Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, nustatytas neįgalumas, teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. L. kaltinamas tuo, kad 2017-10-14 apie 15 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,81 promilių girtumas), du kartus kumščiu trenkė savo mamai L. L. į galvą, taip smurtaudamas prieš savo artimą giminaitį sukėlė jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais G. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apie tai, kad G. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtinama šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teismo posėdžio metu patikrintais duomenimis.

Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad dėl psichikos sutrikimo G. L. nesugeba būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo kaltinamajam G. L. klausimas buvo nagrinėjamas nedalyvaujant kaltinamajam (BPK 399 straipsnis).

Nukentėjusioji L. L. posėdžio metu parodė, kad tiksliai laiko nepamena, bet 2017 metų rudenį, namuose adresu (duomenys neskelbtini) jos sūnus G. L. atėjo į virtuvę, paprašė valgyti ir ji, atsisukusi pamatė, kaip persimainė jo akys. Jai susigūžus, sūnus jai sudavė smūgius į nugarą, o paskui į galvą. Nubėgusi į kambarį pasislėpė po foteliu ir išsikvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams ir greitajai medicininei pagalbai, sūnų išsivežė porai dienų. Pakeitus vaistus ir šuo metu jam nuolat vartojant, sūnaus būklė ženkliai pagerėjo. Paaiškino, kad sūnus problemų su sveikata turi nuo 18 metų, kuomet buvo sumuštas, Nuo to laiko jis pradėjo kalbėti su nematomu žmogumi, kurį vadina „Eugenijumi“. Sūnui pradėjus su juo bartis, ji jau žino, kad sūnus puls ją. Sūnus ne pirmą kartą kelia ranką prieš ją, tik ji ne visuomet kviesdavo policijos pareigūnus. Išeidavo iš namų ir laukdavo kol sūnus nusiramins. Po Naujųjų metų sūnus nevartoja alkoholio, vartoja paskirtus vaistus ir, nors bendrauja su nematomu „Eugenijumi“, tačiau nesibara. Sūnus jai sakė, kad pamenantis pakėlęs ranką prieš ją, tačiau teigia, kad taip jam liepė nematomas žmogus „Eugenijus“.

Telšių AVPK Akmenės rajono PK tyrėjos tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2017-10-14, 15 val. 59 min. Akmenės rajono PK užregistruotas L. L. pranešimas, apie tai, kad 2017-10-14 apie 15 val. 50 min. sūnui G. L. sutrikus psichikai, jis namuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje du kartus kumščiu jai trenkė į galvą, dėl ko jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas ir pabėgus į laiptinę, paskambino pagalbos Nr. 112. G. L. dėl paūmėjusios psichikos ligos perduotas Akmenės rajono greitosios medicinos pagalbos ekipažui ir po apžiūros paleistas. Įtariamasis G. L. sulaikytas, konvojuotas į Mažeikių rajono policijos komisariato areštinę (b. l. 1).

2017-10-14 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 2).

2017-10-14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuoti pirminiai nukentėjusiosios L. L. parodymai apie jos atžvilgiu panaudotą smurtą, nustatyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) ir priedu (fotolentele) užfiksuotas (duomenys neskelbtini) namas ir butas (b. l. 8–13).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad šių įrodymų pakanka išvadai padaryti, jog G. L. 2017-10-14 apie 15 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,81 promilių girtumas), du kartus kumščiu trenkė savo mamai L. L. į galvą. Tokiu būdu G. L. padarė jam inkriminuojamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis taip smurtaudamas prieš savo artimą giminaitį – mamą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs pavojingą veiką. Baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės, ir baudžiamojo poveikio priemonės gali pasiekti tikslą tik tuo atveju, jei jos taikomos žmogui, turinčiam normalius psichinius gebėjimus, galinčiam laisvai orientuotis aplinkoje, suprasti savo poelgių esmę, numatyti jų padarinius, taigi – sąmoningai pasirinkti teisingą elgesio variantą.

Ikiteisminio tyrimo metu Akmenės rajono apylinkės teismo 2017-11-30 nutartimi įtariamajam G. L. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 68–69).

Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai atlikę G. L. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, ekspertizės akte Nr. 86TPK-13/2018 padarė išvadas: 1) nusikalstamos veikos padarymo metu G. L. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, jis nebuvo laikino psichinės veiklos sutrikimo būsenoje; 2) nusikalstamos veikos padarymo metu G. L. negalėjo suprasti savo veiksmų esmę ir negalėjo juos valdyti; 3) šiuo metu G. L. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, jis nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu G. L. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali juos valdyti; 4) G. L. dėl psichikos sutrikimo nesugeba būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu; 5) G. L. nustatomi visuomenei pavojingos elgsenos rizikos veiksniai, dėl kurių jam rekomenduojamos priverčiamosios medicinos priemonės; 6) G. L. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą pas psichiatrą pagal gyvenamąją vietą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 76–79).

Teisiamojo posėdžio metu teismo psichologas ekspertas Gintaras Butkus patvirtino pateiktą ekspertizės išvadą, papildomai paaiškino, kad kartu su kolega psichiatru Sergejumi Repovu atlikę teismo psichiatrijos ekspertizę G. L., surinktų medicininių, psichinės būklės, psichologinio tyrimo vertinimo duomenų pagrindu padarė išvada, kad G. L. psichikos sutrikimai yra jau nuo 11 metų amžiaus. Asmuo buvo įskaitoje dėl priklausomybės nuo lakiųjų medžiagų, o nuo 2011 metų jam jau diagnozuota paranoidinė šizofrenija, konstatuotas lengvas protinis atsilikimas. Atlikus ekspertizę jau po Naujųjų metų, asmuo buvo pagerėjusioje medikamentinės remisijos būklėje. Kadangi liga yra nuolatinė, lėtinis psichikos sutrikimas, galimos remisijos priklausomai nuo paskirtų vaistų nuolatinio vartojimo, tačiau išlieka šizofrenijai būdingi požymiai, mąstymo, valios, emocijų sutrikimai , o pati šizofrenija komplikuota to lengvo protinio atsilikimo, kuris yra įgimtas. Konstatuota, kad ir nusikalstamos veikos padarymo metu G. L. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų jų valdyti, kadangi serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu. G. L. dėl psichikos sutrikimo negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu. Atsižvelgiant į ligą ir nusikalstamos veikos pobūdį, rekomenduota taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą pas psichiatrą pagal asmens gyvenamąją vietą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Mano, kad tokios priemonės užtenka, nes stacionaras rekomenduojamas tuomet, kai yra didesnė tikimybė dėl smurto artimoje aplinkoje, kuomet pasitaiko šizofreninių kliedesių artimųjų atžvilgiu ir kai yra tikimybė, kad asmuo vengs ambulatorinio gydymo. Mamai patvirtinus, kad asmuo nevengia ambulatorinio gydymo ir vartojant paskirtus vaistus, mano, kad G. L. pakaks ambulatorinio stebėjimo.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir eksperto paaiškinimus, darytina išvada, kad G. L. darydamas šią nusikalstamą veiką dėl psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, kas sudaro pagrindą pripažinti G. L. nepakaltinamu (BK 17 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad G. L. uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, yra pagrindas G. L. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę (BK 17 straipsnio 2 dalis, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, G. L. padaryto baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, eksperto paaiškinimus teisme, į tai, kad dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare, daro išvadą, kad yra pagrindas G. L. skirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Kardomosios priemonės nepaskirtos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 ir 401 straipsniais, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu, bei 404 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti, kad G. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas, ir taikyti G. L. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nutartis per dvidešimt dienų, G. L. nuo teismo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nutarties paskelbimo dienos, gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.