- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- ATP-168-487/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimo, kuriuo P. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 str. 1 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. už tai, kad 2014 m. lapkričio 6 d. apie 19.50 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prekybos centro CUP, 5 aukšte, (duomenys neskelbtini), vairuodamas atbulas automobilį BMW 323 v. n. (duomenys neskelbtini) kuriam nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino stovintį automobilį SAAB 9-3 v. n. (duomenys neskelbtini) Būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126 p., 226 p., 222 p., reikalavimus.
Šalies argumentai
Skundu P. Č. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo. Nurodo, kad pripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes labai susijaudino ir pasimetė. Paskirtą piniginę nuobaudą jau sumokėjo, todėl mano, kad paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiekti. Pažymi, kad šiuo metu jis gyvena užmiestyje (25 km iki Vilniaus), kur viešasis transportas nevažinėja, o atstumas iki tarpmiestinių autobusų stotelės yra apie 2 km. Gyvena iš santaupų, ieškosi darbo, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jo gyvenimą ir darbo paieškas padarytų sunkiai įsivaizduojamas.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
P. Č. apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš teismui pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniu skundu yra keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas ginčija skirtą nuobaudą dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo, manydamas, kad ji yra per griežta, vertinant teisės pažeidimo padarymo aplinkybes ir galinčias kilti pasekmes.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo motyvus, daro išvadą, kad priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, P. Č. paskirta nuobauda dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo nėra per griežta ar neproporcinga jo padarytam teisės pažeidimui.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis teismo nutarimu buvo nubaustas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių, reikalavimus, tuo padarydamas ATPK 123 str. 1 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. numatytus teisės pažeidimus. Už šių teisės pažeidimų padarymą jam buvo skirtos minimalios piniginės nuobaudos bei pagal ATPK 130 str. 1 d. skirta papildoma nuobauda, t.y. minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., buvo skirta galutinė 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas P. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgęs į tai, kad apeliantas padaryto teisės pažeidimo neneigė, jį pripažino, dėl jo gailėjosi, kas pagrįstai buvo laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į tai, jog nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, konstatavo, kad administracinės nuobaudos keliami tikslai bus pasiekti, ne tik skyrus piniginę nuobaudą, bet ir minimaliam ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytam terminui atėmus teisę vairuoti transporto priemones.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, taip pat skundžiamo teismo nutarimo argumentus, daro išvadą, kad nenustatyta jokių aplinkybių, susijusių su netinkamu įstatymo taikymu, kas galėtų įtakoti kitokio procesinio sprendimo priėmimą, sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nutarimu paskirtos individualizuotos nuobaudos pagrįstumo. Apylinkės teismas, vertinęs byloje esančių duomenų visumą bei priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, ATPK 30 str. nuostatų nepažeidė, įstatymo normas pritaikė tinkamai. Pažymėtina, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijai – gali būti skiriama ir mažesnė nuobauda, nei sankcijoje nustatyta minimali, taip pat švelnesnė nei numatyta sankcijoje arba visai neskiriama (ATPK 30¹ str. 1 d.). Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių apylinkės teismas neįžvelgė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Kaip matyti, apeliantui buvo skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą bei sunkinančių nebuvimą, taip pat padaryto teisės pažeidimo pobūdį, P. Č. veiksmus. Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudas bei remdamasis ATPK 33 str. 2 d. nuostata, galutinai šiam asmeniui skyrė nuobauda parinkdamas sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padaryto pažeidimo pobūdis ir kitos nuobaudos skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių visuma rodo, kad P. Č. skirta nuobauda yra tinkamai individualizuota.
Apeliaciniame skunde nurodomos P. Č. aplinkybės dėl galimai neigiamų padarinių jo materialinei padėčiai, darbo paieškos apsunkinimui bei prastam susisiekimui, nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas sušvelninti nuobaudą. Prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą asmuo privalo galvoti apie galimas jam kilsiančias pasekmes, o tam tikri laikini nepatogumai yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas. Todėl tai, kad dėl visuomenėje priimtų normų nesilaikymo pažeidėjui gali kilti atitinkami neigiami padariniai, yra tik jo paties netinkamo elgesio rezultatas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad P. Č. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtas minimaliam, t.y. trejų metu terminui, švelninti paskirtą nuobaudą, neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, nėra pagrindo. Nuobauda asmeniui tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 str. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodomai motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
P. Č. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.