Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1260-567/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-10
Bylos Nr.
2S-1260-567/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Suinteresuotas asmuo
D. G., E. G.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos: 129.1, 129.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-11258-294/2013 pagal antstolio M. D. pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys D. G., E. G..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Antstolis M. D. kreipėsi į teismą, prašydmas paskirti D. G. baudą iki 1000 Lt už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti nutartį išieškotojos E. G. naudai, o tuo atveju, jeigu E. G. civilinės bylos nagrinėjimo metu pateiks prašymą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, prašė teismo spręsti vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą. Nurodė, kad antstolio kontoroje buvo priimta vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-11 nutartis, kuria nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka. D. G. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, t.y. netrukdyti E. G. bendrauti su vaikais. Antstoliui pateikta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-11 nutartis, kuria pakeista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi nustatyta bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka. Antstolis pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad D. G. yra susipažinęs su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, kurios nevykdo, todėl jam skirtina bauda.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys D. G. ir E. G. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-15 nutartimi nutarė tenkinti pareiškėjo antstolio M. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo D. G. už antstolio reikalavimo nevykdymą; skirti D. G., 2000 Lt baudą už antstolio M. D. reikalavimų nevykdymą, ją išieškant išieškotojos E. G., naudai; išaiškinant, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus. Teismas nustatė, kad antstolis M. D. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. N2-9666-101/2012, išduotą 2012-05-31, dėl teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, kuris 2012-06-11 buvo pakeistas (v.b.l. 31). Suinteresuotasis asmuo E. G. 2012-05-31 pateikė pranešimą, jog skolininkas D. G. nesilaiko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-9666-101/2012 nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais: E. G. ir D. G. ir nustatytu laiku nepristato jų į E. G. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 5-8). 2012-05-31 antstolis išsiuntė D. G. raginimą įvykdyti sprendimą, tai yra netrukdyti E. G. bendrauti su vaikais kiekvienos savaitės trečiadieniais, vaikų atostogų metu kiekvienos savaitės trečiadieniais, metų neporinių savaičių penktadieniais, antrąją Kalėdų ir antrąją Šv. Velykų dieną bei artimiausią šeštadienį po kiekvienos iš mergaičių gimimo dienos (v.b.l. 11-10). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-11 nutartimi pakeitė 2012-05-11 nutartį. Laikina E. G. bendravimo tvarka su nepilnametėmis dukromis nustatyta tokia: kiekvienos savaitės trečiadienį 17 val. E. G. pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), ir grąžina į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val., metų neporinių savaičių sekmadienį ir artimiausią sekmadienį po kiekvienos iš mergaičių gimimo dienos pasiima iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą, kiekvienų metų gruodžio 26 d. ir antrąją Šv.Velykų dieną E. G. pasiima dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina jas tą pačią dieną atgal į jų gyvenamąją vietą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-17 nutartimi ištyrė šiuos faktus bei nustatė, kad pažeidė nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais ir skyrė D. G. 3 Lt baudą už kiekvieną antstolio M. D. reikalavimų nevykdymo dieną, ją išieškant E. G. naudai. 2013-02-11 į antstolio kontorą atvyko pareiškėja E. G. ir pranešė, kad D. G. nesilaiko bendravimo su vaikais tvarkos ir nevykdo teismo nutarties, todėl antstolis prašo D. G. skirti baudą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso 587 straipsnio 4 punktas numato, kad vykdomuoju dokumentu yra teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nustatė, kad nėra vykdoma Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-11 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria civilinėje byloje Nr. N2-9666-101/2012 yra nustatyta bendravimo tvarka su vaikais tvarka iki teismo sprendimo byloje priėmimo, taip pat nebuvo vykdoma ir 2012-05-11 nutartis; skolininkas neginčija nevykdymo fakto. Nutartis yra įsiteisėjusi. CPK 18 straipsnis numato, kad „įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Teismas pažymėjo, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Pagal CPK 648 straipsnį teismo priimto procesinio dokumento rezoliucinė dalis aiškinama ir vykdoma pažodžiui, todėl pagal įstatymą D. G. privalo tiksliai, kaip yra nurodyta įsiteisėjusiose 2012-06-11 ir 2012-12-17 nutarčių rezoliucinėse dalyse, vykdyti įpareigojimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o vaikai privalo gerbti tėvus. D. G., su kuriuo vaikai gyvena teismo sprendimo pagrindu, privalo ugdyti pagarbą motinai, juos tinkamai auklėdamas, motyvuoti būti atsakingais. Teismas konstatavo, jog byloje nenustačius, kad E. G. savo vaikams darytų žalą, D. G. privalo vykdyti 2012-06-11 ir 2012-12-17 nutartis. Suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kad jis dėl objektyvių ir svarbių priežasčių negalėjo įvykdyti teismo nutarties, todėl teismas padarė išvadą, jog antstolio M. D. reikalavimas buvo neįvykdytas be pateisinamos priežasties (LR CPK 587 str. 4 d., 648 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo D. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2013-04-15 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti. Nurodė, kad apeliantas prieš teismo posėdį teismui pateikė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, kuriame informavo teismą, jog 2013-04-04 ir 2012-10-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo raštu Nr. N2-9666-101/2012 civilinėje byloje Nr. N2-2427-101/2013 buvo paskirtas nepilnamečių dukrų E. G. ir D. G. psichologinė ekspertizė, kurioje D. G. dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Apeliantas teigia, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ir atmetęs prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, neteisėtai bei nepagrįstai neleido suinteresuotam asmeniui pasinaudoti rungimosi principu ir apginti savo teises teisme. Byloje nedalyvavo ir nebuvo išklausyta Vaikų teisių apsaugos institucijos nuomonė. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek pagal Lietuvos Respublikos, tiek pagal E. S. teisės aktų nuostatas, siekiant nepažeisti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, būtina atsižvelgti į paties vaiko pažiūras ir norus. Skundžiamojoje nutartyje esantis įpareigojimas veikti prieš vaikų interesus ir valią yra prieštaraujantis teisės aktų nuostatoms bei moralės principams. Suinteresuoto asmens pajamos nėra didelės, todėl jei skundžiama nutartis bus palikta galioti, baudą suinteresuotas asmuo sumokės iš tų pačių pinigų, kurie buvo skirti vaiko interesų tenkinimui (LR CK 3.3 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Antstolis M. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-15 nutartį nepakeistą. Nurodė, kad nuo 2012-05-31 apeliantas nevykdo teismo nutarties ir neleidžia išieškotojai bendrauti su vaikais, taip nevykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-11 nutarties.

Suinteresuotas asmuo E. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-15 nutartį nepakeistą. Nurodė, kad ginčas yra kilęs ne dėl vaikų, o dėl to, jog suinteresuotas asmuo nevykdo teismo nutarties, todėl Vaikų teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nėra būtinas. D. G. negali panaudoti vaikų išlaikymui skirtų pinigų, nes bauda paskirta išskirtinai dėl jo elgesio (LR CPK 587 str., 771 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

LR CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomumo principas reiškia, kad teismo procesiniame sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, nes teismo procesinio sprendimo nevykdymas vertintinas ne tik kaip išieškotojo teisių pažeidimas, bet ir kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Vykdomosios bylos Nr. 0028/12/12582 duomenimis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. N2-9666-101/2012 2012-05-11 nutartimi, išnagrinėjęs E. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo D. G. atžvilgiu, nutarė nustatyti laikiną E. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. G. ir D. G. tvarką iki teismo sprendimo priėmimo byloje (v.b.l. 5). 2012-05-31 patvarkymu Nr. S032851 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti (v.b.l. 8). Tą pačią dieną E. G. pateikė antstoliui M. D. pranešimą, jog D. G. nevykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-11 nutarties. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-17 nutartimi nustatęs, kad D. G. pažeidė nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais ir skyrė jam 3 Lt baudą už kiekvieną antstolio M. D. reikalavimų nevykdymo dieną, ją išieškant E. G. naudai. 2013-05-31 antstolis M. D. kreipėsi į D. G., ragindamas įvykdyti sprendimą (v.b.l. 11). 2012-06-11 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-11 nutartis pakeista (v.b.l. 13-14). 2012-08-01 surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-65-2012 (v.b.l. 32). 2012-08-03 antstolis M. D. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, jog D. G. yra susipažinęs su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, tačiau jos nevykdo (v.b.l. 33-34). 2013-02-11 E. G. pranešė antstoliui M. D., kad D. G. nesilaiko bendravimo su vaikais tvarkos ir nevykdo teismo nutarties.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str.). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d., CPK 634 str. 2 d.). CPK 585 str. imperatyviai nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas (CPK 18 str.).

Už antstolio reikalavimų įvykdyti sprendimą nevykdymą be svarbių priežasčių neįvykdžiusiam asmeniui teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – skirti įstatymo nustatyto dydžio baudas. Vykdymo procese bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą (CPK 771 str. 5 d.), teismo skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Teismas pažymi, jog pagal CPK 771 str. 5 d. teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą (CPK 771 str.), dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

Apeliantas teigia, jog teismas netenkinęs prašymo atidėti teismo posėdį, nesuteikė jam teisės pasinaudoti rungimosi principu. Pažymėtina yra tai, jog sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo nėra nagrinėjamas klausimas dėl įsiteisėjusių procesinių sprendimų, kuriuos apeliantas privalo vykdyti teisėtumas. Teismas, nagrinėjantis antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo, patikrina, ar antstolis įstatymų nuostatas šiame vykdymo procese taikė ir aiškino pagal įstatymų jam suteiktą kompetenciją, bei tai, ar skolininkas dar nėra įvykdęs teismo sprendimu jam paskirtų įpareigojimų, t. y. ar tęstinio pobūdžio įpareigojimo nevykdymas nėra pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju teismas, netenkinęs prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo, vadovavosi vykdomojoje byloje Nr. 0028/12/12582 bei nagrinėjamoje byloje esančia medžiaga, tuo užtikrindamas proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, turi vertinti aplinkybes, bei remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatydamas baudos dydį, nes pagal CPK 585 str. 2 d. dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad asmeniui, kuris neįvykdė antstolio reikalavimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su antstolio pareiškimu skirti baudą, teisingai įvertino vykdymo procese susiklosčiusią faktinę situaciją, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias visų asmenų pareigą vykdyti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus (CPK 18 str.).

Atskirajame skunde apeliantas akcentuoja, jog būtina atsižvelgti į paties vaiko interesus, pažiūras ir norus, teikdamas apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus (b.l. 35-51), siekia revizuoti įsiteisėjusią Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-11 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nustatant laikiną E. G. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Teismas, nagrinėdamas baudos skyrimo klausimą už įsiteisėjusių procesinių sprendimų nevykdymą, nevertina vaiko interesų ir norų. Minėtas aplinkybes įvertino ir vertins teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. N2-2427-101/2013 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui D. G. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto atskirojo skundo argumentų dėl vaikų teisių ir interesų ir naujai pateiktų įrodymų (b.l. 35-51), kurie nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo už įsiteisėjusio procesinio sprendimo nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas vykdymo procese negali revizuoti įsiteisėjusios teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nustatančios laikiną E. G. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad suinteresuotam asmeniui D. G. buvo apribota apeliacijos teisė, todėl, D. G., manydamas, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-11 nutartis pažeidžia vaikų interesus, turėjo teisę prašyti pirmosios instancijos teismą pakeisti laikinąją bendravimo tvarką arba galėjo pasinaudoti apeliacijos teise. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apeliantas neskundė minėto procesinio sprendimo, todėl darytina išvada, jog sutiko su pirmosios instancijos teismo 2012-06-11 nutartimi.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto teiginys, kad jis baudą turės sumokės iš tų pačių pinigų, kurie skirtini vaiko interesų tenkinimui, yra manipuliacinio pobūdžio. Pažymėtina, jog bauda paskirta, įvertinus neatsakingą apelianto, kaip asmens, elgesį, kuris yra tęstinis, tuo tarpu apeliantui, kaip tėvui, turi būti suprantama, jog vaikų interesai negali nukentėti dėl paties apelianto elgesio, nevykdant įsiteisėjusios teismo nutarties.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, tinkamai parinko baudos dydį, kuris atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti paskirtos baudos dydį ar baudą panaikinti. Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip nesusijusių su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir neturinčių teisinės reikšmės baudos skyrimui LR CPK 771 str. 5 d. pagrindu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas iš esmės išspręstas teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 18 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 585 str., 771 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė