- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-11
- Bylos Nr.
- 1A-85-72-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00641-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- L. K.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Baranauskienei, nuteistajam L. K., gynėjai advokatei N. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. ir nuteistas vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja R. K.. L. K. pagal BK 178 str. 4 d. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.). Priteista iš L. K. 4 750 Lt R. K. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 10 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) k., Užpalių sen., Utenos r., R. K. tyčia suėmė už pečių ir tempė, o jai pasipriešinus, parvertė nukentėjusiąją ant žemės, atsisėdo jai ant krūtinės, dusino ją, tampė už plaukų, nukentėjusiajai atsistojus, jis dar kartą ją rankomis sugriebė už pečių ir įmetė į dilgėles, taip R. K. dėl kaklo raumenų patempimo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.
L. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. liepos 10 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) k., Užpalių sen., Utenos r., pagrobė R. K. priklausantį 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6303, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusia 10 Lt vertės SIM kortele „Ežys“, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), taip nukentėjusiajai R. K. padarydamas 310 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. K. prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendį, taikyti jo atžvilgiu BK 40 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant motinos G. K. atsakomybėn pagal laidavimą, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismo nuosprendis jo atžvilgiu yra pernelyg griežtas ir neteisingas. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai pritaikė įstatymą. Teismas pagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 138 str. 1 d., tačiau be pagrindo jo atžvilgiu netaikė BK 40 str. nuostatų. Jo įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Byloje yra pateiktas jo motinos G. K. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą. Laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, todėl yra verta teismo pasitikėjimo. Nurodo, kad teisme dėl įvykdyto nusikaltimo visiškai prisipažino kaltu, davė parodymus apie esmines padaryto nusikaltimo aplinkybės, negatyviai vertino savo elgesį ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdytų veiksmų, savo noru visiškai atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos. Gyvenime yra mažakalbis, turi sveikatos problemų, teisme jaudinosi, atsakinėjo trumpai, todėl galėjo sudaryti klaidingą įspūdį, dėl kurio teismas galėjo netinkamai įvertinti jo duotus parodymus apie jo požiūrį į įvykdytą nusikaltimą. Anksčiau yra neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Mano, kad buvo ir yra visos sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 40 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokurorė prašė nuteistojo apeliacinio skundo netenkinti, nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir tinkamai įvertinęs įrodymus, teisingai konstatavo, kad dėl L. K. smurtinių veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas kaklo raumenų patempimas, sukėlęs jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir jo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 138 str. 1 d. Apeliaciniame skunde kaltė ir veikos juridinis įvertinimas neginčijamas. Nuteistasis L. K. nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu netaikė BK 40 str. nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Ši nusikalstama veika priskirtina prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str.). Tokiu atveju įstatymo leidėjas numato galimybę, esant BK 40 str. numatytoms sąlygoms, taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. BK 40 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2012-11-20 Utenos rajono apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo L. K. motinos G. K. prašymas atleisti L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Kartu su prašymu pateikta ir Utenos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristika, kurioje nurodyta, kad laiduotoja gyvena kartu su vyru B. J. ir sūnumi L. K.. G. K. šiuo metu nedirba. Turi savo žemės ūkio valdą. Alkoholiu nepiktnaudžiauja. Nusiskundimų dėl G. K. ar jos šeimos negauta. Seniūnijoje administracine tvarka nebuvo svarstyta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas svarstė L. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą ir nuosprendyje konstatavo, kad nuteistojo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti tenkinamas, nes nėra visų BK 40 str. numatytų privalomų sąlygų. t. y. atsisakydamas L. K. atžvilgiu taikyti BK 40 str. nuostatas, apylinkės teismas nurodė, jog nėra BK 40 str. 2 d. 2 punkte nurodytos sąlygos - visiško savo kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką. Teismas taip pat konstatavo, kad nuteistasis nukentėjusiajai atlygino tik nedidelę turtinę žalą ir menką dalį jos prašomos neturtinės žalos, taip pat nėra įsipareigojęs jai atlyginti žalą, kas, atsižvelgiant į tai, jog jis dirba, rodo, kad jis nededa didesnių pastangų atlyginti nukentėjusiajai žalą ir taip sumažinti nusikalstamos veikos neigiamus padarinius. Kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka ir mano, kad taikyti minėtą institutą L. K. atžvilgiu kliūčių nėra.
Kaip minėta, BK 40 str. 2 d. 2 p. reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo visiškai pripažintų savo kaltę ir gailėtųsi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką pasireiškia asmens savikritišku požiūriu į buvusį elgesį, krimtimąsi dėl padarytos veikos, neigiamą jos vertinimą. Apie gailėjimąsi galima spręsti iš kaltininko poelgių, kuriais jis stengiasi pašalinti ar sušvelninti žalingus savo veikos padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu L. K. savo kaltės nepripažino. Tačiau teisiamajame posėdyje L. K. savo kaltę iš esmės pripažino, t. y. iš esmės pripažino visas jam kaltinime suformuluotas faktines nusikaltimo aplinkybes. Kaip matyti iš apelianto teisme duotų paaiškinimų, jis pripažino, kad buvo nukentėjusiąją R. K. (buvusi sutuoktinė) suėmęs už pečių ir ją tempė, nukentėjusiajai nugriuvus, buvo atsisėdęs jai ant krūtinės, dusino, tampė už plaukų, įstūmė į dilgeles. L. K. pripažino, kad jo veiksmais nukentėjusioji galėjo būti sužalota, t. y. jai galėjo būti padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi nuteistasis L. K. teismo posėdžio metu pripažino esmines įvykio ir veikos kvalifikavimui įtakos turinčias aplinkybes, taip pat gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo, atsiprašė nukentėjusiosios. Vien tai, kad nuteistasis teisme nurodė, jog jis prieš nukentėjusiąją smurtavo gindamasis nuo jos, kolegijos nuomone, negali būti pagrindas laikyti jo prisipažinimą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nenuoširdžiu. Pažymėtina, kad visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis neturi būti siejamas su kaltininko pareiga detaliai patvirtinti visas kaltinime esančias aplinkybes, pačiam duoti savo veikos teisinį įvertinimą. Negali būti preziumuojamas kaltės nepripažinimas, jei kaltininkas nemano savo veiksmais padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir savo veiksmams teikia kitokio pobūdžio kvalifikaciją. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis taip pat smerkė savo elgesį, reiškė apgailestavimą dėl savo veiksmų ir gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistasis L. K. nukentėjusiajai atlygino dalį jos prašomos neturtinės žalos (250 Lt). Nuteistojo gynėja advokatė apeliacinės instancijos teismui pateikė pašto perlaidos kvitus, iš kurių matyti, kad nuteistasis L. K. iki šios dienos nukentėjusiajai jau yra atlygines didesnę dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jai priteistos atlyginti neturtinės žalos, t. y. iš priteistų atlyginti 4750 Lt nuteistasis L. K. nukentėjusiajai jau yra atlyginęs 3350 Lt neturtinės žalos. Likusią neturtinės žalos atlyginimo dalį apeliantas įsipareigojo atlyginti iki 2013 m. gegužės 25 d. Taigi aptarti apelianto paaiškinimai, jo atgailos momentai ir kitos paminėtos aplinkybės, kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad L. K. suvokia visuotinai priimtinoms elgesio normoms priešingą savo elgesio pobūdį, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, supranta savo nusikalstamos veikos pasekmes ir stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos neigiamus padarinius.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis L. K. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, nuo 2006 m. rugpjūčio 30 d. dirba UAB „D.“ šaltkalviu santechniku, darbovietės charakterizuojamas tik teigiamai, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Norint asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas, be BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visumos vertinimo, privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 str. 3 d.). Pagal teismų praktiką pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo L. K. motina G. K. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas. G. K. gyvena kartu su apeliantu, niekada nebuvo įtariama, kaltinama ar nuteista už nusikalstamų veikų padarymą, nebausta administracine tvarka. Šiuo metu ji nedirba, turi savo žemės ūkio valdą, seniūnijos charakterizuojama tik teigiamai. Iš apeliacinės instancijos teisme duotų G. K. parodymų matyti, kad ji suvokia savo sūnaus elgesio neteisėtą pobūdį, garantavo, kad jos sūnus dėl savo poelgio padarė išvadas bei tvirtino, kad jos su sūnumi tarpusavio ryšiai yra artimi ir kad ji sūnui darys tik teigiamą įtaką. Taigi paminėtų aplinkybių visuma rodo, kad G. K. supranta situacijos esmę ir yra pajėgi kontroliuoti sūnaus kasdienį elgesį, todėl, kolegijos nuomone, ji atitinka laiduotojams keliamus reikalavimus, yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką nuteistajam.
Esant BK 40 str. numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, atsižvelgusi į L. K. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo aplinkybes, jo asmenybę, kad nėra nustatyta apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitas pirmiau paminėtas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog L. K. atlygins nukentėjusiajai likusią padarytos žalos dalį, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Dėl to skundžiamas nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina (BPK 327 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Tenkinti nuteistojo L. K. apeliacinį skundą.
Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-12-06 nuosprendį.
L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Utenos r., atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. išaiškinti, kad tuo atveju, jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 str. 7 d.). Jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 str. 8 d.).
G. K. išaiškinti, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo.