Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3082-865/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-10-30
Bylos Nr.
e1-3082-865/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40907-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3082-865/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40907-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu pistoletas (duomenys neskelbtini), konfiskuotas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu uždrausta naudotis specialia teise – teise laikyti ir nešioti ginklą, 1 metams 6 mėnesiams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 15 MGL (750,00 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdalių bei skirta galutinė 10 MGL (500,00 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent – jis, 2023 m. spalio 23 d., apie 19.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas šeimos nario – dukros G. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą mažametės dukros D. L., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, t. y. atėjęs į pilnametės dukros G. L., kambarį, sukėlė žodinį konfliktą, tyčia mėtė į ją po ranka pasitaikiusius daiktus: plastikinį nevienkartinį buteliuką, bananą, juos pataikydamas jai į galvos sritį ir nugarą, tyčia viena ranka jai tampė už plaukų, o kita ranka atėmė iš jos rankų mobilųjį telefoną ir išėjo, o už 30 minučių grįžęs į jos kambarį, tyčia užlaužė jos rankas už nugaros ir iš jos rankų atėmė namų raktus, liepė susirinkti daiktus ir išeiti iš namų bei negrįžti, sumetė jos daiktus prie buto išėjimo durų buto viduje, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai G. L. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 24 d. įtariamuoju apklaustas A. L. parodė, kad jis visiškai pripažįsta savo kaltę tuo, kuo yra įtariamas jam įteiktame pranešime apie įtarimą ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Lietuvių kalbą supranta, skaityti rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Įtariamojo teisės jam išaiškintos. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, jam gynėjas nereikalingas ir įtariamojo parodymus duoti sutinka. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartojo ir priklausomybės neturi. Alkoholį visiškai nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Jis yra teistas, nedirba, yra pensininkas. Jis yra susituokęs su I. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2004 metų ir gyvena kartu bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam, nes padovanojo jo motina. Kartu gyvena pilnametė dukra G. L. ir mažamete dukra D. L. Daugiau su jais niekas negyvena. Su šeimos nariais sutarė gerai, smurto artimoje aplinkoje iki šio įvykio, dėl kurio yra apklausiamas, nebuvo. 2023 m. spalio 20 d., apie 20.00 val. būnant su šeima namuose, dukra G. L. pareiškė, kad turi artimą draugą, (duomenys neskelbtini), kurio vardo ir pavardės nesakė ir jis nesidomėjo, sakė, kad nori su juo gyventi. Jis jai pareiškė, kad nesutinka ir jo manymu, jai neužtikrins ateities. Ji norėjo jį atsivesti ir supažindinti, o jis pasakė, kad nemato jų bendros ateities ir kad jo nesivestų. Sutuoktinė dukrai visiškai nieko nesakė, tyliai jam pritarė. Nuo tos dienos su dukra nebeturėjo bendros kalbos. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis jam yra aiškus ir suprantamas. Jis visiškai pripažįsta savo kaltę tuo, kuo yra įtariamas jam įteiktame pranešime apie įtarimą ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. 2023 m. spalio 23 d., apie 13.40 val., nuvykęs pas mažiausią dukrą (duomenys neskelbtini) progimnaziją, ją parsivežė į namus. Sutuoktinė dar buvo darbe, o namuose buvo vyriausioji dukra G. L., nes jai nebuvo paskaitų (duomenys neskelbtini). universitete, kur studijuoja (duomenys neskelbtini). Pastaroji būdama savo kambaryje net su juo nesisveikino, buvo be nuotaikos. Norėdamas G. L. pakelti nuotaiką, 2023 m. spalio 23 d., apie 19.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pas ją į kambarį ir pamėgdžiojo beždžionės gestus ir garsus, kuriuos jai mėgdžiodavo vaikystėje, taip norėdamas su ja susidraugauti, bet ji atsisukusi į jį jam pasakė, kad elgiasi kaip debilas. Jis dėl jos tokių žodžių labai įsižeidė, nes to nesitikėjo, jam kažkas galvoje užėjo ir jai kažkokiais žodžiais atsikirto, bet jau neprisimena, jį užvaldė emocijos. Dukra pradėjo jam atgal kažką sakyti, skambino telefonu sutuoktinei, po to jo motinai, bet dėl ko jis nežino. Šio žodinio konflikto metu jis mėtė po ranka pasitaikiusius daiktus į ją, tiksliai neprisimena ką, bet minkštus daiktus, gali būti ir pranešime apie įtarimą minimi daiktai, galėjo jai pataikyti į galvos sritį ir nugarą, bet jis mėtė nesitaikydamas ir tai darė dėl buvusių emocijų. Kadangi ji telefonu skundėsi dėl jo, jis norėjo atimti iš jos telefoną, kad nenervuotų jo motinos ir tyčia viena ranka jai tampė už plaukų, o kita ranka atėmė tą jos telefoną bei iš kambario išėjo. Tą mobilų telefoną padavė mažametei dukrai. Jis nuėjęs į virtuvę, valgė pašildytus bulvinius kukulius. Jis, po maždaug 30 minučių, nuėjo į didįjį kambarį bei iš spintos išėmęs dukters G. L. rūbus, numetė koridoriuje arti buto lauko durų ir pasakė, kad išeitų iš namų ir negrįžtų, nors to ir asmeniškai nenorėjo, bet tai sakė užvaldytas emocijų. Pamatęs, kad dukra nejuokauja ir nori išeiti iš buto, jis išsigando ir užrakino buto durų viršutinę spyną. Nuėjęs į jos kambarį ir norėdamas atimti iš jos buto raktus, užlaužė jos rankas už nugaros ir atėmė raktus. Jis atsirakinęs duris, pasakė dukrai, kad darytų ką ji nori, o jis važiuoja į kaimą. Po kelių minučių turėjo grįžti ir sutuoktinė. Išėjus iš buto, laiptinėje sutiko ateinančius policijos pareigūnus. Kas juos iškvietė nežino, bet po šio konflikto labai greitai atvyko. Tą konfliktą matė mažametė dukra, tačiau ji į konfliktą nesikišo, tik nedidelę dalį konflikto stebėjo, o didžiąją dalį buvo kitame kambaryje, ji nenukentėjo. Jiems užėjus į butą, vienas pareigūnas bendravo su juo, o kitas didžiajame kambaryje kalbėjo su dukra. Kažkiek laiko pakalbėjus, jam pasakė oficialiai, jog yra sulaikomas ir nuvedė į policijos automobilį, o iš dukros priėmė pareiškimą, matė sėdėdamas už grotų. Jį pareigūnai pristatė į areštinę. Jis dėl įvykio labai gailisi. Nori atsiprašyti savo dukros G. L., sutinka, kad dėl šio įvykio jai sukėlė fizinį skausmą. Jis neturėjo tikslo jos sužaloti. Labai norėjo jai gero, tačiau pasirinko netinkamą auklėjimo būdą. Jis yra informuotas, kad kol vyks ikiteisminis tyrimas, turi nuo dukros gyventi atskirai ir neieškoti su ja jokio ryšio. Jis su sutuoktine turi bendrą namą adresu (duomenys neskelbtini), kur įsipareigoja gyventi ir negrįžti į butą, adresu (duomenys neskelbtini), o reikalingų daiktų paprašys sutuoktinės. Jis laikysis jam paskirtos kardomosios priemonės ir įpareigojimų bei nesislapstys nuo ikiteisminio tyrimo, o kviečiamas atvyks ir bus pasiekiamas kontaktais nurodytais asmens duomenų pažymoje. Labai prašo leisti susitaikyti, ateityje nebesmurtaus ir nebenusikals bei elgsis pagal visuomenėje nustatytas normas. Jis suinteresuotas, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų kuo greičiau baigtas, bei galėtų būti kartu su savo šeima bei ja rūpintis.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 23 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji G. L. parodė, kad ji ruošėsi egzaminui, kai jos tėvas A. L. atėjo iš kito kambario į kambarį, kuriame buvo ir pradėjo elgtis kaip beždžionė, skleisti beždžionės garsus. Paprašė tėvo elgtis tyliau ir netrukdyti, bet jis ją ignoravo ir toliau skleidė visokius keistus garsus. Tada ji skambino mamai, kuri buvo darbe, bet ji neatsiliepė, toliau skambino močiutei ir paprašė, kad ji paskambintų tėvui ir jį nuramintų. Tuo metu, kai vyko pokalbis su močiute, tėvas pradėjo mėtyti daiktus, t. y. plastikinį nevienkartinį buteliuką, bananą į ją ir pataikė į galvos sritį, ir į nugarą, fizinio skausmo nepajuto. Po to tėvas atėmė telefoną iš rankų, laikydamas viena ranka už plaukų, tampydamas visomis kryptimis, kas sukėlė jai fizinį skausmą ir nemalonius pojūčius. Po kurio laiko telefonas buvo atiduotas sesei ir ji gražino jį jai. Maždaug po 30 min., tėvas grįžo atgal į kambarį. Ji rankoje laikė raktus nuo buto durų, tėvas be žodžių priėjo, užlaužė rankas už nugaros, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir atėmė raktus. Liepė susirinkti daiktus ir išeiti bei niekada nebegrįžti. Sakydamas tai jis pradėjo mėtyti jos daiktus prie buto išėjimo durų. Dėl tokių tėvo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą.

BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: (duomenys neskelbtini)) duomenyse nurodoma, kad 2023 m. spalio 23 d., 19.02 val., registruotas pranešimas – smurtas artimoje aplinkoje. Pranešėjas – G. L., kuri nurodė, kad iš tėvo patiria psichologinį smurtą, pastarasis mėto įvairius daiktus į pranešėją, veja iš namų. Šeimoje auga nepilnametis vaikas. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra antrame aukšte, laiptinės kodas (duomenys neskelbtini).

BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: (duomenys neskelbtini)) papildomos informacijos apie patikrinimą skiltyje nurodoma, kad 2023 m. spalio 23 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), G. L. nurodė, kad jos tėvas A. L., jiems būnant namuose, dėl kilusio žodinio konflikto, liepė jai išeiti iš namų, sumetė jos daiktus prie buto durų iš vidaus, mėtė į ją jam po ranka pasitaikiusius daiktus, tempė paėmęs už galvos plaukų ir sukėlė fizinį skausmą, užlaužė jos rankas jai už nugaros taip sukeldamas fizinį skausmą, išplėšė namų raktus jai iš rankų. Visą konfliktą matė jos nepilnametė sesuo.

BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: (duomenys neskelbtini)) duomenyse nurodoma, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato budėtojas 2023 m. spalio 23 d., 19:03:27 val., išsiuntė pagal pranešimą policijos pajėgas šaukiniu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini). – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis; E. Z. – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis), kurie nuvykę bendravo su nukentėjusiąja ir įtariamuoju bei apdorodami įvykį „Policijos registruojamų įvykių registre“ nurodė, kad 2023 m. spalio 23 d., 21.15 val., šaukinys (duomenys neskelbtini), pildytas 5/1 protokolas, galimas smurtautojas sulaikytas, pristatomas į Operatyvaus valdymo skyrių. 2023 m. spalio 23 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), G. L. nurodė, kad jos tėvas A. L., jiems būnant namuose, dėl kilusio žodinio konflikto, liepė jai išeiti iš namų – sumetė jos daiktus prie buto durų iš vidaus, mėtė į ją jam po ranka pasitaikiusius daiktus, tempė paėmęs už galvos plaukų ir sukėlė fizinį skausmą, užlaužė jos rankas jai už nugaros, taip sukeldamas fizinį skausmą, išplėšė namų raktus jai iš rankų. Visą konfliktą matė jos nepilnametė sesuo. Filmuota BODY. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

G. L. 2023 m. spalio 23 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodoma, kad 2023 m. spalio 23 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos tėvas A. L., jiems būnant namuose, dėl kilusio žodinio konflikto, liepė jai išeiti iš namų, sumetė jos daiktus prie buto durų iš vidaus, mėtė į ją jam po ranka pasitaikiusius daiktus, tempė paėmęs už galvos plaukų ir sukėlė fizinį skausmą, užlaužė jos rankas jai už nugaros taip sukeldamas fizinį skausmą, išplėšė namų raktus jai iš rankų. Visą konfliktą matė jos nepilnametė sesuo.

Įvykio vietos apžiūros, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 23 d. protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra butas, esantis (duomenys neskelbtini) aukštų daugiabutyje, (duomenys neskelbtini) aukšte, durys šarvuotos rudos spalvos, pažymėtos (duomenys neskelbtini) numeriu. Atidarius duris matomas koridorius, kurio sienos baltos spalvos ir rudos spalvos durys į kitą patalpą. Buto grindys yra baltos spalvos medžio imitacijos. Įėjus į butą iš koridoriaus patenkama į virtuvę ir kambarį vienoje erdvėje. Virtuvėje yra baltos spalvos spintelės, mikrobangų krosnelė, šiek tiek toliau matyti nedidelė lova su įvairiaspalviu uždangalu bei šalia esantis televizorius, ant rudos spalvos staliuko. Bute prie išėjimo durų sumesti daiktai – rūbai, maišeliai, batai ir kiti apyvokos daiktai. Ant lovos gulėjo permatomas plastikinis butelis su pilkos bei rūžavos spalvos viršumi ir kamšteliu. Minėto banano tarp daiktų nebuvo. Sudaryta fotolentelė.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresnioji tyrėja S. S., 2023 m. spalio 23 d. išrašė G. L. užduotį atlikti objektų tyrimą, tačiau pastaroji atsisakė jį priimti, nesiregistravo ir pas medicinos ekspertus nevyko.

Iš 2023 m. spalio 23 d., apie 21.39 val. atlikto kaltinamojo A. L. blaivumo patikrinimo metu užfiksuotų duomenų matyti, kad „Drager Alcotest 6810, Nr. ARAA-0133“ duomenimis A. L. 2023 m. spalio 23 d., apie 21.39 val., buvo nustatytas 0.00 prom. blaivumas.

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2023 m. gegužės 15 d. patikros sertifikato Nr. 1937170 matyti, kad alkotesterio „Drager Alcotest 6810, Nr. ARAA-0133“ patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. lapkričio 12 d.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. L. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. L. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. spalio 23 d., apie 19.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pas dukrą G. L. į kambarį ir žodinio konflikto metu mėtė po ranka pasitaikiusius daiktus į ją, tiksliai neprisimena ką, bet gali būti pranešime apie įtarimą minimus daiktus, galėjo pataikyti pastarajai į galvos sritį bei nugarą. Kadangi, konflikto metu, dukra paskambinusi telefonu skundėsi dėl jo, jis tyčia viena ranka jai tampė už plaukų, o kita ranka atėmęs telefoną išėjo iš kambario. Po pusvalandžio, jis nuėjo į didįjį kambarį bei iš spintos išėmęs dukters rūbus, numetė koridoriuje arti buto lauko durų ir pasakė, kad išeitų iš namų bei negrįžtų, tačiau pamatęs, kad dukra nejuokauja, nes nori išeiti iš buto, jis nuėjo į jos kambarį ir užlaužęs jos rankas už nugaros, atėmė raktus. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios G. L. duoti parodymai. Nukentėjusioji G. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, detalizuodama analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, kad ji ruošėsi egzaminui, kai jos tėvas A. L. atėjo į kambarį. Tuo metu, kai vyko pokalbis su močiute, tėvas pradėjo mėtyti į ją daiktus, t. y. plastikinį nevienkartinį buteliuką, bananą pataikydamas į galvos ir nugaros sritis, tačiau ji fizinio skausmo nepajuto. Po to tėvas atėmė telefoną iš rankų, laikydamas viena ranka už plaukų, tampydamas visomis kryptimis, kas sukėlė jai fizinį skausmą ir nemalonius pojūčius. Po kurio laiko tėvas grįžo atgal į kambarį. Ji rankoje laikė raktus nuo buto durų. Tėvas be žodžių priėjo, užlaužė rankas už nugaros, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir atėmė raktus. Liepė susirinkti daiktus ir išeiti bei niekada nebegrįžti. Sakydamas tai jis pradėjo mėtyti jos daiktus prie buto išėjimo durų. Dėl tokių tėvo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Pirmiau minėtas kaltinamojo bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir į įvykio vietą atvykusių bei su nukentėjusiąja ir įtariamuoju bendravusių policijos pareigūnų, o būtent – (duomenys neskelbtini). ir E. Z. „Policijos registruojamų įvykių registre“ nurodytų duomenų turinys, iš kurių matyti, kad 2023 m. spalio 23 d., apie 19.00 val., nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji G. L. nurodė, kad jos tėvas A. L., jiems būnant namuose, dėl kilusio žodinio konflikto, liepė jai išeiti iš namų – sumetė jos daiktus prie buto durų iš vidaus, mėtė į ją jam po ranka pasitaikiusius daiktus, tempė paėmęs už galvos plaukų, užlaužė jos rankas jai už nugaros ir taip sukėlė fizinį skausmą. Aptartas kaltinamojo, nukentėjusiosios bei į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Anksčiau teismo aptarti ir neginčijamai nustatyti kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas nulėmęs fizinio skausmo G. L. atsiradimą. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo A. L. nusikalstami smurtiniai veiksmai, atlikti 2023 m. spalio 23 d., buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiąja, kurie ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Taigi, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis A. L. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. spalio 23 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), A. L. nukentėjusiosios G. L. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiųjų asmenų, priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo A. L. bei nukentėjusiosios G. L. parodymų matyti, kad kaltinamasis yra nukentėjusiosios tėvas. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2023 m. spalio 23 d., apie 19.00 val. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – nukentėjusiąją G. L.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad A. L. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. L. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Taip pat pažymėtina, kad 2023 m. spalio 24 d. nukentėjusiajai G. L., elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuoti apie galimybę šį sprendimą apskųsti. 2023 m. spalio 24 d., iš minėto elektroninio pašto gautas atsakymas, kuriame nurodoma, kad pranešimą gavo bei sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamojo įsakymu, civilinio ieškinio A. L. nereikš.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę A. L., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

A. L. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, o nusikalstama veika padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis dirba. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, A. L. ne kartą yra teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus susijusius su disponavimu ginklais bei nusikaltimus žmogaus sveikatai. Baustas administracine tvarka. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo vertinimu, A. L. kriminalinė praeitis rodo pastarojo polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokuroro pasiūlyta 1 metų laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – 1) įpareigojimą bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis(BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 4 (keturis) mėnesius (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 3) sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 (keturis) mėnesius (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros kaltinamajam nustatant atitinkamus įpareigojimus bausmės atlikimo metu: 1) įpareigojimą bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis(BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 4 (keturis) mėnesius (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 3) sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 (keturis) mėnesius (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Kiti klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatytais pagrindais, kaltinamasis A. L. nuo 2023 m. spalio 23 d., 20.00 val. iki 2023 m. spalio 24 d., 17.04 val. buvo laikinai sulaikytas. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu bei BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į A. L. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis – vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. K. 2023 m. spalio 24 d. nutarimu kaltinamajam A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu: 1) įpareigojimą bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); 2) neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 4 (keturis) mėnesius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 3) sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 (keturis) mėnesius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. L. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu: 1) įpareigojimą bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); 2) neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 4 (keturis) mėnesius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 3) sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 (keturis) mėnesius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. L. laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. spalio 23 d., 20.00 val. iki 2023 m. spalio 24 d., 17.04 val. (1 (vieną) dieną) išbūtą laikotarpį – vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. L., kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

A. L. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Irma Randakevičienė