Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1078/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-06-20
Bylos Nr.: 2A-1078/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02282-2009-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas: AS „Reverta“
Atsakovas: R. J. G., D. G.

Kategorijos

21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1078/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02282-2009-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.6.; 21.4.2.7.; 36.2.; 121.21. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės, Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS „Reverta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3-262/2013 pagal ieškovo AS „Reverta“ ieškinį atsakovams R. J. G. ir D. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) D. G. ir R. J. G. priešieškinį ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) AS „Reverta“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Baldų rojus“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas AS „Reverta“ (buvę pavadinimai – AS Parex banka, AB „Parex bankas“, AB „Citadele bankas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė ieškovui priteisti solidariai iš atsakovų J. G. ir D. G. – 2 322 483,53 Lt, iš atsakovo UAB „AGVA“ – 300 000 Lt skolos, atitinkamai priteisti 5 ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Nurodė, kad ieškovas ir UAB „Baldų rojus“ 2007 m. rugpjūčio 24 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. KS/717 (toliau - ir kreditavimo sutartis), pagal kurią ieškovas suteikė UAB „Baldų rojus“ 2 400 000 Lt kreditą iš UAB „Medicinos bankas“ gautai paskolai refinansuoti bei apyvartinėms lėšoms; 2008 m. kovo 3 d. susitarimą Nr. KS/717.3 „Dėl 2007 m. rugpjūčio 24 d. Kreditavimo sutarties Nr. KS/717 sąlygų pakeitimo“, pagal kurį ieškovas papildomai suteikė UAB „Baldų rojus“ 172 640 Lt kreditą apyvartinėms lėšoms. Galutinis 172 640 Lt dydžio kredito dalies grąžinimo terminas nustatytas iki 2010 m. rugpjūčio 24 d. Vėlesniu susitarimu 2 400 000 Lt dydžio kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2013 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi kredito gavėjui UAB „Baldų rojus“ iškėlė bankroto bylą. UAB „Baldų rojus“ skola ieškovui pagal minėtą kreditavimo sutartį sudaro 2 322 783,53 Lt. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas 2007 m. rugpjūčio 24 d. laidavimo sutartimis (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurias atsakovai R. J. G. ir D. G. įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovui visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjas UAB „Baldų rojus“ laiku ir tinkamai neįvykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal kreditavimo sutartį. Kredito grąžinimas taip pat buvo užtikrintas UAB „AGVA“ laidavimu už 300 000 Lt sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtino ieškovo ir atsakovo UAB „AGVA“ sudarytą taikos sutartį, o civilinę bylą dėl reikalavimų atsakovui UAB „AGVA“ nutraukė.

Atsakovai R. J. G. ir D. G. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais ieškovo AS „Reverta“ ir atsakovo R. J. G. sudarytus sandorius: 2007 m. rugpjūčio 24 d. laidavimo sutartį Nr. LS/717, 2008 m. kovo 3 d. susitarimą Nr. LS/717-1, 2008 m. rugsėjo 18 d. laidavimo sutartį Nr. LS/717.1; taip pat pripažinti negaliojančiais ieškovo AS „Reverta“ ir atsakovės D. G. sudarytus sandorius: 2007 m. rugpjūčio 24 d. laidavimo sutartį Nr. LS/717.1, 2008 m. kovo 3 d. susitarimą Nr. LS/717.1-1, 2008 m. rugsėjo 18 d. laidavimo sutartį Nr. LS/717.1-1.

Atsiliepimas

Atsakovai nurodė, kad ginčijamos laidavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis, nes buvo sudarytos dėl ekonominio spaudimo ir susidėjusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 str. 1 d.). Atsakovai, būdami trečiojo asmens UAB „Baldų rojus“ akcininkais (atsakovas – dar ir įmonės vadovu), žinodami, jog tinkamai įmonės veiklai vykdyti yra būtinos apyvartinės lėšos, dėl ieškovo vykdyto ekonominio spaudimo (ieškovui teigiant, jog be laidavimo sutarčių nebus suteiktas kreditas, nors kitų užtikrinimo priemonių suma buvo pakankama), buvo priversti sutikti su banko reikalaujamomis sąlygomis – asmeniškai laiduoti bankui už trečiojo asmens prievoles pagal kredito sutartį bei jos pakeitimus. Nesant susidėjusių sunkių aplinkybių ir ieškovo ekonominio spaudimo atsakovai laidavimo sandorių nebūtų sudarę. Ieškovas, būdamas stipresnioji sutarties šalis, žinodamas, kad UAB „Baldų rojus“ neišvengiamai ir kuo skubiau yra būtinos apyvartinės lėšos, šia situacija pasinaudojo, reikalaudamas, kad tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė asmeniškai laiduotų už bendrovės įsipareigojimus ieškovui. Ieškovo ir atsakovų sudarytos laidavimo sutartys negalioja ir CK 1.90 straipsnio pagrindu, nes atsakovai, sudarydami ginčijamas laidavimo sutartis, neteisingai suvokė sandorių turinį bei pasekmes. Atsakovai neplanavo ir nenorėjo laiduoti už trečiojo asmens prievoles pagal kredito sutartį. Ieškovas aiškino atsakovams, kad laidavimo sutartys yra tik formalumas, moralinis įsipareigojimas, nesukelsiantis atsakovams jokių pasekmių. Esant tokiai ieškovo įtakai, atsakovai suklydo dėl sudaromų laidavimo sutarčių turinio, pasekmių. Jie nesuvokė, jog UAB „Baldų rojus“ neįvykdžius prievolių pagal kredito sutartį, ieškovai šią prievolę turės įvykdyti už bendrovę iš savo asmeninio turto. Tikslindami priešieškinio pagrindą, atsakovai papildomai nurodė, jog atsakovų suklydimas dėl laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų atsirado dėl ieškovo kaltės ir tą įrodo laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybės. Atsakovų aiškinimu, ginčijamos laidavimo sutartys sudarytos iš dviejų dalių – pagrindinės (bendrosios) dalies, kurioje aptartos visos esminės sutarties sąlygos, ir specialiosios dalies, kurioje nurodyta informacija apie sutarties šalis ir pagrindines laidavimo sąlygas. Atsakovams susipažinti ir pasirašyti buvo pateiktos tik sutarties specialiosios dalys, kurios buvo pasirašytos ieškovo buveinėje. Abiem atvejais sutarčių specialiosios dalys, susiūtos su atsakovų nepasirašytomis pagrindinėmis sutarčių dalimis, atsakovams nebuvo įteiktos, o praėjus kuriam laikui po sutarčių pasirašymo ieškovo atstovų atvežtos į UAB „Baldų rojus“ buveinę ir perduotos šios bendrovės darbuotojams. Su laidavimo sutarčių pagrindinėmis (bendrosiomis) dalimis ieškovas atsakovų nesupažindino. Laidavimo sutarčių bendrųjų dalių atsakovai nepasirašė nei po sutarties tekstu, nei sutarčių paskutinio lapo nugarinėje pusėje tvirtinant susiūtų lapų skaičių. Atsakovų pasirašytos laidavimo sutarčių specialiosios dalys nenustato jokių laiduotojo įsipareigojimų ir atsakomybės, o yra tik informacinio pobūdžio.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui AS „Reverta“ iš atsakovo R. J. G. 2 022 483,53 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė ieškovui AS „Reverta“ iš atsakovo R. J. G. 21 975,00 Lt žyminio mokesčio, priteisė valstybei iš atsakovo R. J. G. ir iš ieškovo AS „Reverta“ po 54,23 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiomis ieškovo ir atsakovės D. G. sudarytus 2007 m. rugpjūčio 24 d. laidavimo sutartį Nr. LS/717.1, 2008 m. kovo 3 d. susitarimą Nr. LS/717.1-1 ir 2008 m. rugsėjo 18 d. laidavimo sutartį Nr. LS/717.1-1. Kitą priešieškinio dalį teismas atmetė. Teismo sprendimu priteista valstybei iš atsakovo R. J. G. 23 825 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį, grąžinta atsakovui R. G. iš Vilniaus apygardos teismo specialiosios sąskaitos 60 Lt ekspertizei apmokėti skirtų išlaidų.

Pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, kad atsakovo R. J. G. argumentai, esą bankas aiškino, jog laidavimo sutarties pasirašymas yra tik formalus moralinis įsipareigojimas, laikytini nepagrįstais. Atsakovui, kaip verslininkui, yra keliami aukštesni protingumo ir atidumo reikalavimai, atsakovas turėjo suprasti, kad laidavimo sutarties pasirašymas susiklosčius nepalankiai situacijai sukels teisines pasekmes.

Teismas nurodė, kad atsakovo R. J. G., kaip trečiojo asmens UAB „Baldų rojus“ vadovo, iniciatyva buvo sudaroma kredito sutartis siekiant gauti apyvartinių lėšų įmonės veiklai vykdyti. Šios kredito sutarties įvykdymui užtikrinti buvo pasirašyta laidavimo sutartis. Vėliau buvo pasirašyta antroji laidavimo sutartis užtikrinti susitarimui, kuriuo buvo suteiktas papildomas kreditas. Tokios aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina, kad laidavimo sutartys buvo sudaromos atsakovo iniciatyva, šiam suprantant tų sutarčių paskirtį. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog ieškovas objektyviais nesąžiningais veiksmais, realiai grasindamas nenaudingais ekonominiais padariniais, būtų privertęs atsakovą R. J. G. pasirašyti ginčijamas sutartis ar atitinkamas jų dalis. Be to, rašysenos ekspertizės akte nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 18 d. laidavimo sutarties Nr. LS/717.1 bendrosios dalies antro lapo nugarinėje pusėje pasirašė R. J. G. Teismas sutiko su ieškovu, jog laidavimas yra teisėtas prievolės užtikrinimo būdas, jog banko reikalavimas laiduoti už trečiajam asmeniui išduotą kreditą pripažįstamas kaip normali bankų praktika išduodant kreditus ir negali būti laikomas ekonominiu spaudimu. Nenustatęs atsakovo suklydimo dėl sudaromų laidavimo sutarčių ir banko ekonominio spaudimo, teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo iš atsakovo R. J. G., o priešieškinio dalį, susijusią su šiuo atsakovu, atmetė.

Teismas, vertindamas atsakovės D. G. priešieškinio reikalavimus, nurodė, kad iš byloje pateiktų originalių laidavimo sutarčių matyti, jog vienoje iš laidavimo sutarčių pirmajame puslapyje ir sutarties nugarėlėje skiriasi parašų spalvos (mėlyna ir juoda). Teismas nurodė, kad rašysenos ekspertizės akte padaryta tik tikėtina išvada, jog ginčijamose laidavimo sutartyse pasirašė atsakovė D. G.. Teismo posėdžio metu liudytojai D. L. ir M. K. teigė, kad į D. G. darbovietę buvo atvykęs banko atstovas, kuris elgėsi nemandagiai, grėsmingai, ir vertė pasirašyti sutartis. Banko atstovas taip pat buvo pastebėtas netoli D. G. darbovietės. Šių liudytojų parodymų ieškovo atstovė nepaneigė (CPK 178 str.). Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, darė išvadą, kad D. G. atžvilgiu buvo naudotas spaudimas, kuris lėmė laidavimo sutarčių pasirašymą. Teismo vertinimu, bet kokie veiksmai, lemiantys sutarties šalių valios trūkumą (suklydimas, apgaulė, spaudimas, grasinimas ir kt.) sukelia sutarties negaliojimą, todėl teismas atmetė ieškinio dalį dėl reikalavimų D. G. ir tenkino priešieškinio dalį dėl D. G. sudarytų laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas AS „Reverta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalis, kuriomis iš dalies buvo tenkintas priešieškinis bei atsisakyta tenkinti ieškinio reikalavimus atsakovei D. G., ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – atmesti priešieškinio dalį dėl ieškovo ir atsakovės sudarytų laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, priteisti ieškovui iš atsakovės D. G. 2 022 483,53 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovės teiginiai apie tai, jog jai neva nebuvo žinomos bendrojoje laidavimo sutarties dalyje išdėstytos sąlygos, nes atsakovė šios sutarties dalies apskritai nepasirašė, o banko darbuotojai prie jau pasirašytos laidavimo sutarties specialiosios dalies prisiuvo bendrąją laidavimo sutarties dalį ir įteikė UAB „Baldų rojus“ darbuotojams, yra neatitinkantys tikrovės ir nepagrįsti. Tai patvirtina atsakovės elgesys po 2007 m. rugpjūčio 24 d. laidavimo sutarčių sudarymo. Jeigu laidavimo sutarčių pasirašymas neatitiko atsakovės vidinės valios, tai ji, būdama sąžiningu, teisingu, protingu, apdairiu ir rūpestingu asmeniu, turėjo iš karto ginčyti laidavimo sutartis, nelaukdama, kol ieškovas kreipsis dėl skolos pagal sutartis priteisimo. Be to, atsakovė nereiškė bankui pretenzijų dėl neva nesąžiningų banko veiksmų, nekėlė klausimų dėl laidavimo sutarčių bendrųjų dalių. Sutarties specialioji dalis yra surišta su bendrąja dalimi, sutartys atsakovės pasirašytos tiek specialiojoje dalyje, tiek bendrosios dalies paskutinio lapo nugarinėje dalyje prie surišimo. Atsižvelgiant į atsakovės elgesį po laidavimo sutarčių pasirašymo, taip pat į tai, kad ekspertas nenustatė, jog parašai yra ne D. G., darytina išvada, kad atsakovė buvo supažindinta su visu laidavimo sutarties tekstu ir jį pasirašė. Vien faktai, kad vienos iš laidavimo sutarčių pirmajame puslapyje ir sutarties nugarėlėje skiriasi parašų spalvos (mėlyna ir juoda), kad ekspertas padarė tikėtiną išvadą dėl D. G. parašų tikrumo, nėra pakankami konstatuoti, jog atsakovė nebuvo supažindinta su laidavimo sutarčių bendrąja dalimi ar jos nepasirašė. Atsakovė, užtikrindama UAB „Baldų rojus“ įsipareigojimų įvykdymą, laidavimo sutartį pasirašė ne pirmą kartą, todėl neabejotinai suprato laidavimo sutarties turinį, pasekmes bei to siekė.Net jeigu banko darbuotojas ir buvo atvykęs į atsakovės darbovietę ir su ja aptarinėjo laidavimo sutarčių pasirašymo klausimą, kad buvo kalbama pakeltu tonu, kad kilo ginčas ir buvo įtampa dėl pokalbio turinio, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip realus grasinimas, dėl kurio buvo pasirašytas sandoris. Nei atsakovė, nei liudytojai nepaaiškino, kokiais konkrečiais padariniais jai buvo grasinama, o abstraktūs, nemandagūs pasisakymai negali būti traktuojami kaip realus grasinimas. Atsakovė yra verslininkė, turėjo ne vieną įmonę, todėl atsižvelgiant į jos amžių, akivaizdu, jog atsakovė turi pakankamai gyvenimiškos patirties ir gali gerai orientuotis tokiose derybinėse situacijose. Kiekvienas žmogus, būdamas apdairus ir rūpestingas, esant realiam grasinimui, spaudimui, iš karto imtųsi ginti savo teises, tačiau atsakovė to nedarė. Be to, liudytojai yra susiję su atsakove, todėl jų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Liudytojai sudarant ginčo sandorius tiesiogiai nedalyvavo, jie tik matė banko atstovą UAB „BRG“ patalpose ir pro pravertas kabineto duris nugirdo keletą pokalbio frazių, girdėjo, kad buvo kalbamasi pakeltu tonu.

Atsiliepimas

Atsakovė D. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad bendrosios laidavimo sutarčių dalys prie specialiųjų dalių buvo pridėtos vėliau ir pasirašytos atsakovei nežinomų asmenų nenustatytomis aplinkybėmis. Banko atstovai reikalavo atsakovės jas pasirašyti vėliau, kai 2009 m. rugsėjo 3 d. UAB „Baldų rojus“ paskelbė apie bankrotą. Šių dokumentų atsakovė nepasirašė ir tai įrodo, kad atsakovės parašai ant ginčijamų laidavimo sutarčių originalų atsirado vėliau, nes kitu atveju banko atstovai nebūtų atėję į UAB „Baldų rojus“, atsinešę laidavimo sutartis ir reikalavę jas pasirašyti net grasindami.

Trečiasis asmuo BUAB „Baldų rojus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 263 str., 320 str., 329 str.). Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl laidavimo sutarčių galiojimo ir skolinės prievolės pagal jų sąlygas vykdytinumo

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Baldų rojus“ 2007 m. rugpjūčio 24 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. KS/717, pagal kurią trečiajam asmeniui buvo suteiktas 2 400 000 Lt kreditas iš UAB „Medicinos bankas“ gautai paskolai refinansuoti ir apyvartinėms lėšoms; galutinis kredito grąžinimo terminas nustatytas 2010 m. rugpjūčio 24 d. Kredito grąžinimas užtikrintas nekilnojamųjų daiktų hipoteka, prekių atsargų įkeitimu, taip pat R. J. G. ir D. G. laidavimu, R. J. G. 2007 m. rugsėjo 23 d. vekseliu. 2007 m. rugsėjo 11 d. susitarimu dėl 2007 m. rugpjūčio 24 d. kreditavimo sutarties Nr. KS/717 sąlygų pakeitimo šalys susitarė papildyti sutarties 6 punktą 6.5 papunkčiu, kuriame numatė, jog „Bankas įsipareigoja suteikti Kredito gavėjui 75 000 Lt sumą, skirtą apyvartinėms lėšoms, kurią Kredito gavėjas įsipareigoja padengti per 45 kalendorines dienas“ (2 t., 115 b. l.). Vėlesniais (2008 m. kovo 3 d., 2008 m. rugsėjo 18 d.) susitarimais ieškovas suteikė papildomą 172 640 Lt kreditą (iš viso buvo suteiktas 2 572 640 Lt kreditas), o 2 400 000 Lt kredito dalies grąžinimo terminas pratęstas iki 2013 m. rugpjūčio 24 d. (1 t., 8-20, 2 t., 116-117, 118-120 b. l.).

Ieškovas ir UAB „AGVA“ pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią UAB „AGVA“ laidavo 300 000 Lt suma už trečiojo asmens UAB „Baldų rojus“ prievolių pagal 2007 m. rugpjūčio 24 d. kreditavimo sutartį įvykdymą (1 t., 21-22 b. l.). 2007 m. rugpjūčio 24 d. ieškovas ir atsakovas R. J. G. pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas laidavo už trečiąjį asmenį UAB „Baldų rojus“ ir įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys ieškovui visų ar dalies prievolių pagal 2007 m. rugpjūčio 24 d. kreditavimo sutartį (1 t., 23-24 b. l., 2 t., 121-123 b. l.). Analogišką laidavimo sutartį 2007 m. rugpjūčio 24 d. pasirašė ir atsakovė D. G. (1 t., 25-26 b. l., 2 t., 131-133 b. l.). 2008 m. kovo 3 d. atsakovai R. J. G. ir D. G. pasirašė susitarimus, kuriais pareiškė, jog su 2008 m. kovo 3 d. susitarimu dėl 2007 m. rugpjūčio 24 d. kreditavimo sutarties pakeitimo susipažino ir jo sąlygoms pritaria, o laidavimo sutartis išdėstė nauja redakcija (1 t., 27-32 b. l., 2 t., 124-127, 134-137 b. l.). 2008 m. rugsėjo 18 d. atsakovai R. J. G. ir D. G. pasirašė laidavimo sutartis, kuriose nurodė, kad šalių susitarimu 2007 m. rugpjūčio 24 d. laidavimo sutartys neteko juridinės galios. Šiomis naujai pasirašytomis laidavimo sutartimis atsakovai laidavo už trečiąjį asmenį UAB „Baldų rojus“ ir įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys ieškovui visų ar dalies prievolių pagal 2007 m. rugpjūčio 24 d. kreditavimo sutartį (1 t., 33-34, 35-36 b. l., 2 t., 128-130, 138-140 b. l.). 2008 m. rugsėjo 18 d. ieškovas ir UAB „AGVA“ taip pat sudarė laidavimo sutartį, kurioje nurodė, kad ankstesnė laidavimo sutartis neteko juridinės galios, kad UAB „AGVA“ laiduoja 300 000 Lt suma prievolių įvykdymą pagal 2007 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutartį (1 t., 37-38 b. l.). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Baldų rojus“ iškėlė bankroto bylą, nutartis yra įsiteisėjusi (1 t., 112-113 b. l.).

Byloje ieškovas pareiškė reikalavimus dėl skolos iš laiduotojų, užtikrinusių UAB „Baldų rojus“ įsipareigojimų pagal 2007 m. rugpjūčio 24 d. kredito sutartį tinkamą įvykdymą, priteisimo. Po ieškinio teismui pateikimo ieškovas ir atsakovas UAB „AGVA“ sudarė taikos sutartį, kurią Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtino ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimų atsakovui UAB „AGVA“ (1 t., 123-124 b. l.). Atsakovai R. J. G. ir D. G. skolos priteisimo pagrindu esančias laidavimo sutartis ginčijo remdamiesi CK 1.90, 1.91 straipsniuose išdėstytomis nuostatomis. Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovui trečiojo asmens UAB „Baldų rojus“ neįvykdytos prievolės dalį iš R. J. G., kaip laiduotojo, tačiau atmesdamas ieškinio reikalavimų dalį dėl skolos priteisimo iš atsakovės D. G. Teismas tenkino priešieškinio reikalavimų dalį, pripažindamas negaliojančiomis ieškovo ir D. G. sudarytus 2007 m. rugpjūčio 24 d. laidavimo sutartį, 2008 m. kovo 3 d. susitarimą ir 2008 m. rugsėjo 18 d. laidavimo sutartį. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) nesutinka su tomis teismo sprendimo dalimis, kuriomis buvo atmesti ieškinio reikalavimai atsakovei D. G. ir tenkinti priešieškinio reikalavimai dėl ieškovo ir atsakovės D. G. sudarytų laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, kad teismo posėdžio metu liudytojai D. L. ir M. K. teigė, jog į D. G. darbovietę buvo atvykęs banko atstovas, kuris elgėsi nemandagiai, grėsmingai ir vertė pasirašyti sutartis, kad banko atstovas taip pat buvo pastebėtas netoli D. G. darbovietės. Teismas, remdamasis šiais liudytojų parodymais, darė išvadą, jog laidavimo sutarčių pasirašymą lėmė prieš D. G. naudotas spaudimas, ir tai sudarė teismui pagrindą atsakovės ginčijamas sutartis pripažinti negaliojančiomis.

Pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad nors skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymų pagrindu priėjo išvados apie ieškovo darytą atsakovei spaudimą (neatskleisdamas jo turinio), visgi pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalies dispoziciją spaudimas turi būti ekonominis, tačiau tokio pobūdžio aplinkybių liudytojai nepaaiškino ir teismas jų nenustatė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013; kt.).

Antra, teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų parodymus, duotus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje, sprendžia, jog liudytojų D. L. bei M. K. nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos ir kaip realus grasinimas, dėl kurio atsakovė būtų priversta pasirašyti ginčijamas laidavimo sutartis (ar atskiras jų dalis). Iš šių liudytojų parodymų matyti, jog pas atsakovę buvo atvykę banko atstovai ir reikalavo pasirašyti dokumentus, tačiau liudytojai nepaaiškino aplinkybių dėl buvusio realaus grasinimo, taip pat to, kad būtent dėl atvykusių banko atstovų neteisėtų veiksmų (turinčių grasinamąjį pobūdį) atsakovė būtų pasirašiusi ginčijamas sutartis. Priešingai, liudytojas D. L. parodė „/ ..../Kiek aš girdėjau, buvo liepiama pasirašyti dokumentus, o ji atsakė, kad aš sutarties nepasirašysiu/..../“ (3 t., 17-18 b. l.). Be to, abu liudytojai atsakovės ir banko atstovo pokalbyje tiesiogiai nedalyvavo, dalį pokalbio girdėjo pro pravertas kabineto duris. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojai nepatvirtino fakto dėl atsakovės valios trūkumo sudarant ir pasirašant ginčijamas laidavimo sutartis, nes pagal jų parodymų turinį negalima nustatyti, ar atsakovei buvo grasinama, ar grasinimas buvo realus, ar buvo jis siejamas su neigiamais ekonominiais ar kitokio pobūdžio padariniais atsakovei, ar ginčijamas sutartis atsakovė iš tikrųjų sudarė konkretaus grasinimo įtakoje. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybių dėl grasinimo atsakovė nebuvo nurodžiusi nei atsiliepime į ieškovo ieškinį, nei priešieškinyje, nei patikslintame priešieškinyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys įgalina daryti išvadą, kad atsakovė, įsipareigodama atsakyti kreditoriui, jeigu trečiasis asmuo (kreditoriaus skolininkas) UAB „Baldų rojus“ neįvykdys visos ar dalies savo skolinės prievolės, suprato laidavimo sutarčių turinį bei pasekmes, norėjo ir siekė laiduoti už UAB „Baldų rojus“ prievoles pagal kredito sutartį. Tą patvirtina pačios atsakovės 2010 m. gegužės 17 d. priešieškinyje apibūdintas laidavimo tikslas, tai yra, kad laidavimo sutartį atsakovė pasirašė vedama akcininkės siekio pagerinti UAB „Baldų rojus“ finansinę padėtį. Tai, kad nepasirašius laidavimo sutarties ieškovas nebūtų išdavęs kredito, negali būti vertinama kaip ekonominis spaudimas ar itin sunkių aplinkybių susidarymas. Laidavimas yra vienas iš įstatyme įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.), todėl ieškovo reikalavimas laiduoti u˛ kredito gavėjo UAB „Baldų rojus“ prievolių įvykdymą negali būti vertinamas kaip atsakovės valios trūkumą suformavęs veiksnys.

Teikdama patikslintą priešieškinį (2 t., 26-28 b. l.) atsakovė taip pat nurodė, jog suklydimas atsirado dėl ieškovo kaltės ir tą esą įrodo laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybės. Patikslintame priešieškinyje teigiama, kad susipažinti ir pasirašyti atsakovams buvo pateiktos tik laidavimo sutarčių specialiosios dalys ir tai įvyko banko buveinėje; kad sutarčių specialiosios dalys, susiūtos su atsakovų nepasirašytomis sutarčių pagrindinėmis dalimis, atsakovams nebuvo įteiktos, o tik po kurio laiko ieškovo atstovų atvežtos į UAB „Baldų rojus“ buveinę ir perduotos ne atsakovams, o UAB „Baldų rojus“ darbuotojams, kurie dar po kažkiek laiko sutartis perdavė atsakovams; kad jei atsakovams būtų žinomos sutarčių pagrindinių dalių sąlygos, jie tokių laidavimo sutarčių nebūtų pasirašę. Iš byloje esančių laidavimo sutarčių originalų (2 t., 131-140 b. l.) matyti, kad atsakovė yra pasirašiusi tiek 2007 m. rugpjūčio 24 d., tiek 2008 m. kovo 3 d., tiek 2008 m. rugsėjo 18 d. laidavimo sutarčių specialiosiose dalyse. Ekspertizės akte ekspertas išdėstė išvadą, jog tikėtina, kad 2007 m. rugpjūčio 24 d. laidavimo sutartyje Nr. LS/717.1, jos bendrosios dalies antro lapo nugarinėje dalyje, po spaudo „Sunumeruota ir susiūta 3 lapų“ antspaudu, pasirašė D. G.; tikėtina, kad 2008 m. kovo 3 d. susitarimo Nr. LS/717.1-1 „Dėl 2007 m. rugpjūčio mėn. 24 laidavimo sutarties Nr. LS/717.1 išdėstymo nauja redakcija“, laidavimo sutarties Nr. LS/717.1 naujos redakcijos bendrosios dalies antro lapo nugarinėje dalyje, virš antspaudo „PAREX BANKAS VILNIAUS FILIALAS“ antspaudo, pasirašė D. G.; tikėtina, kad 2008 m. rugsėjo 18 d. laidavimo sutarties Nr. LS/717.1.1 bendrosios dalies antro lapo nugarinėje lapo pusėje pasirašė D. G. (2 t., 268-272 b. l.). Ekspertas nurodė, kad įvertinus D. G. parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus, nustatyta, jog jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą, artimą individualiai ir pakankamą tikėtinai išvadai, jog pirmiau nurodytuose dokumentuose pasirašė D. G. Teigti to kategoriškai ekspertas negalėjo dėl tiriamųjų parašų sandarų paprastumo ir trumpumo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad eksperto išvada dėl tiriamųjų parašų tikrumo yra tikėtina, bet ne kategoriška dėl atsakovės parašo sandaros paprastumo ir trumpumo, o ne kitų aplinkybių, sprendžia, jog atsakovė yra pasirašiusi ir ginčijamų laidavimo sutarčių bendrosiose dalyse, todėl jų turinys buvo arba galėjo būti atsakovei žinomas. Dėl to atsakovės teiginiai apie tai, kad jai nebuvo žinomos laidavimo sutarčių bendrosios sąlygos, kad žinodama bendrųjų dalių sąlygas ji laidavimo sutarčių nebūtų pasirašiusi, nelaikytini pagrįstais.

Pastebėtina, kad bet kuriuo atveju pagrindinės laidavimo sutarties sąlygos yra išdėstytos sutarties specialiojoje dalyje. Joje nurodomi kredito gavėjo ir kreditavimo sutarties duomenys (kredito sutarties pasirašymo data, numeris, kredito suma ir galutinis kredito grąžinimo terminas). Laidavimo sutarties specialiojoje dalyje taip pat įrašyta, jog laiduotojas patvirtina, kad jam yra žinomos visos kreditavimo sutarties sąlygos. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4 dalyje yra išvardintas prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimas, o 4.6-4.8 punktuose nurodyti laiduotojai R. J. G., D. G. ir UAB „AGVA“ (UAB „AGVA“ laidavimas apribotas konkrečia laidavimo suma – 300 000 Lt, o dėl atsakovų nenumatyta jokių laidavimo masto ribojimų). Atsakovė, būdama trečiojo asmens UAB „Baldų rojus“ akcininkė, neabejotinai žinojo laidavimo sutarties esmę ir sąlygas, ji suprato, jog pasirašoma laidavimo sutartimi įsipareigoja atsakyti už UAB „Baldų rojus“ prievolę pagal kredito sutartį, jei kredito gavėjas prievolės neįvykdys ar ją vykdys netinkamai.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro priešingą pirmosios instancijos teismo padarytai išvadą dėl ieškinio ir priešieškinio dalies reikalavimų, susijusių su atsakove D. G., pagrįstumo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės ginčijamas laidavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis nėra pagrindo, todėl pagal šių sutarčių sąlygas ieškovui iš atsakovės priteistinas įsiskolinimas (neįvykdyta trečiojo asmens UAB „Baldų rojus“ prievolė pagal kredito sutartį) solidariai su kitu laiduotoju R. J. G.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Ieškovas už ieškinio reikalavimus, kurių suma ieškinio padavimo teismui dieną buvo 2 322 483 Lt, sumokėjo 27 225 Lt žyminį mokestį (1 t., 5 b. l.). Patvirtinus ieškovo ir atsakovo UAB „AGVA“ taikos sutartį ir nutraukus bylos dalį dėl reikalavimų UAB ‚AGVA“, ieškovui buvo grąžinti 75 proc. žyminio mokesčio (nuo 300 000 Lt ieškinio reikalavimo sumos), t. y. 5 250 Lt, negrąžinta žyminio mokesčio dalis (25 proc.) – 1 750 Lt (1 t., 122-124 b. l.). Taigi patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovų R. J. G. ir D. G., ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina po 10 112,50 Lt (27 225 – 5 250 – 1 750 ÷ 2) žyminio mokesčio už ieškinį.

Atsakovai už priešieškinį turėjo sumokėti 24 225 Lt, tačiau sumokėjo 400 Lt (1 t., 195 b. l.). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi atidėjo atsakovams R. J. G. ir D. G. 23 825 Lt žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo (1 t., 196-197 b. l.). Kadangi atsakovų priešieškinis atmestas, valstybei iš atsakovų R. J. G. ir D. G. priteistina po 11 912,50 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį (CPK 93 str.). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidarė 108,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atsižvelgiant į teisinį rezultatą byloje, šios išlaidos taip pat priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 96 str.).

Apeliantas (ieškovas) už apeliacinį skundą sumokėjo 24 225 Lt žyminio mokesčio. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovės D. G. priteistina 12 112,50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, o likusi ieškovo sumokėta žyminio mokesčio dalis (12 112,50 Lt) ieškovui grąžintina iš valstybės biudžeto. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad nors prievolė pagal laidavimo sutartį yra solidarioji, bylinėjimosi išlaidų klausimas tarp atsakovų sprendžiamas remiantis lygių dalių principu, taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui AS „Reverta“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini) Republikas laukums 2A, Ryga, Latvijos Respublika) solidariai iš atsakovų R. J. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir D. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 2 022 483,53 Lt (du milijonus dvidešimt du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 53 centus) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 022 483,53 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui AS „Reverta“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini) Republikas laukums 2A, Ryga, Latvijos Respublika) iš atsakovų R. J. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir D. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 10 112,50 Lt žyminio mokesčio už ieškinį.

Priteisti valstybei iš atsakovų R. J. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir D. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 11 966,72 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Grąžinti iš Vilniaus apygardos teismo specialiosios sąskaitos atsakovui R. J. G. 60 Lt permokėtų ekspertizės išlaidų.“.

Priteisti ieškovui AS „Reverta“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini) Republikas laukums 2A, Ryga, Latvijos Respublika) iš atsakovės D. G. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 12 112,50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Grąžinti ieškovui AS „Reverta“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini) Republikas laukums 2A, Ryga, Latvijos Respublika) 12 112,50 Lt permokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai Gintaras PečiulisNijolė PiškinaitėEgidija Tamošiūnienė