteistųjų. Be to, dėl etapavimo jam buvo atimta galimybė pasivaikščioti 1 val. gryname ore.

Dėl nurodytų sąlygų visą etapavimo laiką pareiškėjas teigia patyręs nežmoniškas kančias, nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą, iki šiol jaučia baimę, sapnuoja košmarus.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Viešojo saugumo tarnyba pabrėžė, kad jos visas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Pabrėžė, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, jog specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Dėl ginkluotų pareigūnų paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 3 p. konvojus apibrėžiamas kaip viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Konvojavimas - ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.

Nurodė, kad Tarnyba besąlygiškai užtikrina, jog specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 78 p., konvojuojamuosius priimant konvojuoti iš Kalėjimų departamentu pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių, atliekama visa (išrengiant) krata, o jų drabužiai (avalynė, galvos apdangalai), daiktai ir maisto produktai apžiūrimi.

Pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, jog jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, tačiau konvojaus kelionės žiniaraščiuose nėra užfiksuota jo skundų ar prašymų.

Atsakovo atstovas rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1950-580/2013 pateiktais išaiškinimais, kad „laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis). Vadinasi, suimtasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį.“ Tokių aplinkybių Tarnyboje iki šiol nebuvo užfiksuota. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju Tarnybos konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu elgėsi pagal Konvojavimo taisyklių reikalavimus, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, todėl šioje administracinėje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsirado sąlygos numatytos LR CK 6. 271 str.(b. l.8-10).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimą. Papildomai paaiškino, kad konvojavimo automobiliuose yra kietos kėdės, todėl ilgą laiką konvojuojant buvo nepatogu sėdėti. Sėdėdavo po keturis asmenis susiglaudę, neretai šalia savęs laikydami ir savo asmeninius daiktus. Pareiškėjo teigimu, etapo metu konvojaus pareigūnai buvo agresyvūs, neleido į tualetą. Pareiškėjas sutiko, kad konvojavimo metu pareigūnai turi turėti ginklus, tačiau jų negali demonstruoti.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Tarnybos atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais, kuriuose įrengtos individualios sėdėjimo vietos, vieta bagažui, ventiliavimo ir kondicionavimo sistema, kuri įsijungia automatiškai. Saugos diržų šių automobilių gamintojas neįrengė, todėl jie nėra privalomi. Atkreipė dėmesį, kad jei konvojuojamųjų bagažo gabaritai neviršija leistino, automobiliuose konvojavimo sąlygos yra minimaliai užtikrinamos. Pažymėjo ir tai, kad konvojaus pareigūnai ginklus nešioja viešai, segėdami juos prie diržo, tačiau tai negali būti suprantama kaip ginklų demonstravimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų, bei iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2015-04-15 iki 2015-10-26.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnio nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais.

Atkreiptinas dėmesys, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme.

Pareiškėjas skunde paaiškino, jog galimai padaryta neturtinė žala pasireiškė tuo, kad Tarnyba vykdė jo konvojavimą netinkamomis sąlygomis (automobiliuose trūko ploto, nebuvo ventiliacijos, šildymo sistemos, saugos diržų, nebuvo vietos daiktams susidėti, pareigūnai demonstratyviai rodė kovinius ginklus, tyčiojosi asmens kratos atlikimo metu). Pareiškėjo teigimu, visa tai lėmė, kad buvo žeminama jo garbė ir orumas. Taigi, nagrinėjamu atveju taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje P. prieš Graikiją).

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (. Šios taisyklės numato, kad konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šio ginčo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų reikalavimų: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; konvojuojamieji toje pačioje byloje prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu gali būti konvojuojami kartu; konvojuojamieji, dirbę valstybės valdžios, valdymo ar teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; nuteistieji – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje) (Konvojavimo taisyklių 103 p.). Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus (Konvojavimo taisyklių 142 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad skunde nurodomu laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas šiais specialiaisiais automobiliais: MERCEDES BENZ ATEGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (30 sėdimų vietų, b. l. 13-16, 21-24, 33-36, 45-48, 49-52, 73-74), MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (29 sėdimo vietos, b. l. 13-16, 17-20, 21-24, 25-28, 49-52, 64-66), IVECO EUROCARGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (30 sėdimų vietų, b. l. 17-20, 33-36, 58, 59), VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, b. l. 29-32, 41-44, 88-89), VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, b. l. 37-40, 76-77), VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, b. l. 37-40, 41-44, 79-80), VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, b. l. 45-48, 82-83), VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, b. l. 45-48, 85-87). Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai (b. l. 13-52) patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2015-04-15 iki 2015-10-26 pareiškėją konvojuojant 10 kartų, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Nurodytų transporto priemonių schemos patvirtina, kad juose yra įrengtas bagažo skyrius. Atsižvelgiant į tai, paneigtini pareiškėjo skundo teiginiai dėl konvojavimo automobilių perpildymo.

Pareiškėjas reiškia pretenzijas ir dėl to, kad konvojavimo automobiliuose nebuvo saugos diržų, šildymo sistemos, ventiliacijos.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte numatyti pagrindiniai techniniai reikalavimai būtini specialiajam transportui, t. y. privalo būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Šių taisyklių 147 punktas numato, kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 60, 68, 75, 78, 81, 84, 87) tvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus. Konvojavimo automobilių schemos patvirtina, kad juose yra įrengta šildymo ir ventiliavimo sistemos (b. l. 60, 58, 65, 76, 79, 82, 85, 88). Pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atlikti tyrimai tvirtina, kad automobilio IVECO EUROCARGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvieta 52 lx, oro našumas 941,11 m³/h (b. l. 57, 61), automobilio Mercedes Benz ATEGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apšvieta 118 lx, oro našumas 447 m³/h (b. l. 69-80, 71-72), VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvieta 172 lx, oro našumas 371,11 m³/h (b. l. 91-92, 93-94), VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvieta 156 lx, oro našumas 389,39 m³/h (b. l. 91-92, 93-94), VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvieta 198 lx, oro našumas 374,99 m³/h (b. l. 91-92, 93-94), VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvieta 85 lx, oro našumas 351,65 m³/h (b. l. 91-92, 93-94). Tai rodo, kad šių transporto priemonių sąlygos susijusius su apšvietimu ir šildymu atitiko Konvojavimo taisyklių 146 punkto reikalavimus. Transporto priemonių patikros išvados byloje nėra ginčijamos ir nėra paneigtos, todėl darytina išvada, kad automobiliai pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą yra tinkami konvojavimui ir konvojavimas tokiu automobiliu standartinio konvojavimo atveju negalėjo sukelti pareiškėjo sveikatai neigiamų pasekmių, o pareiškėjas teismui nenurodė konvojavimo metu nenumatytų, ypatingų atvejų, galėjusių sutrikdyti jo sveikatą ar sukelti neigiamas pasekmes jo sveikatai.

Taigi, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visų naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, netinkamumu žmonėms vežti, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, o tik subjektyviu suvokimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.

Pareiškėjo teiginiai, kad konvojaus pareigūnai demonstratyviai rodė kovinius ginklus, tyčiojosi asmens ir daiktų apžiūros metu, yra abstraktaus pobūdžio, neparemti jokiais įrodymais, todėl atmestini. Pažymėtina, kad Šaunamojo ginklo demonstravimas pagal Konvojaus taisyklių 222 punktą prilyginamas psichologinei prievartai, kuri gali būti panaudojama tik Konvojaus taisyklėse nustatytomis sąlygomis. Tarnybos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginklas yra segimas prie pareigūno diržo, jis nėra slepiamas, tačiau tai negali būti suprantama, kad ginklo demonstravimas. Pareiškėjas teismui nenurodė kaip konkrečiai pasireiškė ginklų demonstravimas, todėl su tuo susiję pareiškėjo abstraktaus pobūdžio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo nusiskundimai dėl ilgo laikymo laikino sulaikymo kamerose prieš ir po konvojavimo, čiužino prieš etapavimą paėmimo, pasivaikščiojimo teisės ribojimo iš esmės yra susiję ne su Tarnybos, vykdančios konvojavimą, o su įkalinimo įstaigos, jos pareigūnų veiksmais, susijusiais su suimtojo/nuteistojo teisių, įtvirtintų Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse, įgyvendinimu. Kadangi pareiškėjas žalą kildina iš galimai neteisėtų Tarnybos veiksmų, neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų, teismas šių aplinkybių nevertina.

Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 78 punktu, konvojuojamuosius priimant konvojuoti iš Kalėjimų departamentu pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių, atliekama visa (išrengiant) krata, o jų drabužiai (avalynė, galvos apdangalai), daiktai ir maisto produktai apžiūrimi. Konvojavimo taisyklių 129 punkte nustatyta konvojaus viršininko ar jo padėjėjo pareiga, susodinus konvojuojamuosius į specialųjį transportą, paskelbti konvojuojamiesiems taikomus režimo reikalavimus, numatytus Konvojavimo taisyklių 126–128 punktuose, t. y. konvojuojamiesiems sėdint, jiems turi būti paskelbiama, kad konvojavimo metu konvojuojamieji privalo tiksliai vykdyti savo pareigas bei visus teisėtus konvojaus pareigūnų reikalavimus ir į konvojaus pareigūnus kreiptis kreipiniu „Jūs“, privalo būti apsirengę nuosavais drabužiais bei avėti nuosavą avalynę, privalo tausoti patalpose esančią įrangą, inventorių, kitas specialiajame transporte esančias priemones bei teismuose esančius daiktus, privalo palaikyti švarą kamerose (specialiajame transporte, laikino sulaikymo kamerose), konvojaus pareigūnui nurodžius, privalo laikyti rankas už nugaros; taip pat turi būti paskelbiama, kad konvojuojamiesiems draudžiama organizuoti riaušes ir kitus neteisėtus renginius ir juose dalyvauti, pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek valstybės turtą kitiems konvojuojamiesiems ir konvojaus pareigūnams, reikalauti bet kokios paslaugos iš kito konvojuojamojo, naudoti fizinį ar psichologinį smurtą prieš kitus asmenis, perduoti (išmesti) laiškus, raštelius, daryti tatuiruotes sau ir kitiems konvojuojamiesiems, garsiai kalbėtis tarpusavyje, dainuoti, triukšmauti, vartoti žargoną, susirašinėti ar kalbėtis su konvojuojamaisiais, esančiais kitose kamerose, daryti užrašus ant sienų, lubų, gultų ir lentynų, žaisti stalo ar kitokius žaidimus, rūkyti, pereiti iš vienos eilės į kitą, nusivilkti drabužius konvojavimo metu ar pasikeitimo punktuose be konvojaus pareigūno leidimo. Be šios informacijos, taip pat konvojuojamiesiems turi būti paskelbiama, kad šių pareigų nevykdantys ir draudimų nesilaikantys konvojuojamieji turės atsakyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Konvojavimo taisykles.

Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą.

Konvojavimo taisyklių 137 punktas numato, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo bei išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį, panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje bei informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėtos nuostatos suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojaus pareigūną.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų ir jų įtakos jo sveikatai ir/ar konvojavimo pareigūnų netinkamo elgesio. Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodomi galimai atsiradę sveikatos, emociniai ir psichologiniai sutrikimai kilo dėl konvojavimo sąlygų ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti šiuo atveju.

Ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs skundo bei atsiliepimo argumentus, teismas nenustatė, kad kaip nors išskirtinai būtų pažeistos pareiškėjo teisės, garbė, orumas, ar kad išskirtinai pareiškėjo atžvilgiu būtų nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus konvojavimo metu. Nagrinėjamu atveju nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė