- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-17
- Bylos Nr.
- 1A-232-116/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Danutė Matiukienė, Irena Ivanovienė
- Kaltinamasis
- E. C.
- Nuteistasis
- K. K.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir paskirta 24 MGL (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda.
Atmestas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros civilinis ieškinys dėl 1285,30 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių litų ir trisdešimt centų) už gydymo išlaidų atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos.
Nutrauktas pradėtas procesas dėl Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 601,44 Lt civilinio ieškinio dėl socialinio draudimo išmokų atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.
Šiuo nuosprendžiu E. C. išteisintas pagal LR BK 281 str. 1 d., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. K. K. 2006 balandžio 16 dieną apie 17.17 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Volvo 940“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 53, 68, 180.2 punktų reikalavimus, tai yra vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, lenkdamas transporto priemonę „BMW-730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , važiuojančią priekyje ta pačia juosta, kurios įjungtas kairiojo posūkio signalas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, lenkdamas sankryžoje kliudė važiuojantį automobilį „BMW-730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į pakelėje stovintį automobilį „BMW-316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti V. T., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, A. S., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės krūtinės ląstos pusės IV šonkaulio lūžio jo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. K. prašo sumažinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-05-10 nuosprendžiu jam paskirtą 24 MGL (3000 Lt) baudą, pripažinti civiliniu atsakovu E. C. dėl autoįvykio atsiradusios žalos solidariam atlyginimui. Skunde apeliantas nurodo, kad pagal specialisto išvadą, techniniu požiūriu, pagrindine sąlyga eismo įvykiui įvykti buvo ta, kad automobilio BMW-730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. C. prieš sukdamas į kairę neįsitikino ar tai daryti saugu ir nedavė kelio transporto priemonei, lenkiančiai jį pagrindiniame kelyje. Nors tokie E. C. veiksmai buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui įvykti, jis Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo išteisintas pagal LR BK 281 str. 1 d., tačiau liko neišspręstas klausimas dėl žalos atlyginimo už sugadintą V. T. priklausantį automobilį civiline tvarka. Apelianto nuomone, kadangi E. C. veiksmai taip pat turėjo įtakos eismo įvykiui įvykti, todėl padaryta žala nukentėjusiajam V. T. turi būti atlyginta solidariai, po 50 proc. Taip pat solidariai turėtų būti atlygintos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus išmokos nukentėjusiesiems.
Nuteistasis K. K. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis, jo gynėjas prašo palikti galioti priimtą teismo nuosprendį.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl paskirtos bausmės
Nuteistasis K. K. savo kaltės padarius nusikalstamą veiką neneigia ir kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 dalį neginčija, o skundžia tik bausmės dydį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Teismas asmeniui, kuris pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal baudžiamąjį įstatymą bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 1 MGL iki 75 MGL dydžio, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir nurodo, kad bausmė paskirta pagrįstai, nėra aiškiai per griežta, atitinka baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytąją, neprieštaraujanti bausmių paskirčiai ir teisingumo, baudžiamumo principams, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.
Dėl civilinių ieškinių
BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Apylinkės teismas nuosprendyje aptarė prokuratūros pareikštus civilinius ieškinius (t.2, b.l. 131) ir ieškinį dėl gydymo išlaidų atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos atmetė, o pradėtą procesą dėl 601,44 Lt civilinio ieškinio dėl socialinio draudimo išmokų atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui - nutraukė. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais, jų nekartoja, mano, kad patraukimas atsakovu išteisintąjį E. C. baudžiamojo įstatymo prasme reikštų pripažinti išteisintąjį kaltu, t.y. apeliacinės instancijos teismas keistų nustatytas apylinkės teismo nuosprendyje aplinkybės Pažymėtina, kad apeliantas K. K. neprašo naikinti nuosprendžio dalies dėl netinkamo bei nepagrįsto civilinio ieškinio dėl gydymo išlaidų atlyginimo atmetimo bei civilinio ieškinio dėl 601,44 Lt proceso nutraukimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.
n u taria:
nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.