- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- e2YT-1560-443/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00097-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Pareiškėjas
- V. T.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant L. A., J. T. ir R. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu palaikydamas pareiškimą paaiškino, kad pareiškėjo motina A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki pats savo mirties gyvenusi kartu su pareiškėju, mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, kaip jauniausias iš vaikų, ją prižiūrėjo, slaugė, po to palaidojo, kartu su žmona prižiūri kapą. Po motinos mirties pareiškėjas, likęs ten pat gyventi, perėmęs visus mirusiosios buities rakandus, asmeninius mamos daiktus, toliau mokėjęs mokesčius, pagal testamentą galėjo paveldėti visą jos turtą, tačiau nesusitvarkė paveldėjimo formalumų – pradžioje skaudu buvo imtis tos temos, po to suprato jau esąs pavėlavęs – tai pinigų nebuvo, tai neprisiruošė. Nurodo, kad po motinos mirties priėmęs jos asmeninius daiktus, namų apyvokos reikmenis, juos naudojo savo asmeniniams interesams tenkinti. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo motinos mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti savo interesais.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimų nepateikė, suinteresuotas asmuo R. D. raštu paprašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Liudytojos G. R., gimusi (duomenys neskelbtini), ir D. P., (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), visai šalia pareiškėjo. Žino, kad pareiškėjas po kartu su juo gyvenusios motinos mirties 1998 m., liko gyventi ten pat kur ir abu kartu gyveno. Pareiškėjas nuolat rūpinosi kaip šeimininkas savo nuosavybėje turėtais pastatais, ne tik palaidojo motiną, bet ir prižiūri jos kapą. Nėra girdėjusios, kad pareiškėjo brolis ar seserys būtų kada nors kėlę kokius nors ginčus dėl to paveldėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, jog pareiškėjo motina A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki pats savo mirties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) įrašas mirties metrikų knygoje Nr. 22) tikrai gyveno kartu su pareiškėju, kuris ligotą motiną prižiūrėjo, slaugė. Motinai mirus, pareiškėjas ne tik ją palaidojo, prižiūri jos kapavietę, bet perėmė visus mirusiosios buities rakandus, asmeninius mamos daiktus, dokumentus, toliau mokėjo įvairius mokesčius. A. T. pareiškėjui savo turtą yra palikusi K. N. seniūnės (duomenys neskelbtini) patvirtintu testamentu (registro Nr. 160). Pareiškėjas dėl įvairių aplinkybių savalaikiai nesusitvarkė paveldėjimo formalumų, todėl privalėjo kreiptis į teismą, prašant nustatyti buvus atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjas V. T. nurodo, kad po motinos mirties priėmęs jos asmeninius daiktus, namų apyvokos reikmenis, juos naudojo savo asmeniniams interesams ir savo šeimos poreikiams tenkinti.
Šiuo atveju pareiškėjo V. T. pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas remiantis 1964 m. Civilinio kodekso (toliaus tekste – CK) nuostatomis, nes pagal 2000 m. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą, 2000 m. CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ai galinčias kilti iš palikimo. Šiuo atveju pareiškėjo V. T. veiksmai atitiko 1964 m. CK 587 straipsnį, nes jis iš karto po savo motinos (palikėjos) mirties pradėjo valdyti visą gyvenamąjį namą su priklausiniais, jame gyveno ir gyvena iki šiol, naudojasi juo kaip savo, prižiūri ir remontuoja bei moka mokesčius, t. y. palikimą priėmė, pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo V. T. veiksmai, pradedant faktiškai valdyti palikimą ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir teismų praktiką (1964 m. CK 573, 587 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) įrašas mirties metrikų knygoje Nr. 22), priėmė A. T. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti savo interesais.
Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo pagal testamentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.