Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., jo atstovams advokatui Dominykui Varnui, advokato padėjėjui Martynui Vilčinskui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2012-03-30, apie 19.00 val., viešoje vietoje, prie V. Landsbergio-Žemkalnio g. 9, Kaune, įžeidžiamai kibo prie kitų žmonių garsiai šaukdamas ir įžeidinėdamas, konfliktavo, dėl ko kilo muštynės, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

Teismo posėdžio metu R. K. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis išžeidžiamai prie žmonių nekibo, jų nepravardžiavo, stengėsi numalšinti konfliktą. Tą dieną atvyko pas giminaitį pasižiūrėti kaip jam sekasi. Jam atvažiavus iki pusbrolio namo pamatė, kad prie laiptinės stovi keli vaikinai. Tuomet jis giminaičiui pasakė, kad keli vaikinai stovi prie laiptinės, o pusbrolis su draugais nutarė nueiti išsiaiškinti. Jis pats nei žodiniais, nei fiziniais veiksmai nieko nedarė. Įžeidžiamai kalbėjo gal tik tada, kai kilo konfliktas bei prasidėjo muštynės, gali būti, kad tuomet kažką garsiai pasakė. Išėjus į lauką žodinio konflikto nebuvo, jis tik paklausė tų vaikinų kodėl jie spardė duris, tačiau neužilgo prasidėjo muštynės, visi pradėjo rėkti, jo pusbrolio draugas sudavė keliems stovintiems vaikinams. Kuomet pradėjo laipioti vieni kitiems ant galvų jis pasišalino, muštynėse nedalyvavo. Administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašė neskaitęs. Tyrėja paaiškino, kad vyksta tyrimas ir reikės atvažiuoti duoti parodymus. Jis iš pradžių suprato, kad bus liudytojas. Jis jai atsakė, kad buvo konfliktas, tačiau ne iš jų pusės. Tyrėja turbūt ne taip suprato, kitaip surašė tekstą ir nusprendė, kad jis buvo toje kompanijoje.

Liudytojas E. K. parodė, kad R. K. nepažįsta. Viskas įvyko labai greitai, tačiau teigia, kad P. C. trenkė ne R. K., jo įvykio vietoje neprisimena. Ar buvo vartojami keiksmažodžiai neprisimena, nes po smūgio nukrito.

Liudytojas R. G. parodė, kad jis su K. K., E. K. bei dviem panelėm ėjo link namų. Laiptinėje susitiko L. V. su kitu vaikinu, kurie rūkė. K. K. jiems papriekaištavo, jis su tais vaikinais užmezgė pokalbį, o K. K. įėjo į namus. Grįžus K. K. įvyko konfliktas, L. V. su kitu vaikinu pradėjo K. K. mušti, vėliau smūgį į veidą gavo ir jis. Neprisimena, kad R. K. būtų buvęs įvykio vietoje ar dalyvavęs muštynėse, jo nėra matęs.

Liudytojas E. L. parodė, kad prie laiptinės vyko muštynės, kiek pamena mušėsi L. G.. Išėjus į lauką nebuvo jokių keiksmažodžių, šūkavimų ar ginčų, vaikinai garsiais šūksniais nekonfliktavo, įžeidžiamai prie kitų žmonių nekibo, buvo tik muštynės. Taip pat nurodė, kad R. K. mato pirmą kartą.

Liudytojas M. V. parodė, kad jis su R. K., L. V. ir L. G. išėjo iš laiptinės į lauką apsidairyti ar nėra agresyviai nusiteikusių jaunuolių, kad galėtų saugiai pareiti namo. Išėję į lauką pamatė, kad vaikinai rankos mostu juos pakvietė prieiti. Tai buvo A. G., E. K., R. ir dar vienas vaikinas. Jie išėjo ir iš tų vaikinų pusės prasidėjo žodinis konfliktas, jis pats nieko nesakė. R. K. paklausė kas spardė L. V. duris, iš jų pusės nebuvo jokių keiksmažodžių ar įžeidžiančių žodžių. Kas pradėjo muštynes neatsimena, nematė, kad R. K. kam nors trenktų.

Liudytojas L. G. parodė, kad agresyviai nusiteikę vaikinai spardė L. V. buto duris. Vėliau atvyko L. V. giminaitis R. K., kuris pasakė, kad ten vis dar stovi vaikinai, kurie buvo agresyviai nusiteikę. Jie norėjo važiuoti namo, bet pirmiau išėjo pasižiūrėti, ar tie vaikinai dar stovi. Priėjus prie tų vaikinų, R. K. jų paklausė kodėl jie spardo duris. Vaikinai jam stipriai linktelėjo galva, jis išsigando ir smūgiavo. Po to prasidėjo muštynės, visi mušėsi su visais, tačiau R. K. nieko nedarė, keiksmažodžių iš jų pusės nebuvo.

Liudytojas L. V. parodė, kad negali pasakyti kas vyko lauke, kadangi buvo sumuštas, turėjo didelę traumą. Konfliktas prasidėjo tuomet, kai jie rūkė laiptinėje, o prie jų priėjo E. K., R. ir K. K. ir priekaištavo dėl to, kad jie rūko. Vėliau būnant namuose išgirdo smūgius į duris, pasižiūrėjo pro akutę ir išėjo pasiaiškinti kas vyksta. Į laiptinę išėjęs su L. G. ir M. V. paklausė, kodėl jie spardo duris, tuomet jis gavo smūgį į pilvą, jam pasidarė negera ir jie visi grįžo į namus. Vėliau iš kitų sužinojo, kad lauke apie 19 val. jis buvo sužalotas A. G., jam buvo suspardyta galva, buvo komos būklės tris dienas. Teigia, kad konflikto iniciatorius buvo K. K..

Byloje taip pat surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), tarnybinis pranešimas (b.l. 2), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 3), paaiškinimai (b.l. 4-10), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. nustatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia administracinę atsakomybę.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2012-03-30, apie 19.00 val., prie V. Landsbergio-Žemkalnio g. 9, Kaune, įvyko muštynės, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad R. K. įžeidžiamai kibo prie kitų žmonių garsiai šaukdamas ir įžeidinėdamas, konfliktavo, ir dėl to sukėlė muštynes. Nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad R. K. dalyvavo muštynėse ar jas būtų išprovokavęs. Liudytojai E. K., R. G. ir E. L. teigė R. K. įvykio vietoje nematę, o liudytojai M. V. ir L. G. patvirtino, kad R. K. konflikte ir muštynėse nedalyvavo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimo nepripažino, savo kaltę neigė, šis jo paaiškinimas nepaneigtas jokiais neginčijamais objektyviais įrodymais.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas sprendžia, kad byloje nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., 224 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. R. K. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.