Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Šleivaitės skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje 2012-11-09 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00156-12 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės D. Šleivaitės nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nebuvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, atsisakyta traukti baudžiamojon atsakomybėn A. G. – (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį specialistą suderinusį miškotvarkos projektą ir išdavusį leidimą kirsti mišką, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje požymių bei išaiškinta, kad nukentėjusiosios bei civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) tarnyba dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (1 t., b.l. 13-15).

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės 2013-10-21 nutarimu buvo tenkintas V. V. ir D. A. skundas bei ikiteisminis tyrimas atnaujintas (1 t., b.l. 33).

Prokurorė D. Šleivaitė 2014-06-27 nutarimu ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00156-12 dar kartą nutraukė, motyvuodama tuo, kad nebuvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (1 t., b.l. 35-37).

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros l. e. vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas M. Jurkėnas panaikino 2014-06-27 nutarimą ir ikiteisminį tyrimą atnaujino (1 t., b.l. 49-50).

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės D. Šleivaitės 2014-09-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas dar kartą buvo nutrauktas, motyvuojant tuo, jog nebuvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje. Tuo pačiu nutarimu atsisakyta traukti baudžiamojon atsakomybėn A. G., nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje požymių (3 t., b.l. 24-27).

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2014-10-20 nutarimu atmestas V. V. ir D. A. skundas dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo (3 t., b.l. 40-41).

Biržų rajono apylinkės teismo 2014-12-10 nutartimi netenkintas V. V. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės D. Šleivaitės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

Panevėžio apygardos teismo 2015-01-12 nutartimi buvo panaikinta Biržų rajono apylinkės teismo 2014-12-10 nutartis ir dėl V. V. skundo priimtas naujas sprendimas: panaikintas prokurorės 2014-09-09 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00156-12 ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2014-10-20 nutarimas atmesti V. V. ir D. A. skundą (3 t., b.l. 48-50).

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro T,. Bajorūno nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00156-12 dėl D. A. ir V. V. priklausančio miško vagystės, kadangi nebuvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje. Šiuo nutarimu taip pat atsisakyta traukti baudžiamojon atsakomybėn A. G., nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje požymių. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės nutarimu atsisakyta tenkinti V. V. skundą, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (3 t., b.l. 168-172, 184-185).

Skundžiama Biržų rajono apylinkės teismo 2015-08-10 nutartimi buvo tenkintas V. V. skundas ir 2015-06-23 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje bei aukštesniojo 2015-07-17 prokuroro nutarimas atmesti V. V. skundą, panaikinti.

Nesutikdama su Biržų rajono apylinkės teismo 2015-08-10 nutartimi, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė D. Šleivaitė skundžia minėtą teismo nutartį ir prašo ją panaikinti. Teigia, kad panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą po paskutinio jo atnaujinimo buvo atlikti visi Panevėžio apygardos teismo 2015-01-12 nutartyje bei generalinės prokuratūros pavedime nurodyti proceso veiksmai – gauti papildomai dokumentai, apklausti liudytojai ir kita. Ikiteisminis tyrimas minimoje byloje buvo atliekamas dėl svetimo turto vagystės, kuri yra tyčinis nusikaltimas ir už kurį numatyta atsakomybė BK 178 straipsnio 1 dalyje. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) mišką iškirto nepažeidžiant nurodyto sklypo ribų, taip pat nenustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir jos direktorius L. M. turėjo tyčią iškirsti jiems nepriklausantį mišką, todėl buvo konstatuota, kad nesant tyčios nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje požymių ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 212 straipsnio 1 punktu. Tai, kad V. V. yra tikra dėl neabejotinai padarytos nusikalstamos veikos pagal konkretų BK straipsnį, skundą pateikusios prokurorės nuomone, nėra pagrindas naikinti priimtus procesinius sprendimus. Mano, kad nagrinėjamoje byloje buvo surinkti visi tyrimui ir kartu procesiniam sprendimui priimti reikšmingi duomenys, tačiau duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, negauta, ikiteisminis tyrimas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu nutrauktas pagrįstai. Pažymi, kad prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai ir nepriklausomai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Susipažinus su skundo argumentais ir ikiteisminio tyrimo medžiaga akivaizdu, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo išnaudotos visos galimybės surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas neatlikus visų tokiam procesiniam sprendimui būtinų tyrimo veiksmų yra pagrįsta ir šiuo atveju, aukštesnysis teismas negali sutikti su prokuroro ir aukštesniojo prokuroro nutarimuose dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00156-12 padarytomis išvadomis.

Prokuroras turi pareigą nepriekaištingai, kaip reikalauja įstatymai, atlikti jam priskirtas funkcijas, tame tarpe tinkamai pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus atlikti visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcija yra patikrinti ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindų buvimą.

Kaip minėta, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras 2015-06-23 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, šį jo nutarimą paliko galioti vyriausioji prokurorė, tačiau panaikino ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Prokuroras priimtą procesinį sprendimą argumentavo tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) mišką iškirto nepažeidžiant nurodytų sklypo ribų ir nenustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir jos direktorius turėjo tyčią iškirsti jiems nepriklausantį mišką, o nesant tyčios negalima ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, t.y. dėl miško vagystės. Specialisto išdavusio leidimą kirsti mišką, atsakomybės pagal BK 229 straipsnį nevertino, kadangi nebėra galimybės įvertinti duomenų, kuriais remiantis jis 2011 metais nustatė valdų ribas miške, teisėtumo ar neteisėtumo, be to į šio specialisto pareigybių aprašymą nėra įtraukta pareiga permatuoti miško sklypų ribų teisingumą. Kartu nutarime nurodoma, kad norint nustatyti, ar kirtimas atliktas toje vietoje kur buvo išduotas leidimas, galima tik tuo atveju, jei būtų atlikti visų sklypų geodeziniai matavimai. Kadangi sklypo savininkės V. V. ir D. A. atsisako tai daryti, ikiteisminio tyrimo metu nėra galimybės nustatyti kokiuose tiksliai dokumentuose yra padaryta klaida, jeigu ji yra padaryta, nes ikiteisminio tyrimo institucijos nėra įgaliotos atlikti panašius matavimus ar pavesti kam nors juos atlikti.

Ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti visi įrodymai, neturi būti palikta neaiškumų, turi būti pašalinti visi byloje esantys prieštaravimai. Nagrinėjamu atveju, aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą daromos prieštaringos išvados. Vienur konstatuojama, kad UAB (duomenys neskelbtini) mišką iškirto nepažeidžiant nurodytų sklypo ribų, kitoje nutarimo dalyje tvirtinama, kad ar iškirsta ne toje vietoje, kur buvo išduotas leidimas, galima tik atlikus geodezinius matavimus. A. G., apklaustas liudytojų parodė, kad išduodant leidimą miško kirtimui jam sklypo ribos buvo aiškios. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pasisakyta, kad į šio asmens pareigybės aprašymą nebuvo įtraukta pareiga permatuoti miško sklypo ribų teisingumą ir apskritai nėra galimybės įvertintų duomenų, kuriais remiantis jis 2011 metais nustatė valdų ribas miške, nes (duomenys neskelbtini) pareigūnų galimo piktnaudžiavimo tarnyba ar netinkamo pareigų atlikimo komisijos išvadoje nurodoma, kad nežinoma kokiais informacijos šaltiniais galėjo naudotis iki 2011-12-31 (leidimas išduotas 2011-05-27 (1 t., b.l. 104)).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-09-01 įsakymu Nr. D1-406 patvirtintų Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 5 punktas numato, kad vidinės miškotvarkos projektai privačioms miško valdoms ar jų grupėms rengiami, kai šių valdų nuosavybė įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o miško valdos vietoje pažymėtos aiškiomis ribinėmis linijomis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-11-10 įsakymu Nr. D1-577 Biržų atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 6 punkto pagrindu ribos laikomos aiškiomis, kai jos sutampa su proskiebiais, kvadratinėmis linijomis, sprindžiais, upeliais, keliais, mišku neapaugusių plotų ribomis, kai besiribojančių medynų aukštis skiriasi ne mažiau kaip 25 procentais, kai ryškiai skiriasi medynų rūšinė sudėtis (gretimuose sklypuose auga gryni skirtingų medžių rūšių medynai).

Ikiteisminio tyrimo metu nėra išsiaiškinta, ar leidimo kirtimo išdavimo procedūrą reglamentuojantys teisės aktai, įgalino atitinkamus specialistus išduoti leidimą kirsti mišką minėtame sklype, esant aptariamai situacijai ir turimiems tai dienai duomenims, kai iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad dėl sklypo ribų aiškumo iki šiol kyla pagrįstų abejonių. Be to, asmens atsakomybės klausimas yra sprendžiamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų kontekste, o ne išimtinai remiantis asmens drausminės atsakomybės svarstymo medžiaga, nerenkant papildomų duomenų, neanalizuojant asmens veiksmų teisėtumo jo kompetencijos ribose. Be to, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra įvertinti atskirų asmenų tiek nurodžiusių vykdyti kirtimą, atžymėjusių biržės kirtimo ribas, tiek kirtimą atlikusių veiksmai, apsiribojant šių asmenų parodymais, kad jie viską vykdė vadovaudamiesi miško kirtimus reglamentuojančiais norminiais aktais ir išduotu leidimu atlikti kirtimą. Kas iš esmės prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams ir pateiktai medžiagai bei liudytojo R. L. parodymuose užfiksuotoms aplinkybėms. Tik atlikus kruopščią asmenų, susijusių su miškotvarkos projekto rengimu, biržės kirtimo ribų atžymėjimu, leidimo kirsti mišką išdavimu ir atliktu kirtimu veiksmų analizę galima daryti išvadą dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo ar nebuvimo.

Baudžiamasis procesas numato, kuomet atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus reikalingos specialios žinios tam tikrų objektų tyrimui ar ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui gali būti pasitelkiamas specialistas ar ekspertas (BPK 180, 208-209 straipsniai), tačiau nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad neatlikus geodezinių matavimų negalima nustatyti, ar klaidingas yra sudarytas pirminis sklypo abrisas, ar klaida padaryta kituose dokumentuose, ir dėl to miško sklypai yra „pasislinkę“, ar iškirsta yra ne toje vietoje, kur išduotas leidimas. Kaip jau minėta, visi neaiškumai turi būti pašalinti ir, tik surinkus atitinkamus duomenimis, susijusius su nukentėjusiųjų žemės sklypo ribų nustatymu bei juos įvertinus ikiteisminio tyrimo visų duomenų kontekste, galima daryti išvadą dėl ikiteisminio tyrimo baigties.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo imtasi visų priemonių likusioms abejonėms pašalinti.

Prokurorė skunde visiškai teisingai nurodo, kad tik prokuroras pagal savo kompetencija atlieka ir organizuoja ikiteismini tyrimą jam vadovauja. Tačiau teismas pabrėžia, kad Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas ir tik prokurorui suteikta teisė spręsti, ar ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, ir tai, jog niekas neturi teisės nurodyti prokurorui, nutraukti ikiteisminį tyrimą ar surašyti kaltinamąjį aktą, negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, jog prokurorai baudžiamajame procese neprivalo užtikrinti baudžiamojo proceso paskirties įgyvendinimo. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiškia konkretaus baudžiamojo proceso užbaigimą, todėl prokuroro motyvai turi būti išsamūs, aiškūs (suprantami visiems šiuo procesu suinteresuotiems asmenims), nedviprasmiški ir pagrįsti išsamiu byloje surinktų faktinių duomenų įvertinimu. Teismas negali nurodyti ir nenurodo, kokius procesinius veiksmus ar kokiais būdais privalo atlikti prokuroras, siekdamas išsiaiškinti nurodytas aplinkybes, kadangi jis pats yra kompetentingas pasirinkti duomenų rinkimo būdus įstatyme nustatytose ribose.

Aukštesniojo teismo įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo teisėjas, priešingai nei teigiama skunde, sprendimą priėmė įvertinęs visas ikiteisminio tyrimo nustatytas aplinkybes, todėl Biržų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartis pripažįstama teisėta bei pagrista ir paliekama galioti, o prokuroro skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkes prokuratūros prokurorės Danutės Šleivaitės skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkes teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.