Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015- 01-26 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-11-03 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 189¹² straipsnį 2500 litų (724,05 eurų) bauda.

Šį nutarimą A. M. apskundė Palangos m. apylinkės teismui.

2015-01-26 nutartimi Palangos miesto apylinkės teismas A. M. skundą tenkino iš dalies, paskiriant 289 Eur baudą.

Taip pat skunde teigiama, kad teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad apelianto pažeidimo nustatymo metu nebuvo parengtas naujos laidos projektinių sprendinių dokumentas, suteikiant šiam dokumentui naują laidą, todėl tai neva patvirtina teismo išvadą, kad iki statybos pabaigos apeliantas neketino tikrinti vidaus pertvarų atitikties statinio projektui. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu šis dokumentas yra parengtas ir statinio, už kurio statybos techninę priežiūrą buvo atsakingas apeliantas, statytojui UAB „XXX" yra išduota 2014-12-02 pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-30-141202-00627 (apeliantas šį dokumentą gavo jau po skundo pirmosios instancijos teismui pateikimo dienos, taigi manome, kad šio įrodymo prijungimas apeliacinės instancijos teisme yra galimas). Toliau skunde teigiama, kad nepaisant ankščiau nurodytos aplinkybės, teigtina, kad teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga, kadangi, kaip buvo nurodyta ir apelianto skunde pirmosios instancijos teismui, tokio naujos laidos projektinių sprendinių dokumento parengimas, keičiant neesminius projekto sprendinius, vadovaujantis Reglamento 47¹ punkto nuostata, yra galimas iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios, taigi, apeliantui atitinkamai ir atsakomybė už Reglamento 33 punkto nuostatų pažeidimus šiuo atveju (esant tik neesminiams nukrypimams) gali būti pritaikoma ne anksčiau kaip iki tokių procedūrų atlikimo pradžios, o paminėta teismo išvada yra tik teismo prielaida apie galimus apelianto veiksmus ateityje, kurios įrodyti nėra jokios galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės normas ir priėjo pagrįstą išvadą, kad A. M. padarė ATPK 189¹² str. numatytą teisės pažeidimą. Pagal ATPK 189¹² str., statinio projekto vykdymo priežiūros ir statinio statybos techninės priežiūros normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 289 iki 1448 eurų. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formali, todėl nėra reikalaujama neigiamų padarinių atsiradimo dėl padarytos veikos, kad būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį.

A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 189¹² straipsnį už tai, kad būdamas statybos techninės priežiūros vadovu statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, nesilaikė statinio statybos techninės priežiūros normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose - statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra" 33.9 p. ir 33.13 p. nustatytų reikalavimų, t. y. neužtikrino, kad statinys būtų statomas pagal UAB „Baltijos Regiono projektai" parengto statinio projektai „Vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektas (projekto keitimas)" Nr. 14/12-TP-SP, parengto 2014 m., sprendinius ir nesustabdė statybos darbų, kai buvo atliekami statybos darbai, kurie neatitiko projekto sprendinių, o pakeisti projektiniai sprendiniai neįteisinti nustatyta tvarka, t. y. prie statomo pastato pietinės pusės ir pastato šiaurinės pusės žemėje buvo įrengti 40-50 cm gelžbetoniai stulpai su armatūros strypais; taip pat statomame pastate pertvarų vietos neatitiko kai kurių suprojektuotų vidaus pertvarų vietų, numatytų projekte. Pažeidimas užfiksuotas 2014-07-21.

A. M. buvo inkriminuoti Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra" 33.9 p. ir 33.13 p. pažeidimai. 33.9 punkte nurodyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami pagal statinio projektą, laiku būtų atliekami matavimai ir bandymai. 33.13 p. nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas sustabdo statybos darbus, jei pakeisti projektiniai sprendiniai neįteisinti nustatyta tvarka. V. M., vykdydamas statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, nesilaikė normatyvinio statybos techninio dokumento reglamentuojamo privalomo reikalavimo tikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami pagal techninį projektą ir laiku jų neįteisino nustatyta tvarka.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad po atlikto patikrinimo visi nustatyti nukrypimai nuo projekto buvo pašalinti, bei parengta projekto „B" laida, tai buvo padaryta po inspekcijos pateikto privalomo nurodymo, tačiau ši aplinkybė neatleidžia asmens nuo administracinės atsakomybės.

Apeliaciniame skunde A. M. teigia, kad neesminiai nukrypimai nuo statinio projekto yra leidžiami ir toks nukrypimas neprivalo būti ištaisomas (taigi, ir užkardomas) nedelsiant, kadangi teisės aktuose yra įtvirtinta galimybė neesminius statinio sprendinius įtvirtinti techniniame projekte iki statinio statybos pabaigos procedūrų pradžios. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu, kadangi STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 31 straipsnyje numatyta, kad <... Neesminiais nukrypimais laikomi nukrypimai dėl matavimo paklaidų, nežymių reljefo pasikeitimų statybos metu, statinio paprastajam remontui priskirtinų darbų įtakos statinio faktiniams rodikliams ir pan….> <… Prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekte nurodytų statinio bendrųjų rodiklių priskiriami: 31.1. inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenų – iki 5 proc.; 31.2. pastatų ir inžinerinių statinių aukščio – iki 0,2 m; kitų matmenų – iki 0,2 m, išskyrus atvejus, kai šie nukrypimai sumažina norminius atstumus iki sklypų ribų, kai nėra gretimų sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų; 31.3. pastatų ir inžinerinių statinių vietos žemės sklype (teritorijoje) – iki 0,3 m, išskyrus atvejus, kai šie nukrypimai sumažina norminius atstumus iki sklypų ribų, kai nėra gretimų sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų>. V. M. surašytame protokole nurodyta, kad nustatyti nukrypimai nuo projekto – prie statomo pastato pietinės pusės ir pastato šiaurinės pusės žemėje buvo įrengti 40-50 cm gelžbetoniai stulpai su armatūros strypais, taip pat statomame pastate pertvarų vietos neatitiko kai kurių suprojektuotų vidaus pertvarų vietų. Taigi matyti, kad nustatyti nukrypimai nepatenka į anksčiau minimų neesminių nukrypimų rodiklių kategoriją, todėl negalima teigti, kad 2014-07-21 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytame protokole nurodyti nukrypimai nuo projekto, tikrai nėra neesminiai. Tokiu atveju statinio statybos techninės priežiūros vadovas A. M., sužinojęs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų, turėjo kreiptis į statytoją (užsakovą), o, jam pavedus, į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo, tačiau tą padarė tik po inspekcijos pateikto privalomo nurodymo. Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" 48 punkte numatyta, kad projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, suteikiant šiam dokumentui naują laidą. Jei projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą dokumentui suteikiama nauja laida. Byloje nėra duomenų, kad toks projektas pažeidimo nustatymo metu būtų parengtas.

Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog A. M. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 189¹² straipsnį yra įrodyta.

Ta aplinkybė, kad A. M. pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių LR ATPK 256 straipsnio nuostatų.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Jokių naujų, teismo nutartyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių tiek administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui, tiek skiriamos nuobaudos dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir administracinės bylos medžiagoje.

Įvertinus tai, darytina išvada, jog A. M. padaryta veika atitinka ATPK 189¹² str. numatyto pažeidimo sudėtį, o Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-26 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-26 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.