Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1.Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnio 1 dalį, BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktu, paskirta bausmė laisvės apribojimas – 1 metams 10 mėnesių. 2021 m. liepos 5 d. bausmę atlikęs.

2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė areštas – 45 paroms. BK 75 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigotas dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per 3 mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, sudalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nuosprendis 2024 m. gegužės 25 d. įsiteisėjęs. 2024 m. sausio 25 d. bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. , 2024 m. liepos 3 d. važiuodamas (duomenys neskelbtini) keliais ir gatvėmis, apsvaigęs nuo alkoholio (2024 m. liepos 3 d. 15.55 val. nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio – 2,74 promilių, 16.11 val. – 2,81 promilių) vairavo automobilį ,,T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso K. R., kol 15.50 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų adresu, (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, labai gailėjosi dėl įvykio ir parodė, kad su sugyventine buvo sodyboje, kurioje tvarkėsi, šienavo žolę, dažė namo sienas. Pasibaigus sienų dažams, nusprendė su sugyventine nuvykti į miestelį. Nuvykus nuėjo į parduotuvę, ten nusipirko alkoholio, tačiau nuleido automobilio ratą, kurį pripūsti padėjo kaimo gyventojai, todėl draugė patarė važiuoti link namų miško takeliu. Važiuojant sustabdė pareigūnai. Automobilis priklauso tėvui, kurio paprašė paskolinti tik atvažiuoti iki sodybos. Darbo neturi, pajamų negauna, invalidumas nėra nustatytas. Šeimoje dirba tik draugė, todėl padeda gyventi tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. R. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, (duomenys neskelbtini) straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba Kauno AVPK KPV 1- poskyrio specialistu. 2024 m. liepos 3 d. dirbant kartu su specialistu D. S. nežymėtu tarnybiniu automobiliu radijo šaukiniu K1880 iš OVS specialisto gavo pranešimą, kad prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas keičia automobilio padangą. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo prie automobilio daug žmonių ir nustatyti, kas vairavo automobilį negalėjo, todėl nusprendė palaukti ir pastebėti ar iš ties su šia transporto priemone asmenys važiuos. Pakeitus automobilio ratą, į automobilio vairuotojo vietą įsėdo vyras ir taip pat į priekinę keleivio vietą įsėdo moteris. Vairuotojas užkūrė automobilio variklį ir pradėjo važiuoti tiesiai. Siekiant išsiaiškinti ar minėtą transporto priemonę vairuoja neblaivus vyras, transporto priemonę sustabdė. Priėjus prie minėtos transporto priemonės ir atidarius vairuotojo duris, iš salono sklido stiprus alkoholio kvapas. Automobilio vairuotojas teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo šiandien ryte. Automobilio vairuotojas jokių asmens dokumentų su savimi neturėjo, vairuotojo pažymėjimo taip pat, bet teisę vairuoti transporto priemonę turėjo. Nusistatė centrinėje duomenų bazėje asmens tapatybę, šiuo metu jo vardo ir pavardės pasakyti negali, nes nepamena. Dėl sukelto įtarimo, kad vairuotojas yra neblaivus, alkotesteriu buvo nustatomas girtumas. Pirmuoju tikrinimu vairuotojui nustatytas – 2,74 promilės, o antruoju tikrinimu nustatytas – 2,81 promilės neblaivumas. Dėl nustatyto vidutinio neblaivumo laipsnio buvo į įvykio vietą iškviesti RV tyrėjai. Su vyrų važiavusios moters asmenybę nustatė tyrėjai (b. l. 48 – 51).

Liudytojos R. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji ir jos sugyventinis R. R., šiuo metu atostogauja jos sodyboje, kuri yra (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 3 d. tvarkėsi sodyboje, R. pjovė žolę, ji dažė namo viduje. Tuo metu jie alkoholio nevartojo. Jai pritrūko dažų, dėl to jie nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę jų nusipirkti. (duomenys neskelbtini) yra ūkinių prekių parduotuvė, netoli (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Nuvažiavo kartu su R. į šią parduotuvę, nusipirko reikiamų dažų, nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, joje nusipirko alkoholio. Parduotuvėje R. nusipirko 200 ml talpos butelį degtinės, pavadinimo jos neatsimena, alaus 1 l talpos buteliais, kiek jų pirko, neatsimena. Kai išėjo iš parduotuvės, pamatė, kad yra nuleista automobilio priekinė, vairuotojo pusės, padanga. K. R. pamatė, kad ta padanga nuleista, susinervino, namo nusprendė eiti pėstute, dėl to nusprendė išgerti turimo alkoholio. Jie išgėrė turimą 200 ml talpos degtinę, po to išgėrė ir alaus, kiek jis išgėrė, ji nematė, nesekė. R. dar bandė pakeisti ratą pats, bet sunkiai atsisukinėjo varžtai. Jam padėti atėjo gal kokie trys vyrai. Jie jam padėjo pakeisti ratą, kol dirbo alkoholio nevartojo. Kai pakeitė automobilio ratą, R. namo norėjo eiti pėstute, bet ji jam pati pasakė, jei ratą pakeitė, tai gal važiuojam su mašina ir jis sutiko, nesijautė neblaivūs, pasirodė nedaug ir išgėrė. R. atsisėdo į automobilį už vairo, ji šalia jo, keleivio pusėje. R. užkūrus automobilį ir pradėjus važiuoti, pavažiavo gal kokį 100 m ir išgirdo policijos automobilio sirenas, pamatė iš paskos važiuojantį nežymėtą policijos automobilį. R. iškart sustabdė automobilį. Išjungė variklį. Policijos pareigūnai iš jo paėmė automobilio raktelius. R. prie savęs, jei gerai pamina, neturėjo jokių asmens dokumentų, teisių taip pat neturėjo, gal buvo palikęs namuose. Policijos pareigūnai patikrino jų neblaivumus. Tiksliai nebe pamena, bet R. nustatė virš 2 promilių. Vėliau atvažiavo ir kiti pareigūnai. Iš automobilio išsiėmė visus jiems reikalingus daiktus. Automobilį išvežė su tralu į saugojimo aikštelę. Juos nepažįstami žmonės parvežė į namus. R. dėl šio įvykio labai gailisi ir pergyveną (b. l. 54 – 57).

2024 m. liepos 3 d. neblaivumo nustatymo akte matyti, kad 2024 m. liepos 3 d. nustatytas R. R. apsvaigimas nuo alkoholio: pirmuoju tikrinimu 15.55 val. nustatyta – 2,74 promilių apsvaigimas nuo alkoholio, antruoju tikrinimu 16.11 val. nustatytas – 2,81 promilių apsvaigimas nuo alkoholio (b. l. 12 – 13).

2024 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros įrašas. Vaizdo įrašas, kurio pavadinimas (duomenys neskelbtini) Vaizdo įrašas darytas 2024 m. liepos 3 d. 15.24 val. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai sustabdo automobilį ,,T. A.“, valst. Nr(duomenys neskelbtini) kurį vairuoja R. R., kuriam pirmu tikrinimu nustatytas – 2,74 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,81 promilių neblaivumas (b. l. 42 – 45).

2024 m. liepos 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). mato dviejų aukštų daugiabutį, toliau priešais jį mato važiuojamą kelio dalį be dangos, kurios dešinėje pusėje matomas stovintis pilkos spalvos lengvasis automobilis ,,T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 durų. Automobilio variklis išjungtas. Automobilio durys neužrakintos. Vizualiai apžiūrėjus automobilio išorines durų užrakinimo spyneles, laužimo ar kitų mechaninių pažeidimų nėra. Apžiūrint transporto priemonės vidų, matomas automobilio komplektacijai įprastas salonas, kuriame yra priekinė panelė, prietaisų skydelis, vairas, pedalai, skydeliai nuo saulės, šalia vairo yra automobilio užvedimo spynelė, kurioje yra įstatytas automobilio užvedimo raktas, kuris išimtas. Automobilio užvedimo spynelė tvarkinga, mechaninių pažeidimų nėra. Transporto priemonės viduje taip pat yra pavarų svirtis, sėdynės, saugos diržai, rankinis stabdis ir kitos transporto priemonės detalės, kurios neturi reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Automobilio salone, galinės sėdynės matomi pilni alkoholinių gėrimų buteliai, pirštinių dėtuvėje, bagažinės skyriuje, durelėse esančiose daiktų laikymo vietose yra kiti daiktai, neįeinantys į automobilio komplektaciją, kurie neturi reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Automobilyje esantys kiti daiktai nufotografuoti. Apžiūrėjus transporto priemonės vidų, jos stovėjimo vietą, prieigas, daugiau objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ar draudžiamų daiktų, medžiagų, nerasta. Apžiūrėjus aplink transporto priemonės stovėjimo vietą esančių pastatų sienas, įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 16 – 29).

,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) charakteristikas atitinkančio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1760 Eur (b. l. 41).

,,Regitra“ duomenims, automobilis ,,T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso K. R. (b. l. 40).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas R. R. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonės būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis R. R. savo kaltę pripažino visiškai, jo neblaivumo laipsnis nustatytas alkotesteriu ,,Alcotest 6810 Nr. ARFM-0396“, kuriame nurodyta, jog nustatytas antruoju tikrinimu kaltinamajam R. R. nustatytas – 2,74 promilių neblaivumas. Tai patvirtina 2024 m. liepos 3 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame kaltinamasis pasirašė ir tai patvirtino parašu (b. l. 13). Kaltinamasis R. R. veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: žinodamas, jog tą pačią dieną vartojo alkoholį ir nepaisant to, vis tiek vairavo automobilį Kauno rajono keliais. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis R. R., 2024 m. liepos 3 d. važiuodamas Kauno rajono keliais ir gatvėmis, apsvaigęs nuo alkoholio (2024 m. liepos 3 d. 15.55 val. nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio – 2,74 promilių, 16.11 val. – 2,81 promilių) vairavo automobilį ,,T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso K. R., kol 15.50 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų adresu, (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais kaltinamasis R. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos padarymo laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1 – 5 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. R. padarė vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Kaltinamasis R. R. praeityje teistas, vieną kartą baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Sodros duomenimis nedirbantis. Kaltinamasis R. R. priklausomybės ligų kabinėtų įskaitoje neregistruotas. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje nesigydė.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, vertinant R. R. asmenybę bei atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus bausmę – baudą. Manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra tinkama ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtinas baudos bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės minimaliam dydžiui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimų tvarka, kaltinamajam paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vertinant teismui kaltinamojo turtinę padėtį, kad nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, jam padeda gyventi tik tėvas ir draugė, kas sudaro pagrindą manyti, jog turi būti nustatytas ilgesnis terminas baudai sumokėti. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių terminas baudai sumokėti. Pažymėtina, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam teismo nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis. Teismas tik nustato terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda, o tai ar ji bus mokama dalimis, ar visa iš karto, reikšmės neturi.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pripažinus, kad R. R. kelių eismo transporto priemonę – automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog R. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, t. y. naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės siekiamus BK 68 straipsniu tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Uždraudimas naudotis specialia teise yra svarbus tuo, kad asmeniui nustatytam terminui bus užkirstas kelias įgyti šią specialią teisę, kurią turėdamas konkrečiu atveju R. R. padarė nusikaltimą. Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, į tai, kad R. R. vairavo turėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones būdamas neblaivus, kai jam nustatytas – 2,74 promilių neblaivumas. Kaltinamojo R. R. veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, kai įvykio metu kartu važiavo ir sugyventinė. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui ir toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam R. R. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, tai yra 2024 m. liepos 5 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį ,,T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė – automobilis ,,T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. AB ,,Regitra“ duomenų bazės duomenimis nuosavybės teise priklauso K. R. (b. l. 40).

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi iš R. R. pagal įstatymą turi būti išieškoma ,,T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad transporto priemonės automobilio ,,T. A.“, kaina Lietuvoje su PVM – 1760 Eur (b. l. 41). Atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais iš kaltinamojo R. R. išieškotina transporto priemonės vertė – 1 760 Eurų.

K. R. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialiosios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, esanti baudžiamojoje byloje, voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Kaltinamojo R. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus persiųstinas AB ,,Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – 51 MGL dydžio, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 34 MGL dydžio, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Įpareigoti R. R. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirti kaltinamajam R. R. baudžiamojo poveikio priemones:

- 2 (dvejus) metus uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. liepos 5 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

- išieškoti konfiskuotino turto – automobilio ,,T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 760 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajam R. R., kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nuosprendžiui įsiteisėjus privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji išieškoma priverstinai.

K. R. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę, esančią baudžiamojoje byloje, voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Kaltinamojo R. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti AB ,,Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.